Partizanai

Įrašas

Kas mums trukdo suprasti pokarį. Istoriko Nerijaus Šepečio mintys

2013 m. kovo 21 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykusio projekto „Trakinių partizanai“ akademinės dienos metu įžanginį žodį tarė VU istorikas dr. Nerijus Šepetys. „Kalbėjimas apie partizanų karą Lietuvoje šiandien: nesu(si)pratimų dirvonai įtampos laukuose“, tokia buvo jo laisvu stiliumi perskaityto pranešimo tema. Kas mums, Lietuvos žmonėms, trukdo sutarti, kai imame kalbėti apie partizanų karą? Kokie...

Įrašas

Ar Vakarų radijo stotys apgavo mūsų partizanus?

Zigmas VITKUS Vienas iš gyvybingiausių lietuvių istorinės sąmonės mitų – plačiai paplitęs manymas, kad Vakarų valstybės suvedžiojusios ir apgavusios mūsų partizanus. Esą per „laisvojo pasaulio“ radijo stotis sklido raginimai kovoti, žadant greitai ateisiančią paramą, tuo tarpu ji taip ir neatėjo. Tačiau istoriniai tyrimai rodo ką kita. Istorija yra žavi disciplina vien dėl to, kad joje...

Įrašas

Žmogaus gyvenimo prasmė kažkur labai labai giliai paslėpta*

„Aušra“: Jūs buvote drąsus žmogus tada, kai pradėjote savo kovą dėl Lietuvos laisvės, kai už tai grėsė fizinis susidorojimas, kalėjimas, tremtis. Esate drąsus ir dabar. Kalbėdamas Lietuvos parlamente Sausio 13-ąją, kai Jums buvo teikiama Laisvės premija, pasakėte daug karčios tiesos, kuri galėjo nepatikti visuomenės autoritetams. Nes ėjimas prieš srovę ir kitokios nei vyraujančios nuomonės reiškimas...

Įrašas

Fragmentiškai apie partizanams padėjusius stribus ir kitus

Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Jūratė TERLECKAITĖ, Vilnius Metas būtų pratęsti Juozo Starkausko pradėtą šios temos tyrimą. Turėtume visapusiškesnę partizaninio karo sampratą, pagerbtume paklydėlius, grįžusius prie tarnystės Tėvynei. Šią temą labai aktualizuoja aiškiai matomos pastangos sukurti naują mitą: partizanai neturėjo savo žvalgybos ir kontražvalgybos, todėl aklai skelbė mirties nuosprendžius civiliams. Įvairiuose leidiniuose...

Įrašas

Lietuvos laisvės armija – partizaninio karo pradininkė Dzūkijoje

Gintaras LUČINSKAS, Alytus Dažnai iš televizijos ekranų girdime ir spaudoje bei internete skaitome, kad Lietuvoje laisvės kovotojai (partizanai) atsirado 1944 metų rudenį, sovietų okupantams pradėjus mobilizuoti vyrus į Raudonąją armiją. Tai neatitinka tiesos, nes pirmieji partizanų būriai buvo susiorganizavę 1940–1944 m. iš Lietuvių aktyvistų fronto, Lietuvos laisvės armijos (LLA) ir kitų pogrindžio organizacijų. Lietuvos laisvės...

Įrašas

Alfonsas Balsevičius iš Čiobiškio

Laima KUTIŠČEVA, Širvintų raj. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė 2012 m. lapkričio 25 d. Čiobiškio (Širvintų r.) kultūros namų salėje buvo paminėtos Alfonso Balsevičiaus (1925–2011) mirties metines ir pasidžiaugta jo gražiais darbais – pristatytas jo eilėraščių rinkinys.  Alfonsas Balsevčius gimęs Čiobiškio apylinkėse, Pamusių kaime, vaikystę ir jaunystę praleido džiaugdamasis vaizdinga Musės pakrante, akį glostančiuose laukuose, pievose. Būtent gamta ir...

Įrašas

Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. „Skrajojantys olandai“, anonimai ir kitos keistos aukos

Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius Dirbtinai didinant partizanų aukų skaičių, geresnių rezultatų pasiekiama į „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis) (toliau – „Knyga“) vardyną įrašant kažkokius klajoklius, pakibusius tarp dangaus ir žemės. Tai asmenys be gimimo ir/ar žūties datų, gyvenamosios ar žuvimo vietos, be socialinės kilmės, pareigų. Daugelio iš jų...

