Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK)

Pagrindinis puslapis Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK)
Dr. Rūstis Kamuntavičius. Dar kartą apie litvinizmą
Įrašas

Dr. Rūstis Kamuntavičius. Dar kartą apie litvinizmą

Unsplash nuotr. Dr. Rūstis Kamuntavičius,  Vytauto Didžiojo universiteto istorikas, LDK instituto direktorius, www.gudija.lt Varšuvos universitete leidžiamo Gudijos tyrimų centro metraščio (Гадавік Цэнтра Беларускіх Студыяў) vyriausias redaktorius istorikas Alieś Smaliančiuk paprašė atsakyti į kelis klausimus, susijusius su litvinizmo problema. Minėto leidinio 10-ame numeryje bus spausdinama diskusija šia tema, kuria pasisakys lietuvių ir gudų istorikai. Kadangi lietuviškai...

Visuomenei pristatomi išskirtiniai archeologiniai radiniai – tęsiasi Marijos Gimbutienės XXI skaitymų ciklo susitikimai
Įrašas

Visuomenei pristatomi išskirtiniai archeologiniai radiniai – tęsiasi Marijos Gimbutienės XXI skaitymų ciklo susitikimai

Šventųjų atvaizdų medaliukas Kovo 14 d. 18 val. visi, kas domisi naujausiais archeologijos atradimais bei įdomybėmis, kviečiami į Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos archeologijos draugijos organizuojamą archeologijos vakarą iš Marijos Gimbutienės XXI skaitymų ciklo. Renginys vyks Senojo arsenalo renginių salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius). Šį kartą bus pasakojama apie išskirtinę vaškinę Dievo Avinėlio sakramentaliją ir...

Antanas Gedvilas. Margiris laikytinas vienu iš Lietuvos valdovų, tik likimas jam lėmė ginti Žemaitiją
Įrašas

Antanas Gedvilas. Margiris laikytinas vienu iš Lietuvos valdovų, tik likimas jam lėmė ginti Žemaitiją

Valdovas Margiris. Dalininkas – Artūras Slapšys Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas , www.voruta.lt Šiais metais minime 688-ąsias Pilėnų žūties metines ir 695-ąsias didžiosios dalies Žemaitijos pilių sunaikinimo metines, įvykus kruvinam Jono Liuksemburgiečio vadovaujamam žygiui. Abiejuose įvykiuose svarbiausią vaidmenį atliko vadas Margiris. Dar vienas sutapimas yra tas, kad abu įvykiai atsitiko panašiai tokiu pačiu metu...

Daugėliškis (Didysis Daugėliškis)
Įrašas

Daugėliškis (Didysis Daugėliškis)

Senojo Daugėliškio piliakalnis 1912 m. fotografijoje. Autorius: Zenonas Baubonis. Data: 1912 m. Šaltinis: Z.Baubonio asmeninis archyvas Nr. 7CD 037 Romutis Matkevičius (Matusa), Vilnius, www.voruta.lt 1990 m. profesorius Povilas Čibiras pirmasis nurodė Daugėliškio (dabar vadinamo Senojo Daugėliškio) piliakalnio vietą. Nors detalių tyrinėjimų ir nebuvo atlikta, jis datuojamas I-ojo tūkstantmečio antrojoje pusėje. Ši prie ežero esanti natūrali...

Šiek tiek kitokie rašytojo ir filantropo Stanislovo Moravskio ir jo šeimos gyvenimo faktai nei rašyta iki šiol
Įrašas

Šiek tiek kitokie rašytojo ir filantropo Stanislovo Moravskio ir jo šeimos gyvenimo faktai nei rašyta iki šiol

Stanislovas Moravskis.  Dail. Jonas Ksaveras Kanevskis. Šaltinis: Stanisław Morawski, Kilka lat młodości mojej w Wilnie (1818–1825), wydali Adam Czartkowski i Henryk Mościcki, Warszawa: Instytut wydawniczy „Bibljoteka Polska“, 1924. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Stanislovo Moravskio tėvas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798 m.) iždininkas (metrikuose – šambelionas) Apolinaras Moravskis buvo kilęs iš...

Paveldo atradimai: kur išbarstyti kiti Kotrynos Jogailaitės deimantai?
Įrašas

Paveldo atradimai: kur išbarstyti kiti Kotrynos Jogailaitės deimantai?

