Lietuvių kalba

Pagrindinis puslapis Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – atvirai ir džiaugsmingai
Įrašas

Lietuvių kalba – atvirai ir džiaugsmingai

Liuda Prunskienė, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos bibliotekininkė kraštotyrai, www.voruta.lt Mes visi gimstame bejėgiai, lydimi tik Dievo malonės Būti. Niekas neatmena savo pradžios, tad negali pasakyti kas buvo pirma – ar šviesa, ar garsas, ar abu kartu. Galbūt tai yra tobulas vienis. Su pirmu oro gurkšniu mes įkvepiame savo lemtį: vietą erdvėje ir...

Kauno deputatų klubo kreipimasis dėl lietuvių kalbos
Įrašas

Kauno deputatų klubo kreipimasis dėl lietuvių kalbos

KAUNO  DEPUTATŲ  KLUBAS Lietuvos Respublikos Seimo nariui, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkui Pauliui Saudargui Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Simonui Kairiui Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui Audriui Valotkai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei Violetai Meiliūnaitei KREIPIMASIS 2023-10-19 Kaunas Lietuvių kalba – viena seniausių indoeuropiečių kalbų, ja visame pasaulyje kalba daugiau kaip trys milijonai žmonių. Nerimą...

Vakaronė, sušildyta vaižgantiška meile lietuvių kalbai
Įrašas

Vakaronė, sušildyta vaižgantiška meile lietuvių kalbai

Zigmas Tamakauskas, LLKS štabo viršininko ir TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ Kauno skyr. pirmininkės pavaduotojas, www.voruta.lt Siekiant geriau  susipažinti su svarbiausiu mūsų dvasinės kultūros elementu – lietuvių  kalba, jos žodžio  raiška ir grožiu,  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ Kauno skyriaus iniciatyva buvo surengta švietėjiška vakaronė „Vaižganto mintys apie lietuvių kalbą“. ...

Visi vieši užrašai Vilniaus rajone turi būti valstybine lietuvių kalba
Įrašas

Visi vieši užrašai Vilniaus rajone turi būti valstybine lietuvių kalba

LNK nuotr. TĖVYNĖS SĄJUNGOS-LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ PARTIJOS VILNIAUS RAJONO SKYRIAUS TARYBOS REZOLIUCIJA   DĖL VIETOVARDŽIŲ RAŠYMO 2023 m. liepos 20 d. Vilnius Lietuvių kalba yra didelė tiek lietuvių tautos, tiek ir viso pasaulio vertybė, išlaikiusi daugiausia indoeuropiečių prokalbės elementų. Dėl to ji yra studijuojama žymiausiuose pasaulio lingvistikos centruose. Lietuvių kalbai teko atsilaikyti prieš įvairias mūsų...

Česlovas Iškauskas. Ar tapsime aklais ura-patriotais?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ar tapsime aklais ura-patriotais?

Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt   Prieš keletą dienų viename portale skaičiau kalbininkės, prof. Laimos Kalėdienės pastabas apie tai, kur dingo EK prieš 14 mėnesių lietuvių kalbai puoselėti 35 milijonai. O vietoj to valdantieji Seime kelia keistą idėją – pareikalauti, kad iš užsienio, daugiausiai iš Ukrainos atvykę pavežėjais dirbantys pabėgėliai bemat...

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
Įrašas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus. Alkas.lt koliažas Laima Kalėdienė, www.alkas.lt Kovo 17 d. Seime per Vyriausybės valandą Seimo narys Stasys Tumėnas antrą kartą pasiteiravo ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, kur pradangino europinius 35 milijonus eurų, Europos komisijos (EK) skirtus su lietuvių kalba susijusiems dirbtinio intelekto (DI) sprendimams. Atsakydama ministrė papriekaištavo Europos komisijai (EK) dėl...

Česlovas Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) © Teresė Paulauskytė Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Kovo 15 d. Seime surengta Seimo nario, kalbininko dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija „Dėl konstitucinio įstatymo projekto ir valstybinės lietuvių kalbos politikos“. Joje aptarti du klausimai: dar pernai darbo grupės svarstymui pateiktas konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo projektas Nr. XIVP-880(2) ir valstybinės...

Lietuvių kalbos išdavystės aktas Laisvės gynėjų dienos išvakarėse
Įrašas

Lietuvių kalbos išdavystės aktas Laisvės gynėjų dienos išvakarėse

www.voruta.lt LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDIS      LR Prezidentui J. E. Gitanui Nausėdai, LR Seimo nariams. P A R E I Š K I M A S Dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų 2022-01-10         Šių metų sausio 11 d. – LR Seime,  pataikaujant  autonomijos kūrėjams bei jų talkininkams, rengiamas lietuvių kalbos išdavystės aktas....

