Vilnius prie Žaliojo tilto XIX a. viduryje. J. Čechavičiaus nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-mečiui pažvelkime ir į vieną amžinybės požiūriu neilgą Vilniaus ir visos Lietuvos ar net LDK vystymosi tarpsnį – XVIII amžių. Ankstesniuose rašiniuose palietėme Vilniaus atsiradimo, ryšių su Romos imperija, netgi Cezario įtaką būsimos sostinės atsiradimui, taip...
Dainiaus Vyto nuotr. Daiva Zimblienė, Ukmergės raj. savivaldybės Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja, www.ukmerge.lt Gegužės 3-iąją Siesikų pilyje lankėsi garsiosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos Radvilų didikų giminės palikuonys – Lenkijoje gyvenantis kunigaikštis Motiejus Radvila bei naujojo Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Konstanty’o Radziwillas’o žmona bei sūnaus šeima. Svečius pasitikęs pilies...
Šiemet minime ne tik Vilniaus 700 metų jubiliejų, bet ir 400-ąsias šventojo Juozapato Kuncevičiaus (apie 1580–1623) kankinystės metines. Lietuvos Respublikos Seimui 2023-iuosius paskelbus šv. Juozapato metais, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginių ciklą „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“. Jau prasidėję ir visus metus truksiantys renginiai leis pažinti šv. Juozapato, sujungusio Vilnių su Ukraina ir Kijevą...
Radvila Astikaitis (1384-1477) Prof. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) istorijoje minima, kad 1452 m., konfliktuojant LDK didžiūnams su Lenkijos ponais dėl Kazimiero Jogailaičio titulų, buvo svarstoma: ar jis bus ir LDK Kunigaikštis, ir Lenkijos karalius, ar LDK Valdovas-Kunigaikštis gali būti ir kitas – nebūtinai Lenkijos Karalius Kazimieras? Istorija nurodo, kad į šią LDK...
Inesos Dumbravienės nuotr. Jolanta Lementauskienė, www.voruta.lt Balandžio 26 dieną Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje paskaitą „Zarasai prieš 500 metų“ skaitė mokslininkas Stephen Christopher Rowell, Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas. Mokslininkas tyrinėja LDK ir Lenkijos vėlyvųjų viduramžių istoriją. Kembridžo universiteto ugdytinis ir dėstytojas į Lietuvą atvyko 1993 metais. S. Rowell išleido knygas „Gedimino laiškai“, „Iš...
Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.delfi.lt 80-metis 46-asis Jungtinių Valstijų prezidentas ir antras katalikų tikėjimo prezidentas JAV istorijoje Joe Bidenas (visas angliškas vardas – Joseph Robinette „Joe“ Biden Jr.) neseniai buvo atvykęs trijų dienų vizito į Šiaurės Airiją ir Airijos Respubliką. Vizito metu jis ne tik dalyvavo oficialioje ceremonijoje, pažymėjusioje ketvirtį amžiaus...
Vytautas Didysis. Dailininkė Laima Kriukelienė Ruslanas Baranauskas, LMS narys, www.voruta.lt Publikacijos aktualumas Laisvė, išdidumas, garbė, Nepriklausomybė – fundamentaliausios žmogiškosios vertybės, turinčios dvasinę konstantą. Fizinis žmonijos išlikimas visada buvo opiausiu geopolitiniu klausimu, pradedant Antikos laikais ir ypač aktuali dilema dabartinėmis sąlygomis. Ir visiškai nėra skirtumo, kaip mes įvardinsime tos epochos visuomenę, charakterizuosime žmones (demosas, cholopai, mužikai,...
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. XIX a. I p. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus VDU profesorius Juozas Skirius, www.voruta.lt Lietuvai švenčiant Vilniaus miesto, prieš 700 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtą, jubiliejų, yra puiki proga prisiminti ir Vilniaus miesto, Lietuvos sostinės, įkūrėją valdovą Gediminą. Verta prisiminti ir tai, kokius titulus nešiojo Lietuvos valdovai iki Gedimino ir po...
Dailioji Pašyšių bažnyčia prieškariu. Nuotr. iš Alberto Juškos kn. „Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX a.“, Klaipėda, 1997, p. 349 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Į šiaurvakarius nuo jau aprašytųjų Katyčių apylinkių driekiasi savitas Degučių–Ramučių ruožas, ėjęs per slėpiningosios Lamatos plotus. Senovėje ryčiau gyveno garsi skalvių gentis, apsupusi Rambyno šventkalnį, o šiaurėje plytėjo dar galingesnių kuršių žemės....