Nuotraukoje – Kotrynos Jogailaitės pakabukas (1546 m.), saugomas Upsalos katedrs lobyne (aversas ir reversas). Iš knygos „Wawel 1000– 2000. Wystawa Jubileuszowa. Kultūra artystyczna dworu krolewskiego i Katedry, t. 3, Krakow, 2000, 100 p. Parengė Jūratė Mičiulienė, kpd.lrv.lt „Paveldo atradimų“ rubrikoje norime pristatyti ir Lietuvai reikšmingas kilnojamąsias kultūros paveldo vertybes, esančias užsienyje. Po visą pasaulį išbarstytų...

Gudų virtimas lietuviais – 1585 metų katalikų Katekizmas kaip unikalios epochos liudininkas
Įrašas

Gudų virtimas lietuviais – 1585 metų katalikų Katekizmas kaip unikalios epochos liudininkas

Alieś Biely, www.gudija.lt 2000 m. Upsalos universiteto (Švedija) bibliotekoje dr. Andrejus Katliarčukas rado du pilnus Katalikų katekizmo egzempliorius, 1585 m. Vilniuje jėzuitų išspausdintus senąja gudų kirilika (red. past.: šiandien Lietuvoje mes šią kalbą vadiname rusėnų, arba kanceliarine). Abu leidiniai puikios būklės. Ši knyga buvo žinoma ir anksčiau, tačiau niekur pasaulyje neišliko pilnų egzempliorių (pavyzdžiui, Sankt...

Paveldo atradimai. Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutę puošia net 800 perlų
Įrašas

Paveldo atradimai. Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutę puošia net 800 perlų

Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė pradžioje vadinta Žygimanto Senojo skrynute. Ji yra gana didelė (38,5 X 37 X 18,5 cm). Sidabrinės, auksuotos plokštelės ištisai nusėtos auksiniais, emaliu dekoruotais papuošalais (įrėmintomis kamėjomis, žiedais, pakabučiais, segėmis, auskarais, kokardomis ir kt.), nusagstytos įvairiais brangakmeniais.  Skrynutės viduje įstatyta medinė dėžutė, išmušta raudonu šilku. Nacionalinio muziejaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų...

Skelbiamas konkursas skulptūrinei kompozicijai „Žygimantas ir Barbora“ sukurti
Įrašas

Skelbiamas konkursas skulptūrinei kompozicijai „Žygimantas ir Barbora“ sukurti

Žygimantas ir Barbora LMA Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos dailininkų sąjunga skelbia konkursą skulptūrinės kompozicijos „Žygimantas ir Barbora“ idėjai sukurti ir ją įgyvendinti. LMA Vrublevskių bibliotekos vestibiulį nuo tarpukario puošia lenkų skulptoriaus Tomašo Oskaro Sosnovskio 1852 m. sukurta ir Vilniuje prieš 1863 m. sukilimą rodyta Jogailos ir Jadvygos skulptūra. Priešais Biblioteką stūkso Gedimino kalnas, o jo...

Įdomios istorijos. Vytautas Didysis: kultas tada ir šiandien
Įrašas

Įdomios istorijos. Vytautas Didysis: kultas tada ir šiandien

Imaginacinis Vytauto Didžiojo portretas Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“, 1578 m. lr.vikipedia.org  Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pasakodami apie Didžiuosius Lietuvius (šiuos žodžius nebe reikalo rašau iš didžiųjų raidžių), susiduriame su neeiline figūra Lietuvos istorijoje – Didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Kodėl jis Didysis? Tai jis su Jogaila paskelbė lemiamą karą ordinui ir 1422 m. rugsėjo 27 d. sudarė...

XIII–XIV a. Kernavės didikų istoriniai kostiumai
Įrašas

XIII–XIV a. Kernavės didikų istoriniai kostiumai

Lapkričio 22 d. 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatomi XIII–XIV a. Kernavės didikų istoriniai kostiumai, kurie, nepaisant šios vietovės unikalumo, atkurti pirmą kartą. Renginio metu lankytojai galės apžiūrėti keturis kostiumus, kuriuos sudaro daugiau nei 60 rekonstruotų aprangos dalių – nuo batų iki ginklų ir kepurių. Dauguma rekonstrukcijų pagaminta...

