„Nepriklausomybės sąsiuviniai“

Pagrindinis puslapis „Nepriklausomybės sąsiuviniai“
L. Berija: „Svarstant Lietuvos klausimą, dariau teisingas išvadas“ (tardymo protokolas)
Įrašas

L. Berija: „Svarstant Lietuvos klausimą, dariau teisingas išvadas“ (tardymo protokolas)

L.Berija Parengė Anatolijus Lapinskas, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Skelbiame 1953 m. gegužės 8 d. rašytą vieno įtakingiausių Sovietų Sąjungos pareigūnų Lavrentijaus Berijos slaptą raštą apie padėtį to meto Lietuvoje. Šis dokumentas įdomus tuo, kad jame be jokių akių dūmimo parodyta tikroji Lietuvos padėtis, žinoma, vertinant ją iš to meto Rusijos saugumo šefo pozicijų. Tačiau nereikia turėti iliuzijų,...

Apie ką rašo Nepriklausomybės sąsiuviniai?
Įrašas

Apie ką rašo Nepriklausomybės sąsiuviniai?

www.voruta.lt   GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Baigiantis Valstybės šimtmečio ir Sąjūdžio trisdešimtmečio paminėjimo metams, svarbu prisiminti lietuvių tautos ir valstybės simbolių atkūrimo istoriją, kurią apžvelgia uolus mūsų bendradarbis prof. Juozas Žilys. Prisimenami dėl lietuvių tautos ir valstybės simbolių kovojusieji, atgaivinami 1988–1990 metų įvykiai, artinę mus prie tautos ir valstybės ženklų sugrąžinimo ir įteisinimo. Tautos ir valstybės simboliai...

Įrašas

V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui

Prezidentas Antanas Smetona Užugiryje su broliu. Ukmergės apskritis. 1938 m. Autorius nežinomas. LCVA Vytautas RUBAVIČIUS, Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis labiau imame suvokti, kokį didžiulį įvairiapusį lietuvybės tvirtinimo ir nepriklausomos modernios valstybės kūrimo darbą atliko žurnalistas, kultūrininkas, politikas, o vėliau – ir prezidentas Antanas Smetona. Tas suvokimas verste verčia kelti klausimą – kodėl...

Įrašas

Linas V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990)

wikipedia.org. nuotr. Linas V. Medelis, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, 2013 m. Nr. 3/5, www.alkas.lt Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu. Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs...

Įrašas

Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu?

Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. www.alkas.lt Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų moksleiviams, kurie sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos. Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Gintautas Alksninis. 1989 m. rugpjūtis – 1990 m. gegužė

lrt.lt Tai yra trečioji ir paskutinė atsiminimų ciklo „Sąjūdžio informacinė agentūra prieš ketvirtį amžiaus“, publikuoto leidinyje „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, dalis. Į Sąjūdžio informacijos agentūrą – SIA – buvau pakviestas 1989-ųjų vidurvasarį, kai dalis startinio SIA branduolio patraukė darbuotis į pirmąjį Sąjūdžio dienraštį „Respublika“. Įšokau į jau pramintas SIA paliekančių žinomų žurnalisčių Brigitos Balikienės, Ritos Miliūtės, Ramunės...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Rimantas Kanapienis. Sajūdžio kareiviai

lrt.lt Tai yra pirmoji atsiminimų ciklo „Sąjūdžio informacinė agentūra prieš ketvirtį amžiaus“, publikuoto leidinyje „Nepriklausomybės sąsiuviniai”, dalis. Ritos Miliūtės atsiminimai apie SIA – jau kitą savaitgalį portale LRT.lt Aprimus Steigiamojo suvažiavimo sukeltam jauduliui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis atsiradusią pauzę išnaudojo lengvam biurokratėjimui. Kiekvienai solidžiai organizacijai būtinas pokytis vyko 1988-ųjų rudenį. Komunistai, pagerinę savo įvaizdį visuomenės akyse...

