Prūsija

Zigmas Tamakauskas. Lietuvos knygnešystės puslapiai
Įrašas

Zigmas Tamakauskas. Lietuvos knygnešystės puslapiai

Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“ Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Kada kalbama apie knygnešystės  laikotarpį, aš visada prisimenu jaunystės metais matytą dailininko Kazio Šimonio išraiškingą paveikslą „Knygnešio mirtis“, kuriame   su knygų ryšulėliu Knygnešys,  parklupęs ant piliakalnio, glaudžiasi prie lietuviško koplytstulpio  kamieno lyg tardamas...

Sutvarkytas Smiltynės kurhauzas į atmintį grąžina ir savo istoriją
Įrašas

Sutvarkytas Smiltynės kurhauzas į atmintį grąžina ir savo istoriją

Sutvarkytas Smiltynės kurhauzas. Pagal ikonografinę medžiagą atkurti terasiniai lauko laiptai su dekoratyviais metalo žibintais. KPD archyvo nuotrauka Parengė Jūratė Mičiulienė, KPD Šią vasarą poilsiautojus pamaryje jau pasitiks sutvarkytas Smiltynės kurhauzas. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis skyrius, išdavęs leidimą tvarkybos darbams, prižiūrėjo, kad būtų išsaugota istorinio pastato autentika, vertingosios savybės. Ne vieną dešimtmetį stovėjęs apleistas pastatas...

Antanas Gedvilas. Margiris laikytinas vienu iš Lietuvos valdovų, tik likimas jam lėmė ginti Žemaitiją
Įrašas

Antanas Gedvilas. Margiris laikytinas vienu iš Lietuvos valdovų, tik likimas jam lėmė ginti Žemaitiją

Valdovas Margiris. Dalininkas – Artūras Slapšys Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas , www.voruta.lt Šiais metais minime 688-ąsias Pilėnų žūties metines ir 695-ąsias didžiosios dalies Žemaitijos pilių sunaikinimo metines, įvykus kruvinam Jono Liuksemburgiečio vadovaujamam žygiui. Abiejuose įvykiuose svarbiausią vaidmenį atliko vadas Margiris. Dar vienas sutapimas yra tas, kad abu įvykiai atsitiko panašiai tokiu pačiu metu...

Virgilijus Poviliūnas. Žvilgsnis į Trakų pavietą „Varpe“
Įrašas

Virgilijus Poviliūnas. Žvilgsnis į Trakų pavietą „Varpe“

Istorikas Virgilijus Poviliūnas, www.voruta.lt Šiais metais sukanka 135 metai, kai 1889 m. sausio mėnesį iš spaudos išėjo naujas mėnesinis literatūros, politikos ir mokslo laikraštis „Varpas”. Prieš metus, 1888 m. Varšuvoje įsteigta Lietuvos draugija. Ši draugija vienijo vos 22 narius, iš kurių 12 studentų. Draugijos įstatuose vienas tikslų buvo skatinti lietuvių švietimą, leidžiant knygas ir laikraščius....

Seniausi Tauragės valdų žemėlapiai iš buvusio Karaliaučiaus archyvo
Įrašas

Seniausi Tauragės valdų žemėlapiai iš buvusio Karaliaučiaus archyvo

Dvispalvis Tauragės valdos žemėlapis 1653 m. Linas Tamulynas, VšĮ Archeologijos centras, Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, www.voruta.lt Valstybių, dvarų, miestų ir atskirų gyvenviečių istorija rašoma remiantis išlikusiais rašytiniais dokumentais, t.y. įvairiausiais vietovių aprašais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir įvairiais kitais politinių bei ūkinių faktų aprašymais. Viena iš įdomesnių ir vizualiai patrauklių istorinių šaltinių rūšių...

Česlovas Iškauskas. Napoleonas Lietuvoje: atsirado valstybingumo viltys?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Napoleonas Lietuvoje: atsirado valstybingumo viltys?