Įdomios istorijos. „Lietuviška“ kava gaivina pasaulį…
Įrašas

Įdomios istorijos. „Lietuviška“ kava gaivina pasaulį…

Pacų šeimos ūkis Tuxpale. Salvadoras. Iš https://perfectdailygrind.com/2015/11/interview-whats-so-special-about-pacamara/ Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį kartą įdomiuose savaitgalio pasakojimuose – apie kavą, teisingiau – apie plačią Pacų giminę, kurios vienas iš atstovų garsino Lietuvą, Salvadore augindamas ir į pasaulio rinką tiekdamas kavos pupeles. Gale – šiek tiek faktų apie kavą. Vieną vėsų lapkričio rytą, gerdamas kvapnią kavą ir naršydamas...

Lietuvizmas – kas tai yra ir kodėl mums jo reikia bijoti
Įrašas

Lietuvizmas – kas tai yra ir kodėl mums jo reikia bijoti

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 13 a.–15 a. viduryje© MELC Dr. Rūstis Kamuntavičius, www.gudija.lt Lietuvizmas – tai teorija, teigianti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo lietuviška valstybė. Nepaisant to, kad nuo XIV amžiaus rusėnai ir kitos tautos sudarė gyventojų daugumą, jų indėlis yra niekinis. Vilnius visuomet buvo lietuvių miestas, nors pripažįstama, kad didžiąją dalį istorijos lietuviai šiame mieste nedominavo. Vytis turi...

Apskritojo stalo diskusijoje aptarta Lietuvos ir Baltarusijos istorija ir atminties politika
Įrašas

Apskritojo stalo diskusijoje aptarta Lietuvos ir Baltarusijos istorija ir atminties politika

Seimo kanceliarijos nuotrauka. Aut. Ilona Šilenkova Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė antrąją Baltarusijos ir Lietuvos istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų apskritojo stalo diskusiją „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“ apie dviejų šalių istoriją ir atminties politiką. Diskusijoje buvo keliama istorijos ir istorinės atminties problematika dviejų tautų – Lietuvos...

Pasakojimas apie dingusį miestą: „Širvintos kampelio“ istorija
Įrašas

Pasakojimas apie dingusį miestą: „Širvintos kampelio“ istorija

Širvintos miesto centras su evangelikų liuteronų Imanuelio vardo bažnyčia. XX a. 3 deš. Vida Palionienė, www.voruta.lt Miestai dvyniai 1918-1940 m. palei Šešupės ir Širvintos upių santaką driekėsi valstybinė Lietuvos siena su Vokietijai tuomet priklausiusia Rytprūsių teritorija. Tarp skirtingose valstybėse gyvuojančių miestų dvynių Širvintos (vok. Schirwindt) ir Kudirkos Naumiesčio[1] įprastai cirkuliavo kasdienis gyvenimas. Pasienio miestus ir...

V. Dolinskas: norime paneigti mitus, kad niekam šių rūmų nereikėjo
Įrašas

V. Dolinskas: norime paneigti mitus, kad niekam šių rūmų nereikėjo

Vytauto Abramausko nuotr. Ankstyvoji Vilniaus pilių istorija neatsiejama nuo miesto kūrimosi, o Vilniaus miestas jau Gedimino laiškuose paminėtas kaip valdovo rezidencija – valstybės sostinė. Nuo pat XIV a. Vilniaus pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, valstybės, nusidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, politinis, diplomatinis ir kultūrinis centras. Valdovų rūmų muziejus, norėdamas priminti istorinius įvykius, kviečia į...

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Gedimino mirties paslaptys
Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Gedimino mirties paslaptys

Valdovų rūmų muziejaus II maršrute, Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdvėje, pristatytas išskirtinis, apie Lietuvos valdovo gyvenimą pasakojantis paveikslas „Gedimino laidotuvės“. Jo autorius – dailininkas Kazimieras Alchimavičius (Kazimierz Alchimowicz). Įspūdingo dydžio, 150 kg sveriantį paveikslą Vilniaus jubiliejaus proga Krokuvos nacionalinis muziejus paskolino Lietuvai. K. Alchimavičiaus darbo pervežimas buvo sudėtingas procesas, o į ekspozicijos vietą Vilniuje (Didžiąją...

Antspaudas – dokumento teisėtumo ženklas LDK bajorų kultūroje XV-XVIII a.
Įrašas

Antspaudas – dokumento teisėtumo ženklas LDK bajorų kultūroje XV-XVIII a.

