Lietuvių kalbos institutas

Pagrindinis puslapis Lietuvių kalbos institutas
Česlovas Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) © Teresė Paulauskytė Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Kovo 15 d. Seime surengta Seimo nario, kalbininko dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija „Dėl konstitucinio įstatymo projekto ir valstybinės lietuvių kalbos politikos“. Joje aptarti du klausimai: dar pernai darbo grupės svarstymui pateiktas konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo projektas Nr. XIVP-880(2) ir valstybinės...

Lietuvių kalbos institutas išleido „Mažąjį ukrainiečių–lietuvių kalbų žodyną“
Įrašas

Lietuvių kalbos institutas išleido „Mažąjį ukrainiečių–lietuvių kalbų žodyną“

 „Mažasis ukrainiečių–lietuvių kalbų žodynas“ yra pirmas ir vienintelis Lietuvos ir Ukrainos leksikografijos istorijoje dvikalbis ukrainiečių ir lietuvių kalbų žodynas.   Jame pateikta apie 20 000 antraštinių žodžių. Žodyne dominuoja bendrinės ukrainiečių kalbos leksika bei labiausiai paplitę mokslo ir technikos terminai, prie kurių pateikiamos vartojimo srities pažymos. Antraštiniai žodžiai iliustruojami žodžių junginiais, frazeologizmais ar trumpais sakiniais, kuriuose...

Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick, išėjusi 1747 m. Karaliaučiuje, iki šiol į lietuvių kalbą nebuvo išversta
Įrašas

Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick, išėjusi 1747 m. Karaliaučiuje, iki šiol į lietuvių kalbą nebuvo išversta

www.voruta.lt Džiugiai pranešame, kad Lietuvių kalbos instituto lentynas papildė du nauji mokslo leidiniai: dr. (HP) Onos Aleknavičienės ir akademikės prof. habil. dr. Grasildos Blažienės parengta Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys) (1747), kuri iki šiol nebuvo išversta į lietuvių kalbą, ir minėtų mokslininkių monografija Povilas Frydrichas Ruigys. Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen...

In memoriam. Dr. Gertruda Bense’ė, vokiečių baltistė, senosios lietuvių raštijos tyrėja
Įrašas

In memoriam. Dr. Gertruda Bense’ė, vokiečių baltistė, senosios lietuvių raštijos tyrėja

www.voruta.lt Lietuvių kalbos institutą ir visą baltistų bendruomenę pasiekė liūdna žinia – vasario 10 dieną eidama 88-uosius metus Vokietijoje, Halėje, mirė dr. Gertruda Bense’ė, vokiečių baltistė, senosios lietuvių raštijos tyrėja, ilgametė Berlyno baltistų būrelio, vėliau Baltų studijų draugijos narė. Lietuvos mokslo bendruomenė neteko nuoširdžios bičiulės, lietuvių kalbos mylėtojos, kuri tiesė kultūrinius tiltus, mezgė mokslinius ryšius...

Įrašas

Lietuvių kalbos institutas kviečia nuotoliniu būdu stebėti diskusiją „Lietuvos institutų veikla, reikšmė ir svarba šalies kultūrai“.

www.voruta.lt Lietuvių kalbos institutas gruodžio 9 d., 15 val., kviečia nuotoliniu būdu stebėti diskusiją „Lietuvos institutų veikla, reikšmė ir svarba šalies kultūrai“. Jos metu kartu su keturių Lietuvos institutų vadovais analizuosime institutų veiklą, jų įtaką kultūros formavimuisi ir visuomenės švietimui. Paprastai nesusimąstome, kuo svarbus institutų darbas, kaip mokslo atradimai ir tyrimų rezultatai veikia Lietuvos kultūrą,...

Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
Įrašas

Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas

www.voruta.lt Gruodžio 3 d. 17.30 Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į nuotolinį Lietuvių kalbos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymą, vyksiantį per ,,Zoom“ platformą.   Gelžinių k. buvusi mokykla ©Dalia Kiseliūnaitė   Klaipėdos krašto vietovardžiams skirtoje knygoje supažindinama su moksliniais kaimų vardų ir vandenvardžių kilmės...

Diskusijoje bus svarstoma, kaip tautinės mažumos suvokia ryšį su Lietuva
Įrašas

Diskusijoje bus svarstoma, kaip tautinės mažumos suvokia ryšį su Lietuva

www.voruta.lt Lietuvių kalbos institutas lapkričio 26 d., 16 val., kviečia nuotoliniu būdu stebėti diskusiją „Kaip Lietuvos tautinės mažumos suvokia lietuvišką identitetą?“. Jos metu kartu su visuomenės veikėjais, žurnalistais analizuosime tautinę savivoką, multikultūriškumo sampratą, lietuviško identiteto supratimą ir kultūrų bei kalbų ryšį. Pamąstykime, kaip savo tapatybę supranta tautinių mažumų atstovai, gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje jau daug...

Kazimieras Garšva: asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra spekuliacija gramatika, įstatymais, realia padėtimi
Įrašas

Kazimieras Garšva: asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra spekuliacija gramatika, įstatymais, realia padėtimi

Dr. Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. www.manokrastas.lt Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją Lietuvių kalbos...