Napoleonas Bonapartas Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Liūdnai savo turtingo gyvenimo istoriją baigusio Napoleono Bonaparto (Napoleono I-ojo) sąsajos su Lietuva neturi jokio genealoginio atspalvio. O vis dėl to jis buvo svarbus – ir nebūtinai kaip užkariautojas – Lietuvai. Kodėl? Siūlome dar vieną kiek pakoreguotą pasakojimą iš ankstesnių autoriaus rašinių, patalpintų knygoje „Neįtikėtina, bet tikra“ (Kaunas, 2012). Geopolitinės...

Įdomios istorijos. Garsenybė iš Radvilų giminės
Įrašas

Įdomios istorijos. Garsenybė iš Radvilų giminės

Robertas Shileris Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Iš tikrųjų, Lietuva turi kuo didžiuotis. Visų įžymybių nesuminėsi. O štai šis pasaulinio garso vyras, kurio seneliai kilę iš Gaurės kaimo, buvusio netoli Prūsijos sienos, prieš 10 metų gavo Nobelio ekonomikos premiją. Kas jis? Paskaitykite. Šis pasakojimas vienas iš paskutiniųjų, talpintų knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Beje, Nobelio...

Įdomios istorijos. Pasaulinio garso filosofas: painiava su kilme
Įrašas

Įdomios istorijos. Pasaulinio garso filosofas: painiava su kilme

Imanuelis Kantas © TSPMI archyvo nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį kartą pradėsiu nuo filosofijos. Vienas garsus lietuvių (taip, lietuvių!) filosofas savo veikaluose mėgino  atskirti  tikėjimą  nuo  proto. Jis rašė, kad yra trys tokios pagrindinės idėjos: psichologinė, kosmologinė ir teologinė. Jas apmąstydamas, žmogaus protas susiduria su neišsprendžiamais prieštaravimais, arba antinomijomis. Šios antinomijos  formuluojamos viena kitą neigiančių...

Klaipėda ir Klaipėdos kraštas – audrų blaškomas (I)
Įrašas

Klaipėda ir Klaipėdos kraštas – audrų blaškomas (I)

Klaipėdos pilis ir miestas (apie 1535 m. graviūra) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šį kartą iš Vilniaus persikelkime daugiau kaip 300 kilometrų vakariau, į kitą Lietuvos pusę, kur Baltijos bangos skalauja smėlėtus baltų valstybės krantus. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas užima ypatingą vietą ne tik geografine, ekonomine bei socialine prasme, bet ir istorine. Jeigu dėl Vilniaus...

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (IX)
Įrašas

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (IX)

Pėžaičių pašto vadovas H. Macas su žmona Marija ir sūnumi prie savo įstaigos. Gal Vytauto Didžiojo metų proga LR valstybinė įstaiga buvo papuošta LDK valdovo atvaizdu, Vyčiu – LR herbu ir ąžuolo lapų vainikais. Prieškario nuotrauka iš „Memeler Dampfboot“, 2005, Nr. 3, S. 37. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio...

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VIII)
Įrašas

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VIII)

Stankaičių kaimo užeiga ties perkėla per Veiviržo upę. XX a. pradžios piešinys pašto atviruke „Sveikinimai iš Stankaičių“. Atvirukas iš Vilkyčių pašto tuomet buvo išsiųstas į Berlyną. Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. „Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VII) Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VI) Martynas...

Karalienė Luizė Tilžėje
Įrašas

Karalienė Luizė Tilžėje

Karalienės Luizės tilto portalas. Iliustr. Iš kn.: Шпилёва А. И., „Тильзи на почтовой открытке“: каталог почтовых открыток с видами Тильзита 1-й трети XX в. из фондов музея истории города Советска и Калининградского областного историко– художественного музея , Калининград: Аксиос, 2013, 130 с.: ил. Andželika Špiliova, istorikė, muziejininkė*, paminklosaugininkė, Tilžė (Sovetskas), Rusijos Federacija, www.voruta.lt Biografinėje literatūroje jos...

