Vytautas Šilas Povilas Jegorovas, Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas, www.voruta.lt Birželio 29 d. žinomam Lietuvos esperantininkui, Mažosios Lietuvos žinovui ir tyrinėtojui, aktyviam visuomenės veikėjui Vyautui Povilui ŠILUI sukanka 85-eri. Gražus jubiliejus ir puiki proga apžvelgti jo gyvenimo kelią ir nuveiktus darbus. Vytautas ŠILAS gimė 1937 metais birželio 29 d. Šiauliuose. Nuo 1948 m. gyvena...
Mažoji Lietuva
O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo Ona Voverienė, www.alkas.lt Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500...
Susitikimas Prezidentūroje Mažosios Lietuvos heraldikos klausimu
Herbo simboliu siūloma profesionalaus lietuvininko dailininko Adomo Brako vinjetėje pavaizduota raita lietuvininkė su Mažosios Lietuvos vėliava rankoje Vytautas Povilas Šilas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, www.voruta.lt Š. m. sausio 11 d. aš, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas ir Mažosios Lietuvos istorikas enciklopedistas dr. Algirdas Matulevičius buvome Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerės Agilos Barzdienės pakviesti į...
Andželika Špiliova. Tilžės pilies malūno tvenkinys
Tilžės panorama iš pietinės tvenkinio pusės. Pašto atvirukas, 1915 m. Iliustr. iš Andželikos Špiliovos asmeninio archyvo Andželika ŠPILIOVA (Анжелика ШПИЛЕВА), istorikė, muziejininkė*, paminklosaugininkė, Tilžė (Sovetskas), Rusijos Federacija Vienu gražiausių Tilžės kampelių visiškai pagrįstai laikomas miesto ežeras. Prisiminęs jo istoriją, pagalvoji, jog tai vienas tų itin retų atvejų, kai grožis nepavaldus laikui. O ežerui...
Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (IV)
Lietuvininko H. Stepaičio leidyklos Natkiškiuose XX a. pr. išleistas dailus atvirukas „Linkėjimai iš Natkiškių“. Jame nupiešti svarbiausieji bažnytkaimio pastatai: puošnūs L. Kleino „rūmai“ prie turgaus aikštės (viešbutis su užeiga ir kt.), naujoji evangelikų liuteronų bažnyčia, klebonija (vaizdelis apačioje). Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šio ciklo straipsniuose...
Edita Barauskienė. Koks yra Mažosios Lietuvos istorijos naratyvas?
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei Lietuvos bajorų sąjungos nariai prie Martyno Mažvydo bažnyčios Ragainėje, pasitinkant Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo sukaktį, 2013 m. liepos 20–21 d. Danos Buinickaitės nuotr. Edita Barauskienė, Priekulė, Klaipėdos r. Mažosios Lietuvos kultūros istorija itin brangintina lietuvių tautai ir valstybei. Čia, tuometinėje Prūsijos kunigaikštystėje, kurios dalis buvo...
Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (III)
XVIII a. pabaigoje Kulmenų (Culmenen) apylinkės buvo tankiai apgyventos – ten stovėjo Kentrių (Kentern), Vėlaičių (Welaten) ir kitų kaimų sodybų grupės bei viensėdžiai. Fragmentas iš tuometinio žemėlapio. Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Ankstesniuose šio ciklo straipsniuose rašiau apie ilgaamžės valstybinės sienos ypatingesnes atkarpas – ruožus prie...
Kaip žmonės gerumu širdis šildė…
Astos Andrulienės nuotr. Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė „Sėkime gerumo sėklas kitiems, nes meilės vaisiai visada paliečia ir mūsų gyvenimus.“ (Kunigas ir lyderystės mokytojas Rytis Gurkšnys) Ar žinojote, jog gėris ne tik šildo širdis, bet ir yra užkrečiamas? Viena užgimusi mintis atgaivinti daug metų Pagėgių bibliotekos organizuotą gerumo iniciatyvą išsiplėtojo,...
Andželika Špiliova. Teatras Tilžėje 1694–1944 m.