Įrašas

Pasiilgau lietuviškos kalbos…

LPKTB Valdybos pirmininkas Vytas MILIAUSKAS, Vilnius Kai du nusikaltėliai plėšikauja individualiai, jų galimybės ir norai yra kuklesni, o nusikaltimai – lokalinio pobūdžio. Abiem sutarus veikti drauge, apetitai didėja, o „darbeliai“ tampa dar žiauresni ir įžūlesni. Tokie draugai, pavydėdami vienas kitam padidėjusios įtakos arba didesnio grobio, neišvengiamai susipeša. Visuomenėje tokie reiškiniai vadinami „gaujų karais“. Nesena istorija...

Įrašas

Partizano Ryto kovos keliais

Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Mūsų partizanų kovos prieš okupantus paveikslas būtų gerokai blankesnis, jei neturėtumėm Juozo Lukšos–Daumanto, Adolfo Ramanausko–Vanago prisiminimų, Liongino Baliukevičiaus–Dzūko dienoraščio. Nuo šiol greta šių tekstų minėsime ir ką tik išleistą Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno–Ryto (1915–1952) prisiminimų knygą „PARTIZANO KELIU. Partizano Juozo Paliūno-Ryto prisiminimai“ * (toliau – „Partizanų keliu“). J. Lukša-Daumantas, A. Ramanauskas-Vanagas, L. Baliukevičius-Dzūkas ir J. Paliūnas-Rytas...

Įrašas

Ką kalba išslaptinti dokumentai

1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemio pušynėlyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas. Mūsų portale daug kartų rašėme apie Jurgį Krikščiūną ir Vytautą Prabulį, pateikėme nemažai informacijos apie Šlynakiemyje įvykusios tragedijos aplinkybes, paviešinome tų įvykių liudininkų parodymus. Juozas Jakimavičius, kurio...

Įrašas

Apie Rimvydą ir Žaibą

Apie Rimvydą ir Žaibą (1 d.) http://punskas.pl/?p=23461 Apie Rimvydą ir Žaibą (2 d.) http://punskas.pl/?p=23465 Apie Rimvydą ir Žaibą (3 d.) http://punskas.pl/?p=23469 Apie Rimvydą ir Žaibą (4 d.) http://punskas.pl/?p=23474 Apie Rimvydą ir Žaibą (5 d.) http://punskas.pl/?p=23479 Nuotraukose: 1. Partizanų rėmėjas Pranas Grigutis 2. Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas (stovi pirmas kairėje) su Dainavos apygardos partizanais 3. Atminimo kryželis Jurgio...

Įrašas

A. Maksimavičienė: Apie partizanus, karą, tarpukarį ir pokarį

Iš ciklo „Gyvoji istorija“ 98-uosius einanti Ožkinių kaimo gyventoja Anelė Maksimavičienė yra nepaprastai šviesaus ir logiško mąstymo moteris. Kitados ji pasižymėjo labai gražiu balsu ir buvo viena iš ryškiausių mūsų krašto liaudies dainininkių. Dabar ji vertingos informacijos apie Punsko krašto istoriją šaltinis. Nors jau ne visada gali atminti, kuriuo laiku buvo vienas ar kitas labai...

Įrašas

Pogrindžio spaustuvė: laisvo žodžio jėga

Dar XIX amžiaus antroje pusėje carinės Rusijos okupacinei valdžiai uždraudus lietuvių kalbą ir raštą lotyniškais rašmenimis, Lietuvoje atsirado pogrindžio spauda ir jos platintojai knygnešiai. Nuo to meto istorijos vingiuose lietuviai dar ne sykį įrodė meilę laisvam žodžiui ir būtinybę skleisti uždraustą tiesą. 1953 metais sovietams nuslopinus partizaninį pasipriešinimą ir nutilus partizanų spausdintam žodžiui, Lietuvoje ir...

Įrašas

Apie Rimvydo ir Žaibo žuvimo aplinkybes

Sigitas BIRGELIS 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei iš Mockavos kilęs jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas. Sužinoję, kad Gulbiniškių kaime šalia Marijampolės gyvena anų įvykių liudininkas Sigitas Valinčius, nuvykome jo pakamantinėti. Vylėmės sužinoti ką nors daugiau apie Lietuvos partizanų didvyrišką mirtį, o...

Įrašas

Dubletas – partizanų aukų gausinimo būdas

Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto sugnataras, Vilnius Antipratizaninio leidinio „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis, Knyga, V., 2011) sudarytojas „kūrybiškai“ patobulino žuvusiųjų skaičiaus klastojimo metodikas ir būdus. Vienas iš naujausių, akiplėšiškiausių būdų – dubletas, arba to paties asmens įrašymas du kartus. Kad tai nekristų į akis griebiamasi gan primityvių žuvusiųjų biogramų manipuliacijų....