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (V)
Įrašas

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (V)

Katyčių tarpukario vaizdai: užeigos namai, turgaus aikštė su kepykla, bažnyčia (centre), mokykla. Nuotr. iš Evos Kestenus rinkinio Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Besidomintieji senaisiais žemėlapiais ir ilgaamžio lietuvininkų krašto šiaurine riba nesunkiai pastebi ties Katyčiais išsišovusį nemažą iškyšulį buvusios valstybės sienos trasoje. Istoriko Tomo Baranausko nuomone, 1422 m. Melno taika nustatytoji riba tarp Lietuvos Didžiosios...

Česlovas Iškauskas. Kaip baltų žemė vos neatiteko Lietuvai…
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kaip baltų žemė vos neatiteko Lietuvai…

Karaliaučiaus universiteto (Albertinos) pastatai Priegliaus krante. Toliau matyti Karaliaučiaus katedra. XIX a. pabaiga. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas Rusijos karas Ukrainoje Europą privertė krūptelėti. Jeigu konfliktai vykdavo toli nuo Lietuvos, mes juos stebėjome gana abejingai. Bet šis karas jau tiesiogiai veikia visas regiono ir žemyno valstybes bei Lietuvą. Ypač dėl to, kad šalia beveik aštuonis dešimtmečius...

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
Įrašas

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?

Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo Ona Voverienė, www.alkas.lt Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500...

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas
Įrašas

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas

Liudvikas Narcizas Rasimas, www.zurnalasmiskai.lt Latvija su nerimu stebi bandymus Lietuvoje vėl naudoti okupacijos metu primestus vietovardžių pavadinimus… Kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje būsimi nugalėtojai aptarinėjo Vokietijos su 1937 m. sienomis likimą, J. Stalinas buvo pačiame savo galybės Olimpe, JAV prezidentas buvo nepagydomos ligos tiek nukamuotas, kad lyg apžavėtas tik klausėsi J. Stalino kalbų, o Didžiosios...

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (II)
Įrašas

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (II)

  Tauragės–Smalininkų apylinkės XVIII a. žemėlapio fragmente. Tuomet Tauragės žemės vaizduotos kaip Prūsijos teritorijos dalis. Dar gyvavo Žemaičių seniūnija (Starostey Samaiten). Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo   Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Nuo dabartinio Endriejavo apylinkių ištekanti Jūros upė ilgai vinguoja pietų link, prisijungdama vis naujus intakus ir už Tauragės įtekėdama į patį...

Tolminkiemio klebono K. Donelaičio kova su Prūsijos dvarininkais ir pareigūnais dėl parapijos žemių
Įrašas

Tolminkiemio klebono K. Donelaičio kova su Prūsijos dvarininkais ir pareigūnais dėl parapijos žemių

Paminklas K.Donelaičiui Gumbinėje. A. Kairio nuotr. Dr. Algirdas Matulevičius, Istorikas, enciklopedistas, žurnalistas, www.voruta.lt K. Donelaičio giminė. Jo Raštai   Kristijonas Donelaitis (g. 1714 m. Lazdynėliuose prie Gumbinės , m. 1780 m. Tolminkiemyje; palaidotas evangelikų liuteronų bažnyčios kriptoje). Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto studentų sąrašuose įmatrikuliuotas 1736 m. Donelaitis; maždaug nuo XX a. vidurio ir nusistovėjo ši pavardės...