1 pav. 1591 m. Stanislovo Kiaunarskio herbinis antspaudas, LVIA Dr. Gabrielė Jasiūnienė, Šiauliai, www.voruta.lt Antspaudas –  spaudu įspaustas skiriamasis ženklas Antspaudu (lot. sigillum) yra laikomas fizinio arba teisinio asmens skiriamasis ženklas, kuris yra įspaustas kietu spaudu (lot. anulus) į antspaudinę medžiagą. Antspauduojama buvo siekiant patvirtinti dokumento teisėtumą, tikrumą arba kontroliuoti ir apsaugoti užantspauduotą dokumentą. Antspaudo...

Didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco buožė – votas Trakų dievo Motinai
Įrašas

Didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco buožė – votas Trakų dievo Motinai

Mykolo Kazimiero Paco portretas. VU nuotr. Žygimantas Jacevičius, Trakai, www.voruta.lt Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika – šventovė, apie kurią garsas po visą senąją Lietuvos, vėliau – Abiejų Tautų – valstybę sklido itin plačiai. Garsusis Trakų Dievo Motinos paveikslas sulaukė ne tik popiežiaus pripažinimo – vainikavimo karūnomis, ne tik europinio lygio poeto – Motiejaus Kazimiero...

Lietuva Legenda. Viešas kreipimasis į Lietuvos nacionalinį kultūros centrą
Įrašas

Lietuva Legenda. Viešas kreipimasis į Lietuvos nacionalinį kultūros centrą

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos facebook puslapio nuotr. Antanas Gedvilas, VšĮ  ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt Nežinau nieko didingesnio buvusioje mūsų Didžiojoje Lietuvoje, kaip Vytauto Didžiojo karūnavimas 1430 m. 09 08 d. Valdovo karūnavimas nesulyginamas nei su Netimero, nei su Mindaugo karūnavimu. Ši karūna pirmiausia buvo skirta savarankiškos valstybės, netgi imperijos-Lietuvos valdovui. Karūną pasiūlė Zigmantas...

Dr. Rūstis Kamuntavičius. Ar litvinizmas yra grėsmė?
Įrašas

Dr. Rūstis Kamuntavičius. Ar litvinizmas yra grėsmė?

Dr. Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universitetas, www.gudija.lt Istorikams litvinizmas nėra problema. Praeitis nuolat kinta ir tai yra normalu. Mokykliniai vadovėliai iš kurių mokėsi mūsų senelių karta vaizdavo visai kitokią praeitį, negu vadovėliai iš kurių mokėsi mūsų karta. O mūsų anūkų vadovėliai bus dar kitokie. Paskutiniais dešimtmečiais matomos tendencijos kaip politinę istoriją vis labiau stumia į...

Klaipėdos kraštas: kova už jūrinę valstybę (II)
Įrašas

Klaipėdos kraštas: kova už jūrinę valstybę (II)

Klaipėdos jūrų uosto prieigos, 3-ojo dešimtmečio nuotr. Nuotrauka iš portofklaipeda.lt Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Pirmąją autoriaus pasakojimo dalį skaityti čia: https://www.voruta.lt/klaipeda-ir-klaipedos-krastas-audru-blaskomas-i/ Paprastai valstybės didžiuojasi ir vertina, tai kad jos ribojasi su jūra. Jūrinės valstybės statusas tarsi papildo jos galimybes santykiuose su kitomis šalimis, didina jos ekonominę galią, strateginį statusą. Šiuo metu Lietuvai priklausančio Baltijos jūros...

Klaipėda ir Klaipėdos kraštas – audrų blaškomas (I)
Įrašas

Klaipėda ir Klaipėdos kraštas – audrų blaškomas (I)

Klaipėdos pilis ir miestas (apie 1535 m. graviūra) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šį kartą iš Vilniaus persikelkime daugiau kaip 300 kilometrų vakariau, į kitą Lietuvos pusę, kur Baltijos bangos skalauja smėlėtus baltų valstybės krantus. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas užima ypatingą vietą ne tik geografine, ekonomine bei socialine prasme, bet ir istorine. Jeigu dėl Vilniaus...

Lietuvos Brastos biblija 1563: galėjo būti ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba?
Įrašas

Lietuvos Brastos biblija 1563: galėjo būti ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba?