Pasienio krašto teatro (Grenzlandtheater) pastatas po 1936 m. Atvirukas. Iliustr. iš Andželikos Špiliovos asmeninio archyvo Andželika Špiliova (Анжелика ШПИЛЁВА), istorikė, muziejininkė*, paminklosaugininkė, Tilžė (Sovetskas), Rusijos Federacija Tilžėje teatro menas ėmė gyvuoti dar iki teatro pastato statybos. Atskaitos tašku tapo pirmasis klajojančių komediantų pasirodymas 1694 m. liepos 19-ąją. Raštiškas šio fakto patvirtinimas aptiktas Tilžės...
Vytautas A. Gocentas. Ieva Simonaitytė arba ilga kelionė į tėvonijų kraštą
Ieva Simonaitytė palaidota Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. 2021 m., Kęstučio Puloko nuotr. Vytautas A. Gocentas, Vilnius, www.voruta.lt „Kai išslysiu tuo taku, kuriuo visi išeina, sumeskite kapą mano palaikams prie mano namelio ant Minijos kranto.“ Lyg nujausdama Rašytoja mėgino išvengti sunkaus paminklinio akmens, svajojo apie tėvonijų kraštą, paprastas kapo gėleles… Šiuos žodžius Mažosios Lietuvos rašytoja, metraštininkė...
Spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose paskelbta valstybės saugomu objektu
Martynas Jankus prie spaustuvės Bitėnuose pastato 1938 m. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus nuotrauka www.voruta.lt Bitėnų kaime (Pagėgių savivaldybėje) esanti sodyba, kurioje XIX a. vid. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės akto signataras Martynas Jankus, kultūros ministro Simono Kairio įsakymu paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Šį statusą taip pat...
Mano debiutas įvyko „Deims“ viešbutyje Šilutėje
Šilutės Folkšule‘s trečioji klasė 1934. Su mokytoja froilen Buzolt. Kornelija Kalinauskaitė pirmoje eilėje antra iš dešinės www.silaineskrastas.lt Siūlome buvusios šilutiškės, tarpukario laikais gyvenusios šiame mieste Kornelijos Kalinauskaitės – Fledžinskienės, žymios Lietuvos smuikininkės, tarptautinių konkursų laureatės, Muzikos akademijos profesorės, atsiminimus. Juos užrašė vilnietis Matas Velička. Siekiant autentiškumo kalba mažai taisyta. Rašinys iš serijos „Nauja – gerai...
Eugenijus Skipitis. Sielos prisikėlimo šventė Plaškiuose
Atgimimo laukianti Plaškių bažnyčia. Eugenijaus Skipičio nuotr. Eugenijus Skipitis, Plaškiai, www.voruta.lt Lietingo rugpjūčio pabaigoje, paskutinį šeštadienį, pats Dievas dovanojo ramią ir skaidrią dieną. Iš užmaršties bundanti Plaškių bažnyčia sulaukė svečių. Šventoriuje esančiose kapinaitėse vilties ir atminties šviesa suspindėjo žvakių ugnelės, o po bažnyčios skliautais susibūrę žvirbliai iš nuostabos nesuprato kaip į bažnyčią plūstančius svečius pasitikti....
Martynas Purvinas. Kada sulauksime lietuviškosios Klaipėdos miesto istorijos?
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Jaunesniems ir vyresniems skaitytojams reikia priminti, kad Klaipėda nuo 1945 m. pradžios buvo ypatinga vieta. Raudonajai armijai įžengus į kelis mėnesius apsiausto ir bombarduoto senojo miesto liekanas, ten slėpėsi gal tik keli senbuviai. Neoficialiai net džiūgauta – niekas nebetrukdys pajūryje kurti sovietinį “naująjį pasaulį”, neteks...
Vytautas Žeimantas. Dailininkas Stasys Makaraitis ir Kristijonas Donelaitis
Kristijono Donelaičio medalis, varis, aversas, reversas, 2013 m. Vytautas Žeimantas „Nuo seno domėjausi Mažąja Lietuva. Traukė žingeidumą mažlietuvių lietuviška veikla, jų indėlis į mūsų tautos kultūrą, literatūrą, raštiją. Esu sukūręs žinomo Mažosios Lietuvos tyrėjo ir patrioto Viliaus Peteraičio, iškilaus mažlietuvio, rašytojo, mąstytojo ir filosofo Vilhelmo Storostos – Vydūno medalius. Tačiau labiausiai mane domino Kristijonas Donelaitis,“...