Martynas Purvinas. Tusainiai ir Karlsbergas
Įrašas

Martynas Purvinas. Tusainiai ir Karlsbergas

XIX a. pr. piešinys – Tusainių dvaro rūmai. Nuotraukos šaltinis: www.bildarchiv-ostpreussen.de Dr. Martynas Purvinas, www.voruta.lt Nuo Eisulių prasidedantys ir Nemuno kairiuoju krantu į vakarus toliau tebesitęsiantys statūs ir aukšti upės slėnio krantai (šimtmečiais vadinti „Ragainės skardžiai“) keliautojus įspėja, kad artinamasi prie svarbiausios žemupio vietos – šimtmečius egzistavusio Ragainės ir Tilžės dvimiesčio. Dėl daugelio priežasčių čia susikūrus svarbiausiam...

Benas Volodzka. Geležinkelio stotis Klaipėdai nerūpi?
Įrašas

Benas Volodzka. Geležinkelio stotis Klaipėdai nerūpi?

Benas Volodzka, Klaipėda, www.voruta.lt Klaipėda prasideda ne tik uosto krantinėmis, bet ir turėjo įdomią geležinkelio stotį… Čia pūkšėjo ne tik europinės vėžės, bet ir siauruko garvežiai… Taigi, pažvelkime kas mus šiandien pasitinka, kokį pirmą įspūdį padaro Klaipėdos geležinkelio vartai?                     Kylantys net du nauji pastatai prie kultūros paveldo objekto statybos kelia itin didelį susirūpinimą dėl...

Edita Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
Įrašas

Edita Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. vle.lt nuotr. Edita Barauskienė, www.voruta.lt Dėl požiūrių skirtumo į Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą   Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę žinoti Lietuvos istoriją ir ją įprasminti šių dienų realijomis. Visi yra girdėję apie Lietuvos kunigaikščių aspiracijas valdyti nuo Juodosios jūros iki Baltijos, tačiau rytuose, Baltarusijoje ir Ukrainoje, beliko tik Lietuvos...

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (I)
Įrašas

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (I)

XVI a. plano fragmentas – Mažosios Lietuvos šiaurrytinis pakraštys ir tuometinis valstybinės sienos tarp Prūsijos ir LDK žymėjimas kapčiais. Pavaizduotas beveik ištisai mišku užaugęs plotas su negausiomis gyvenvietėmis (Smalininkai, Liepgiriai ir kt.). Iš knygos: Deltuvas R. Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje. Klaipėda, 2019, p. 53. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šengeno sutarčiai įsigaliojus, ne...

Vytautas A. Gocentas. Lietuvininkų, klaipėdiškių metai ateina
Įrašas

Vytautas A. Gocentas. Lietuvininkų, klaipėdiškių metai ateina

Vytautas A.Gocentas. Asmeninė nuotr. Vytautas A. Gocentas, www.voruta.lt Taip, mielos ir brangieji, metai ateina ir nueina. 2020 metų paskutinis ketvirtis dovanojo naujų vilčių – su atėjimu, Adventu, o Kūčių ir Kalėdų žinia pasilieka visiems naujiems 2021 Viešpaties metams. Buvo daug gražių atmintinų dienų Spalio 16-oji yra minėtina diena – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Vyskupas...

Iki šiol mažiausiai žinoma apie Mažosios Lietuvos kaimus. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“
Įrašas

Iki šiol mažiausiai žinoma apie Mažosios Lietuvos kaimus. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“

www.voruta.lt Lietuviškuose kaimuose išliko ir išsivystė lietuviškoji tautinė kultūra, ten formavosi dabartinė lietuvių nacija (dėl šių priežasčių sovietinės okupacijos dešimtmečiais varžyti senųjų kaimų tyrimai, vengta jų objektyvaus apibūdinimo). Iki šiol mažiausiai žinoma apie Mažosios Lietuvos (sovietmečiu suniokoto regiono, praradusio beveik visus savo senuosius gyventojus) tradicinius kaimus, kur kelis šimtmečius buvo išlikusi lietuvių kalba bei senieji...