Įrašas

Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai

Stanislovas ABROMAVIČIUS Juozas Lukša – vienas iš iškiliausių partizanų vadų pokario Lietuvoje. 1997 11 20 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžius ordino Didžiuoju kryžiumi, jo vardu pavadinta gimnazija Garliavoje (Kauno rajonas), stovi atminimo ženklai gimtosiose ir kovų vietose, taip pat Veiveriuose, sukurtas apie didvyrį dokumentinis ir meninis filmai, spektaklis, pavadintos jo vardu gatvės, o vieta, kur...

Įrašas

Apie Joną Neifaltą-Lakūną

2012 m. gegužės 16 d. sukanka lygiai 66 metai nuo Kalniškės miške (Lazdijų r.) įvykusio vieno iš garsiausių Lietuvos laisvės kovotojų mūšio su Sovietų Sąjungos NKVD kariuomene ir stribais. Ta proga skelbiame rašinį apie Kalniškės mūšiui vadovavusį Lietuvos ulonų puskarininkį Jono Neifaltą-Lakūną. Skelbiamas tekstas paimtas iš: Gabrielė Alksninytė-Karalienė. Kalniškės mūšio partizanai // Laisvės kovų archyvas....

Įrašas

Mįslingas pabėgimas

Kęstutis BALČIŪNAS Būdamas savo jaunystės mieste Kaune ir turėdamas laisvo laiko visada apsilankau senamiestyje. Neskubėdamas pereinu Vilniaus gatve, Rotušės aikšte, paklaidžioju siauromis, ją supančiomis senamiesčio gatvelėmis ir visada, kiek galima ilgiau pastoviu Nemuno ir Neries santakoje. Geras jausmas stebėti susiliejančias ir į Vakarų tolumą vienu, galingu srautu plaukiančias dvi didžiausias Lietuvos upes. Kartais tai darau...

Įrašas

A. Anušauskas. Partizanai ir stribai: atsakymas istorijoje pasiklydusiam generolui

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas ANUŠAUSKAS Prieš naujuosius metus iš tikrųjų nesinorėjo leistis į tokią polemiką, bet į naujametinį generolo „sveikinimą“ partizanams negalima buvo nesureaguoti. Pirmiausia džiaugiuosi, kad šis generolas nebėra atsakingas už Lietuvos nacionalinį saugumą. Visiškai atsitiktinai sutapo, kad jo „istorijos pamokymai“ pasirodė kartu su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos dokumentu „Apie...

Įrašas

Pokalbis su arkiv. S. Tamkevičiumi. Nevykusios ateizmo pamokos, KGB pinklės ir Apvaizdos galia

Viliamės, jog jau įpratote ir laukiate kiekvieną penktadienį skelbiamos Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus homilijos. Šįsyk ją galite rasti tik rubrikoje „Prisikėlimo kelionė“. Na, o „Sankirtose“ siūlome pokalbį su arkivyskupu, kuris nuskambėjo Lietuvos radijo laidoje „Forumas“. S. Tamkevičių kalbino laidos vedėjas Virginijus Savukynas. Nors ši laida buvo transliuojama dar rugpjūčio mėnesį, neabejojame, kad pokalbis ne mažiau...

Įrašas

Mano Mama

Kęstutis BALČIŪNAS Tikrais įvykiais pagrįsti Kęstučio Balčiūno (jaunesniojo) literatūriniai pasakojimai. Kada prisimenu savo ankstyvąją vaikystę, prieš akis atsiveria pavieniai, lyg fotonuotraukose, atmintyje įsiamžinę didelio Sibiro miesto, tolimojo Krasnojarsko vaizdai. Plati vandeninga Jenisiejaus upė, su be galo ilgu ir nežinia kur nutįsusiu tiltu. Įspūdinga prieplauka, su joje stovinčiais baltais laivais ir iš jų sklindančia trankia muzika....

Įrašas

Pareiškimas dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių išsaugojimo

Gerb. Andriui Kubiliui – TS-LKD pirmininkui, LR Ministrui Pirmininkui. Gerb. Irenai Degutienei – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio respublikinio suvažiavimo P A R E I Š K I M A S Dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių išsaugojimo Kaunas 2011-04-16 Lietuvos partizanai, Laisvės kovų dalyviai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai yra susirūpinę...