Katyčių tarpukario vaizdai: užeigos namai, turgaus aikštė su kepykla, bažnyčia (centre), mokykla. Nuotr. iš Evos Kestenus rinkinio Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Besidomintieji senaisiais žemėlapiais ir ilgaamžio lietuvininkų krašto šiaurine riba nesunkiai pastebi ties Katyčiais išsišovusį nemažą iškyšulį buvusios valstybės sienos trasoje. Istoriko Tomo Baranausko nuomone, 1422 m. Melno taika nustatytoji riba tarp Lietuvos Didžiosios...
Trakų bernardinai. Vaizdas iš pietvakarių Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius, www.voruta.lt Miesto senbuviai puikiai žino, kad Trakų siluetą kadaise formavo iškilūs monumentai- Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios su bernardinų vienuolynu ansamblis. Link šių trijų pagrindinių dominančių vedė visi vieškeliai, vinguriavo gatvės,...
Trakų salos Vytauto pilis ir palyginimui, kryžiuočių Marienburgo (Malborko) Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt „…Mes prašome, Jus, gerbiamas pone Maršalka, atsiųst mums tą iškviestą akmens statybų meistrą, kadangi mums ypač skubu, arba atsiųskite kitą, kad mūsų darbai neužsilaikytų…“ Alexander Vitoldus Magnus Dux Litvaniae Orсhen, 1407 Apmąstant 2022 m. birželio 3 d. ir kitas istorines Diskusijas...
Gudų kultūros draugija LR Seime Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Rusų ir baltarusių (gudų) tautinių mažumų dislokacija Lietuvoje bei istoriniai Lietuvos santykiai su kaimyninėmis slavų valstybėmis – tai labai plačios ir skirtingos tyrimo sritys. Pastarąją temą šįkart palikime užsienio politikos tyrinėtojams, o daugiau dėmesio kreipkime į šių tautinių bendrijų istorines sąsajas su mūsų valstybe ir...
Paminklas Kunigaikščiui Gediminui Vilniuje. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Dr. Algimantas Anicetas Bučys, www.voruta.lt Apie valdiškus atsakymus į Atvirą laišką valstybės vadovams Neseniai, vis labiau artėjant Lietuvos karaliaus Gedimino įkurto Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija, atsakydama į Lietuvos kūrybinių intelektualų Atvirą laišką (2022, birželio 23 d.), uždegė raudoną šviesą viešam pasiūlymui pakeisti...
Ona Marija Čartoriskytė-Radvilienė (Anna Maria z Czartoryskich Radziwiłł, 1932–2022), kilusi iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, Gediminaičių dinastijos palikuonių – kunigaikščių Čartoriskių – giminės, ištekėjusi už kitos lietuvių kilmės kunigaikščių Radvilų giminės atstovo, susiejo abi garsiąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų gimines, – rašoma Valdovų rūmų pranešime. Jos vyras buvo kunigaikštis Albertas Jeronimas Radvila (1931–2010). Paguoda bei dvasios...
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks Rūsčio Kamuntavičiaus knygos „Gudijos istorija“ pristatymas. Knygos autorių Vytauto Didžiojo universiteto docentą dr. R. Kamuntavičių kalbins Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausiasis metodininkas-tyrėjas, VDU istorikas dr. Tomasz Blaszczak. Taip pat dalyvaus VDU politologas doc. dr. Andžej Pukšto ir fotografas, vertėjas Andrei Antonau. Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas...
Dr. Raimundas Kaminskas, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 30 d. Šakių raj. Sudargo miestelyje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, vyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo atidengtas paminklas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms paminėti. Paminklo autorius skulptorius Sauliaus Kriščiukaitis. Skulptūrinę kompoziciją sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi. Renginys...
Karvedys Konstantinas Ostrogiškis. Kijivo (Ukraina) galerija. Portreto autorius nežinomas. Ieva Dumbrytė, www.voruta.lt Oršos mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d., – reikšmingiausios kautynės dešimties metų kare (1512-1522) tarp Maskvos ir Lietuvos Didžiųjų Kunigaikštysčių. Dar iki šio kariuomenių susidūrimo, 1514 m. vasarą, buvo prarastas Smolenskas. Nepaisant įspūdingos pergalės, karinės strateginės Oršos mūšio pasekmės bei teritoriniai laimėjimai...
Pranciškus Skorina 1517 m. (graviūra). Franciscus Skorina gimęs, manoma, 1486 arba 1490 m. Polocke – 1540 arba 1551 m. Prahoje) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Skorina buvo vienas žymiausių to meto žmonių, vienas didžiųjų humanistų. lt.wikipedia.org nuotr. Dr. Aliaksandras Adamkovičius, www.voruta.lt Šiuo pavadinimu rugpjūčio 1–10 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis dailės pleneras, skirtas Pranciškaus Skorinos pirmosios Rytų Europoje išspausdintos knygos „Mažoji kelionių knygelė“...