Aleksandras Sakas. Be Vembūtų gal ir Klaipėdos nebūtų! O kas tie Vembūtai?
Įrašas

Aleksandras Sakas. Be Vembūtų gal ir Klaipėdos nebūtų! O kas tie Vembūtai?

Vembūtų piliakalnio prieigos. Eglės Sakaitės nuotr. Aleksandras SAKAS, Klaipėda, www.voruta.lt Kaip ir kasmet, rugpjūčio pirmąją Klaipėdoje kelsime senąją geltonai raudoną miesto vėliavą. Per iškilmes ne kartą bus ištarta: 1252-ieji metai, Memelburgo pilis. O jei grįžtume į metus antrus iki šios datos ir prisimintume lemtingą lūžį, be kurio Klaipėda tąsyk dar nebūtų gimusi? Iškart noriu pabrėžti,...

Vladas Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?
Įrašas

Vladas Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?

Jonas Basanavičius (A. Jurašaičio fotografija, 1907). Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas. Stebėtina, kad mūsų istorikai nerašo, o valdžios atstovai nesiremia svarbiausiu santykių...

Įrašas

Ekskursija Mažosios Lietuvos panemuniais su dr. Martynu Purvinu

Astrida PETRAITYTĖ, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais. I knyga.- Trakai: Voruta, 2015   Visi bent kiek besidomintys Prūsų (Mažąja) Lietuva žino dr. Martyną Purviną – to krašto atstovą ir tyrėją, per daugelį metų išvaikščiojusį, matyt, visus jo kampelius, rinkusį būtųjų gyvenimų liudijimus (išlikusius ir suniokotus), fiksavusį fotografavusį… Ir  savo  profesinius (architekto) tyrimus,...

Vladas Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį
Įrašas

Vladas Turčinavičius. Žvelgiant į Lietuvos istoriją per kaimynų agresyvų imperinį elgesį

Abiejų Tautų Respublika (ATR) Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuvos likimas XVIII – XIX a. buvo sprendžiamas imperinio mąstymo ir elgesio kaimynių: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos.  Europos Sąjunga sukurta sutarties pagrindu, kaip ir 1569 m. Liublino sutartyje buvo sukurta dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Kaip ES, taip ir ATR buvo bendras Seimas, atskiri administracinio valdymo organai,...

Caro valdžia nepalaužė pasiryžimo per amžius likti lietuviais
Įrašas

Caro valdžia nepalaužė pasiryžimo per amžius likti lietuviais

Liaudies meistro Petro Kalendos skulptūra „Lietuvos mokykla 1864–1904“. limis.lt nuotr. Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt Represinė rusinimo politika 1864 metais, po garsiojo sukilimo, generalgubernatorius Michailas Muravjovas pradėjo represinę rusinimo politiką: ji numatė visiškai pašalinti lenkų kalbą iš viešojo gyvenimo, neleisti katalikams dirbti valdžios įstaigose, varžyti Katalikų bažnyčios veiklą, taip pat skatinti stačiatikybės plitimą ir kolonizaciją. Nevalia...

Pasitinkant 97-tąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, išleidžiama R. Deltuvo knyga apie miško ūkį ir medžioklę Mažojoje Lietuvoje
Įrašas

Pasitinkant 97-tąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, išleidžiama R. Deltuvo knyga apie miško ūkį ir medžioklę Mažojoje Lietuvoje

www.voruta.lt Iš ilgamečio Didžiosios Lietuvos kaimyno Prūsijos, ištisus šimtmečius valdžiusios Mažąją Lietuvą ir jos miškus, ir iš pačios Mažosios Lietuvos likę tik vardai istoriniuose šaltiniuose. Knyga skiriama mūsų tautos atmintyje gyvos Mažosios Lietuvos miško ūkio ir medžioklės, miško ūkio ir gyvūnijos apsaugos raidai, senųjų prūsų genčių giriose medžiojusiems, miško ūkį kūrusiems, Kuršių nerijos ir Klaipėdos...