Įrašas

Vytautas Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis

 Vytautas Radžvilas, „Nepiklausomybės sąsiuviniai“ Galima ilgai vardyti Romualdo Ozolo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau jis buvo žmogus, kuris pats mokėjo kalbėti ir visada norėjo, kad būtų kalbama iš esmės. Tad norint apie jį pasakyti ką nors iš esmės, dera kalbėti apie Jo – Žmogaus rangą. Žmogaus rangas nėra gyvenime sukauptas turtas, išsikovota ir turėta...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: apie Maironį beveik be lyrikos

 Linas V. Medelis Tu mano naktis ir dangus.[i] Apie Maironį beveik be lyrikos. Pasakojama, kad Maironio mirtis (1932 metų birželio 28)  tautai nepadarė didelio įspūdžio. Gal todėl, kad jis kaip asmenybė daugeliui jau buvo miręs gerokai anksčiau. Kaip gyvas žmogus buvo svetimas ir tolimas. Jis buvo  jau simbolis, o gyvų simbolių nebūna. Statula. Paskutiniais gyvenimo metais...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Nepriklausomybės punktyras Felicijos Bortkevičienės biografijoje

Danutė Blažytė-Baužienė, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 2013 m. rugsėjo 1-ąją sukako 140 metų, kai gimė viena žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikė ir leidėja Felicija Bortkevičienė (Povickaitė), o 2015 m. spalio 21-ąją bus 70 metų, kai ji išėjo Amžinybėn. Šios unikalios moters biografija, nors įvairiomis progomis buvo sulaukusi istorijos tyrėjų dėmesio, yra pernelyg daugiabriaunė, kad galėtų būti...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Baltijos kelias: atmintis

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 1. Prieš dvidešimt penkerius metus Iš Baltijos kelio koordinatoriaus Arūno Grumado archyvo Laikas iš atminties ištrina ketvirčio amžiaus senumo įvykių detales ir daug kas atrodo kitaip, negu buvo, todėl pateikiu autentiškus dokumentus iš savo archyvo. Juos gavau raštu apklausos metu arba surašiau santraukas apklausdamas koordinatorius ir dalyvius – Sąjūdžio Seimo narius. Gaila, kad...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: Nepriklausomybė sąjungoje ir ne sąjungoje

Parengė Angonita Rupšytė, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo VI sesijos pirmasis posėdis Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, 1989 m. rugpjūčio 23 d., 10 val. VYTAUTAS LANDSBERGIS. Garbingas Seime. Susirinkome į sesiją labai reikšmingą dieną. Didžiulio tarptautinio nusikaltimo, įvykdyto prieš 50 metų, dieną. Esame kelyje į to nusikaltimo padarinių panaikinimą, į trijų Baltijos valstybių savarankiško, nepriklausomo...

Įrašas

J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Netikros tikrovės: ištakos ir pavidalai

Vytautas RADŽVILAS, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Skiriama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmečiui Gyvename modernioje valstybėje, kuri apskritai nėra natūralus žmonių kūrinys. Kitaip negu antikos ir viduramžių politijos, moderni valstybė yra ypatingas mechanizmas arba dirbtinė mašina. Ji sukonstruota vadovaujantis principais, kuriuos jau prieš keletą šimtmečių apmąstė ir atskleidė modernioji politinė filosofija. Šie principai buvo sėkmingai įgyvendinti praktiškai ir šiandien...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Lietuvos atkūrimo projektas

1948 m. Lietuvių fronto suvažiavimas Vokietijoje Lietuvių fronto suvažiavimo 1948 m. sausio 24–25 d. protokolas, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, lrt.lt Skelbiamas Lietuvių Fronto suvažiavimo protokolas yra vienas fundamentaliausių Lietuvos nepriklausomos valstybės projektų. Pasitraukusi iš bolševikų reokupuojamos Lietuvos, tačiau nei karo sumaištyse, nei pokario atskirtyse nepraradusi dvasinių ir idėjinių ryšių, jaunoji lietuvių intelektualų karta, dar iki karo brandinusi...