Prof. habil. dr. S. Temčinas Prof. habil. dr. Sergejus TEMČINAS, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos vaidmuo senosios rusų kalbos istorijoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK) oficialųjį statusą turėjusi rusėnų kalba kilo iš Kijevo Rusioje vartotos senosios rusų kalbos – tiksliau, iš jos vakarinio varianto, kuris dėl Rusios vakarinių žemių įtraukimo į Lenkijos politinę orbitą ar net...
Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Martynas TININIS Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos...
2013 m. spalio 10-11 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje (A. Volano g. 2/7) ir Lietuvos istorijos institute (Kražių 5) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: valstybė, kultūra, edukacija“. Ją, skirtą 240-osioms Edukacinės komisijos įkūrimo metinėms, globoja švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Dvi dienas truksiančiame renginyje mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Didžiosios...
Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...
Vytautas PLEČKAITIS, Kovo 11-osios Akto signataras, Vilnius Sūduva ar Suvalkija, kitaip vadinama Užnemunė, yra Lietuvos dalis, esanti kairiajame Nemuno krante. Jos gyventojai vadinami suvalkiečiais, sūduviais, užnemuniečiais. Dauguma žinomų Lietuvos istorikų yra linkę šį regioną vadinti Sūduva, nes būtent sūduviai buvo dabar čia gyvenančio etnoso, susidariusio XV-XVII amžiais pradininkai. Žinomi kalbininkai K. Būga, J. Balčikonis, A....
Petras ŠIDAGIS, pedagogas, Vilnius Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai? Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir...
2013 m. balandžio 24–26 d. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, II a., Kaunas) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščių sluoksnio transformacijos procesai: nuo karinės-gentinės aristokratijos iki politinės tautos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kurioje įvairiais rakursais bus gvildenama LDK tyrimų problematika. Konferencijoje dalyvaus gausus būrys regiono mokslininkų, kurie pamėgins rekonstruoti Lietuvos karinės-gentinės aristokratijos virsmo LDK politine...
XIX amžiaus pirmoje pusėje tarp Lietuvos bajorų išpopuliarėjo dvilypę tautinę jų savimonę aiškinantis lotyniškas posakis „gente lituanus, natione polonus“ („kilmė – lietuvis, tautybė – lenkas“). Po šimto metų, XIX–XX sandūroje tokio aiškinimo nebepakako. Nacionalinių valstybių priešaušryje „gente lituanus“ turėjo pasirinkti, kas jie yra „iš tikrųjų“: lenkai ar lietuviai. Egzistavo ir trečiasis kelias, faktiškai glundantis prie...
Laima TUBELYTĖ-KRIUKELIENĖ, Utena „Man svarbus karo, vizualaus triukšmo ir rimties, sakralios tylos kontrastas“ – taip savo kūrinį „Rūstybės diena“ apibūdino Lietuvos tapytojas prof. Giedrius Kazimierėnas. Prisipažinsiu, labai laukiau 2012 m. lapkričio 21 d., kada Medininkų pilyje (Medininkų km. Vilniaus raj.) išvysiu Lietuvos tapytojo G. Kazimierėno meno kūrinį „Rūstybės diena“. Nuo tos akimirkos, kai sužinojau, kad...
Ką karaliaus Mindaugo žmona Morta išvadino beždžione? Kuo sirgo senosios Kernavės gyventojai? Kas buvo pirmasis lietuvis, užkopęs į Egipto piramidės viršūnę? Ką valgė LDK gyventojai? Kodėl lietuviai mėgsta šaltibarščius? Kokiomis pramogomis lepinosi Vytauto dvariškiai? Visa tai galima rasti www.ldkistorija.lt svetainėje. Istorija, pasakojama per žmonių gyvenimo, kasdienybės detales, didvyrių, nevidonų ir bastūnų likimus, leidžia pažvelgti į...
2012 m. lapkričio 21 d., trečiadienį, 15 val. Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus raj.) vyks tapytojo, prof. Giedriaus Kazimierėno paveikslo „Rūstybės diena“ pristatymas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus. Vienoje iš rugsėjo pabaigoje lankytojams atidarytos rekonstruotos Medininkų pilies menių eksponuojamas įspūdingas ant drobės tapytas G. Kazimierėno paveikslas „Rūstybės diena“ (2012 m.). Pasak tapytojo, „paveikslo pavadinimą – „Rūstybės diena“ inspiravo biblinio Paskutiniojo Teismo motyvas, o paveikslo...