Brastos biblija, 1563 m. Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt Ar galėjo tuo metu – 1563 m. –  būti įgyvendinta tokia idėja, kuri, kaip ir Liuterio vokiškoji Biblija, jau nuo tada būtų radikaliai formavusi Lietuvos kultūrą ne tik lenkų, bet ir lietuvių rašytinės bendrinės kalbos pagrindu? Prieš 460 metų Lietuvos Brastoje (dabar Baltarusijos Brest‘as), Radvilos Juodojo...

Įdomios istorijos. Karvedys, gynęs Lietuvą ir Europą
Įrašas

Įdomios istorijos. Karvedys, gynęs Lietuvą ir Europą

Jonas Karolis Chodkevičius. Aut. David Weiss, pagal Sofijos Chodkevičiūtės (Zofia Chodkiewiz) pieš., 1819 (Biblioteka Narodowa, prieiga: CBN Polona; taip pat: Vilniaus universitetas dailėje. V., 1986 ) Pradedame žurnalisto Česlovo IŠKAUSKO straipsnių ciklą laisvalaikio skaitymams. Jame jis pasakoja apie įdomias, kartais ginčytinas, istorines lietuviškų šaknų turinčias asmenybes, kurios arba jų protėviai vienaip ar kitaip garsino Lietuvą...

Po rekonstrukcijos pašventinta sentikių bendruomenės Šv. Trejybės cerkvė Daniliškėse
Įrašas

Po rekonstrukcijos pašventinta sentikių bendruomenės Šv. Trejybės cerkvė Daniliškėse

Procesija aplink Daniliškių sentikių bendruomenės Šv. Trejybės cerkvę Jolanta Zakarevičiūtė, Daniliškės, Trakų raj., www.voruta.lt Sekmadienį, birželio 4 d., Trakų rajone pašventinta po rekonstrukcijos atstatyta Daniliškių Šv. Trejybės cerkvė.   Truputį istorijos   Daniliškių sentikių bendruomenės pradžia mena dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  (toliau – LDK) laikus, kuomet sentikiai po patriarcho Nikono reformų Rusijoje buvo persekiojami dėl...

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (IX)
Įrašas

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (IX)

Pėžaičių pašto vadovas H. Macas su žmona Marija ir sūnumi prie savo įstaigos. Gal Vytauto Didžiojo metų proga LR valstybinė įstaiga buvo papuošta LDK valdovo atvaizdu, Vyčiu – LR herbu ir ąžuolo lapų vainikais. Prieškario nuotrauka iš „Memeler Dampfboot“, 2005, Nr. 3, S. 37. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio...

Vilnius XVIII amžiuje: pakilimas ir nuopuolis
Įrašas

Vilnius XVIII amžiuje: pakilimas ir nuopuolis

Vilnius prie Žaliojo tilto XIX a. viduryje. J. Čechavičiaus nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-mečiui pažvelkime ir į vieną amžinybės požiūriu neilgą Vilniaus ir visos Lietuvos ar net LDK vystymosi tarpsnį – XVIII amžių. Ankstesniuose rašiniuose palietėme Vilniaus atsiradimo, ryšių su Romos imperija, netgi Cezario įtaką būsimos sostinės atsiradimui, taip...

Siesikų pilyje lankėsi Radvilų didikų giminės palikuonys   
Įrašas

Siesikų pilyje lankėsi Radvilų didikų giminės palikuonys  

Dainiaus Vyto nuotr. Daiva Zimblienė, Ukmergės raj. savivaldybės Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja, www.ukmerge.lt Gegužės 3-iąją Siesikų pilyje lankėsi garsiosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos Radvilų didikų giminės palikuonys – Lenkijoje gyvenantis kunigaikštis Motiejus Radvila bei naujojo Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Konstanty’o Radziwillas’o žmona bei sūnaus šeima. Svečius pasitikęs pilies...

Šv. Juozapatas, sujungęs Vilnių su Ukraina ir Kijevą su Roma
Įrašas

Šv. Juozapatas, sujungęs Vilnių su Ukraina ir Kijevą su Roma

Šiemet minime ne tik Vilniaus 700 metų jubiliejų, bet ir 400-ąsias šventojo Juozapato Kuncevičiaus (apie 1580–1623) kankinystės metines. Lietuvos Respublikos Seimui 2023-iuosius paskelbus šv. Juozapato metais, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginių ciklą „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“. Jau prasidėję ir visus metus truksiantys renginiai leis pažinti šv. Juozapato, sujungusio Vilnių su Ukraina ir Kijevą...