Lietuvių kalbos instituto rubrika „Mokslininkai  iš arčiau“. Dr. Kazimieras Garšva
Įrašas

Lietuvių kalbos instituto rubrika „Mokslininkai iš arčiau“. Dr. Kazimieras Garšva

www.voruta.lt Naują savaitę pradedame rubrika „Mokslininkai iš arčiau“. Šiandien susitinkame su Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. (HP) Kazimieru Garšva. Mokslininkas dalijasi mintimis apie darbus, mokslinius tyrimus ir neblėstančią meilę lietuvių kalbai. – Mielas Kazimierai, papasakokite, kaip šiandien atrodo jūsų darbai? Kokią sritį tyrinėjate? Svarbiausi dabartiniai mano darbai yra dvi vardyno...

Konkursas „Mano žodynas“ pratęsiamas iki spalio mėnesio!
Įrašas

Konkursas „Mano žodynas“ pratęsiamas iki spalio mėnesio!

www.voruta.lt Lietuvių kalbos institutas, kvietęs mokinius ir suaugusiuosius paragauti žodynininko duonos bei dalyvauti jau 5-ajame nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“, dėl sudėtingos susiklosčiusios situacijos Lietuvoje ir pasaulyje, pratęsė konkurso terminą iki spalio mėnesio. Unikalių konkurso dalyvių sukurtų darbų laukiama iki 2020 m. spalio 23 d.  Žodynai gali būti sukurti remiantis pačiomis įvairiausiomis temomis: pagal apimtį jie...

Pasiūlymai mokytojams ir moksleiviams
Įrašas

Pasiūlymai mokytojams ir moksleiviams

www.voruta.lt Dalijamės informacija, aktualia lietuvių kalbos mokytojams ir mokiniams, padėsiančia šiuo ypatingu nuotolinio mokymo(si) laikotarpiu: 📚Konkursas „Mano žodynas“, kviečiantis sukurti savo unikalų žodyną ir laimėti puikių prizų: http://lki.lt/kvieciame-dalyvauti-konkurse-mano-zodynas/ 📚 Žaidimai, padėsiantys vaikams geriau pažinti lietuvių kalbą: Testas „Išsiburk savo būrą“ pagal Kristijono Donelaičio kūrinį Metai: https://duomenys.ugdome.lt/burai/index.php Žaidimas „Kristijonas Donelaitis. Rašyba“: http://zaidimai.lki.lt (be registracijos), http://mokymai.lki.lt/user/policy.php (su registracija) Žaidimas „Tadas Blinda. Kirčiavimas“ (demonstracinė versija): http://www.kalbosnamai.lt/index.php…...

Kaip gimsta žodynai? Kelias nuo žodžių rinkimo ekspedicijų iki knygos puslapių
Įrašas

Kaip gimsta žodynai? Kelias nuo žodžių rinkimo ekspedicijų iki knygos puslapių

www.voruta.lt Kovo 6 d. 15 val. Lietuvių kalbos instituto muziejuje „Lituanistikos židinys“ vyks Žodynų diena. Tai – vienas iš Lietuvių kalbos dienų renginių. Jo metu svečiai galės apsilankyti Lietuvių kalbos instituto saugyklose, susipažinti su XX a. pirmosios pusės žodynininkų darbo aplinka, sužinoti, kaip vyksta žodžių rinkimo ekspedicijos, taip pat pamatyti seniausią ir didžiausią Lietuvių kalbos žodyno kartoteką, kuri kaupiama nuo 1902 m....

Kazimieras Garšva. Vietovardžių metų darbai
Įrašas

Kazimieras Garšva. Vietovardžių metų darbai

Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Kazimieras GARŠVA,  Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Vietų vardai su asmenvardžiais, tautovardžiais, pravardėmis, slapyvardžiais ir kitais pavadinimais priklauso tikriniams vardams – kalbos daliai.  Tikriniai vardai seniai yra susiję su mūsų valstybės kultūra, istorija, net ir teise, kai atsiduria dokumentuose. Po 2018-06-14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019-01-16 d....

Lietuvos vietovardžių geoinformacinėje duomenų bazėje – jau ir vakarinių pietų aukštaičių (užnemunės dzūkų) kalbinio regiono toponimai
Įrašas

Lietuvos vietovardžių geoinformacinėje duomenų bazėje – jau ir vakarinių pietų aukštaičių (užnemunės dzūkų) kalbinio regiono toponimai

Lietuvos žemės vardyno anketos fragmentas Laimutis BILKIS, Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, Dalia KAČINAITĖ-VRUBLIAUSKIENĖ, Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro mokslo darbuotoja, www.voruta.lt Kalbininkas Kazimieras Būga 1922 m. rašė: „Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų,...

Įrašas

Latvijos lietuvių šnektos

VDU HMF Letonikos centras LATVIJOS LIETUVIŲ ŠNEKTOS (Vilnius, 2015, 352 p. + CD) Lietuvių kalbos institutas išleido K. Garšvos knygą „Latvijos lietuvių šnektos“ – unikalią Latvijos lietuvių kultūros ir istorijos enciklopediją. Joje aprašytos Latvijos lietuvių gyvenamos vietos, jų istorija, lietuvių ir kitų kalbų vartojimas, tautiečių skaičius regionuose ir valsčiuose, baltų vienybė, senbuvių lietuvių šnektų fonetika,...

Įrašas

Baltistika Lietuvoje ir užsienyje

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...