Edita Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. vle.lt nuotr. Edita Barauskienė, www.voruta.lt Dėl požiūrių skirtumo į Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę žinoti Lietuvos istoriją ir ją įprasminti šių dienų realijomis. Visi yra girdėję apie Lietuvos kunigaikščių aspiracijas valdyti nuo Juodosios jūros iki Baltijos, tačiau rytuose, Baltarusijoje ir Ukrainoje, beliko tik Lietuvos...
Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (I)
XVI a. plano fragmentas – Mažosios Lietuvos šiaurrytinis pakraštys ir tuometinis valstybinės sienos tarp Prūsijos ir LDK žymėjimas kapčiais. Pavaizduotas beveik ištisai mišku užaugęs plotas su negausiomis gyvenvietėmis (Smalininkai, Liepgiriai ir kt.). Iš knygos: Deltuvas R. Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje. Klaipėda, 2019, p. 53. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šengeno sutarčiai įsigaliojus, ne...
Sveikinimai Klaipėdai iš tolimos Čikagos
Ernesto Lukoševičiaus nuotraukos Ernestas Lukoševičius, Čikaga, JAV, www.voruta.lt Sveikinimai Klaipėdai iš tolimos Čikagos. Klaipėdos krašto ( Mažosios Lietuvos) prijungimo prie Lietuvos 98 metų sukaktis tradiciškai pažymėta žygiu. Atminties ir pagarbos žygis Waterfall Glen ( Lemont,Illinois) miškelyje iš labo ryto sutraukė daug dalyvių – ir jaunų, ir vyresnių mūsų tautiečių ir jų draugų. Žygeiviai sėkmingai įveikė...
Su Šviesa ir Tiesa. Dr. Napaleonui Kitkauskui 90! Sveikiname!
Dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas Vytautas Šilas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, LŽS narys Rašyti apie architektą restauratorių Napaleoną Kitkauską trumpai yra sunku, o pasakojimui apie viską reikėtų knygos (tai ne mano jėgoms). Juk Napalys (taip jį vadina artimiau su juo bendravę) yra plačios visuomeniškai matomos veiklos diapazono žmogus. Tad pradžiai nors keli jo biografinės praeities štrichai....
Vidmanto Staniulio dovana Lietuvos mokykloms
Faksimilinio K. Donelaičio „Metų“ leidinio numeruoti ir oda įrišti egzemplioriai Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus, www.voruta.lt Į Amžinybę išlydėjome bibliofilą, kolekcininką, mecenatą Vidmantą Staniulį (1950-2021). Su Voruta.lt skaitytojais dalinamės 2011 m. skelbta Šarūno Šimkevičiaus publikacija apie Vidmanto Staniulio dovaną Lietuvos mokykloms. 2010 metais Lietuva minėjo Kristijono Donelaičio 230-ąsias ir kalbininko, „Metų“ leidėjo bei vertėjo į vokiečių kalbą...
Mano pažintis su Bitėnais
Prie paminklo „Martyno Jankaus šeimos amžino poilsio vieta“. Iš kairės: E. Kondratavičienės dukra Birutė, E. Grigolaitytė-Kondratavičienė, A. Zolubas, E. Grigolaitytės-Kondratavičienės dukra Irena, vaikaičiai Žilvinas ir Mindaugas Algimantas ZOLUBAS, Vilnius, www.voruta.lt Mano lietuvių kalbos „smetoniškos kartos“ mokytojas vidurinėje mokykloje Petras Steponavičius ne tik lietuvių kalbos ir literatūros dalyką su meile perteikė, bet ir Lietuvos istorijos bei geografijos...
Vytautas A. Gocentas. Lietuvininkų, klaipėdiškių metai ateina
Vytautas A.Gocentas. Asmeninė nuotr. Vytautas A. Gocentas, www.voruta.lt Taip, mielos ir brangieji, metai ateina ir nueina. 2020 metų paskutinis ketvirtis dovanojo naujų vilčių – su atėjimu, Adventu, o Kūčių ir Kalėdų žinia pasilieka visiems naujiems 2021 Viešpaties metams. Buvo daug gražių atmintinų dienų Spalio 16-oji yra minėtina diena – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Vyskupas...
Sveikinimas Tilžės Akto dienos proga 2020
www.voruta.lt 1918 metų lapkričio 30 dieną Mažosios Lietuvos Tautinė Taryba paskelbė Deklaraciją, vėliau pavadintą Tilžės Aktu, kad Mažoji Lietuva skiriasi nuo ją valdžiusios Vokietijos ir reikalauja ją įjungti į Lietuvos valstybės sudėtį. Šio testamentinio Akto 102-ųjų metinių proga nuoširdžiai sveikinu visus Mažosios Lietuvos bičiulius, o ypač Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narius, prisimenančius ir kitiems primenančius...
Martyno Liudviko Rėzos premija – habil. dr. Rimutei Rimantienei
© Mykolo Ambrazo nuotr. www.voruta.lt Dvyliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta archeologei, habilituotai mokslų daktarei Rimutei Rimantienei. Premija mokslininkei skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką mokslinę tiriamąją ir kultūros puoselėjimo veiklą. Mokslininkės kandidatūrą premijai gauti...
Kviečiame skaityti antrąjį 2020 metų RAMBYNO numerį
www.voruta.lt Mieli Vorutos skaitytojai ir Mažosios Lietuvos mylėtojai, kviečiame skaityti antrąjį 2020 metų Rambyno žurnalo numerį! Paspaudus šią nuorodą: Rambynas_2020 2 Nr. visas publikacijas matysite PDF formatu. Jis patogus, galima ir reikia pasididinti mastelį pagal poreikį.
Vytautas Žeimantas. Medalis lietuviškosios žurnalistikos pradininkui Johanui Ferdinandui Kelkiui
Medalis „Lietuviškosios žurnalistikos pradininkas Johanas Ferdinandas Kelkis. Skulptorius Robertas Guoba. 2020 m. Vytautas Žeimantas, www.aidas.lt Žurnalistų sąjungos iniciatyva Neseniai vilnietis skulptorius Robertas Guoba sukūrė originalų lietuviškosios žurnalistikos pradininko Johano Ferdinando Kelkio medalį. Čia iniciatyvą parodė Lietuvos žurnalistų sąjunga, kurios Klaipėdos skyrius įsteigė naują apdovanojimą – J. F. Kelkio medalį. Jis bus teikiamas profesionaliems žurnalistams už...
Vytautas Šilas. Vis „dar gyvi“ lietuvininkai yra su Didžiosios Lietuvos lietuviais „vienos motinėlės vaikai“
Knygos pristatymo akimirkos Klaipėdoje. Leidyklos „Andrena“ nuotr. Vytautas Šilas, knygos „Mažoji Lietuva. Lietuvininkų kovos“ sudarytojas, www.voruta.lt Straipsnių rinkinys Mažoji Lietuva. Lietuvininkų kovos tikisi Lietuvos visuomenės dėmesio šiam etniniam lietuvininkų kraštui. Knyga prasideda „kaip žaibas griausmingu“ Prūsų Lietuvos tautinė komisijos Atsišaukimu Pašaukimu „Lietuvininkai! Pabuskit!“ skelbiančiu, kad vis „dar gyvi“ lietuvininkai yra su Didžiosios Lietuvos lietuviais „vienos motinėlės...
Išleistas antrasis 2020 Rambyno laikraščio numeris
www.voruta.lt Antrąjį Rambyno laikraščio numerį prašome skaityti paspaudus šią nuorodą: RAMBYNAS Nr.2
Smalininkai penkis šimtmečius buvo pasienio miestas, žymėjęs ribą tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Vokiečių Ordino. Gera žinia Smalininkų uostui
Smalininkų uostas ir vandens matavimų stotis 1924 metais. Istorinė nuotrauka www.voruta.lt Susisiekimo ministerijos siekis atnaujinti vidaus vandenų kelius – džiugi žinia Smalininkų uostui. Į Kultūros vertybių registrą įrašytas nacionalinio reikšmingumo lygmens uosto statinių kompleksas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 31027), susidedantis iš uosto bei geležinkelio pylimų, gatvės atkarpos ir vandens matavimo stoties, gyvena ne...
O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo Ona VOVERIENĖ, www.alkas.lt Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500...
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3
- …
- 5
- Kitas