Ar lietuvių kalba pajėgi varžytis pasaulinėse informacinių technologijų lenktynėse?
Įrašas

Ar lietuvių kalba pajėgi varžytis pasaulinėse informacinių technologijų lenktynėse?

www.lki.lt „Pasaulis yra lygiai tokioje pat situacijoje, kaip buvo prieš keletą šimtmečių, – vyksta kova dėl išlikimo, tik dabar ne rašto, ne Gutenbergo spausdinimo mašinų, o informacinių technologijų lygmeniu“, – teigia Audrys Antanaitis, vadovaujantis Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK), kurią Seimas praėjusių metų spalį įpareigojo stebėti, kaip įgyvendinamos kalbos technologijų diegimo į viešąsias paslaugas ir...

L. Kalėdienė. Nuspręsta nesiskaityti su valstybine kalba
Įrašas

L. Kalėdienė. Nuspręsta nesiskaityti su valstybine kalba

Laima Kalėdienė, www.alkas.lt Perskaičiau birželio 14 d. LRT portale paskelbtą socialdemokrato Gintauto Palucko straipsnį, kuriame autorius karštai ragina nepaisyti Konstitucijos, apskritai leisti Lietuvos piliečiams rašyti pavardes taip, kaip jie įsigeistų. Labai liberalių pažiūrų socialdemokratas. Tokia nuomonė buvo išreikšta ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto birželio 9 d. posėdyje: pritarta Vyriausybės teikiamam Vardų ir pavardžių rašymo...

Vytautas Radžvilas. Lietuvių tautą – į istorijos sąvartyną!
Įrašas

Vytautas Radžvilas. Lietuvių tautą – į istorijos sąvartyną!

Vytautas Radžvilas, www.propatria.lt Suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą buvo vienas svarbiausių Sąjūdžio siekių. Penkis dešimtmečius savo gimtojoje šalyje užėjusiam į kokią nors valdišką įstaigą lietuviui vis tekdavo išgirsti įniršio ir paniekos kupinus žodžius: „Nesuprantu tavo šuniškos kalbos. Šnekėk žmonių kalba!“ Kitakalbiai Lietuvos gyventojai mokėsi lietuvių kalbos tik savo gera valia. Mat mokėti ,,čiabuvių“ kalbą...

Kazimieras Garšva. Viešieji užrašai, vardynas valstybinėje kalboje
Įrašas

Kazimieras Garšva. Viešieji užrašai, vardynas valstybinėje kalboje

Kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva. Asmeninė nuotr. Dr. (HP) Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, www.voruta.lt Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio, Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimų projektus. Toliau bus siūloma Lietuvos piliečių asmenvardžius dokumentuose rašyti viso pasaulio lotyniškomis abėcėlėmis (150 raidžių) ir...

J. Vaiškūnas. Gegužės 3-ios dežavu: valstybinės kalbos išdavikai kyla
Įrašas

J. Vaiškūnas. Gegužės 3-ios dežavu: valstybinės kalbos išdavikai kyla

Jonas Vaiškūnas. Alkas.lt nuotr. Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt Mūšių su koronovirusais įkarštyje, po narkotikų ir lytinių mažumų bei Stambulo konvencijos dūmų uždanga, Lietuvos išvalstybintojai vėl kyla į savo svarbiausią kovą – kovą prieš valstybinę lietuvių kalbą.  Gegužės 5 d. Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui Lietuvoje registruojamų įmonių pavadinimus leisti sudaryti užsienio kalba lotynų kalbos...

Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
Įrašas

Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros

Jonas Jablonskis 1921 m. Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr. Algirdas Grigaravičius, istorikas, www.voruta.lt Aprašyti aktyvaus visuomenininko J. Jablonskio pažiūras nėra paprasta ar lengva. Akivaizdu jas buvus demokratines ir tautines, žymi tolerancija kitų atžvilgiu, „realaus idealisto“ pritarimas evoliucinei gyvenimo eigai ir troškimas dabartyje stengtis pataisyti esančius trūkumus ar pašalinti kliūtis tautos gyvenime. „Varpo“ redaktorius Juozas Bagdonas prisiminė...

Česlovas Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?

Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Kalbos išsaugojimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tautos išlikimu. Vargu, ar verta kartoti žinomas tiesas apie savo kalbos puoselėjimą. Tad kodėl vėl apie tai prašnekome? Nuo meškos ant vilko… Nesu kalbininkas nei kitoks kalbos specialistas. Pasikliauju žurnalistikos studijomis Vilniaus universitete, kur, kaip ir daugelis plunksnos brolių, praėjęs tankų Aldono Pupkio, Juozo...

Irena Smetonienė: kalba gyvena normalų gyvenimą, kuriame yra visokių spalvų ir atspalvių
Įrašas

Irena Smetonienė: kalba gyvena normalų gyvenimą, kuriame yra visokių spalvų ir atspalvių

Dr. Irena Smetonienė www.regionunaujienos.lt „Kuo daugiau laisvės, tuo daugiau atsakomybės, nes laisvas žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už kitus, gerbti kitų sprendimus ir riboti savivalę, nes neribota laisvė veda prie nelaisvės“, – teigia Vilniaus universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Irena Smetonienė. Gerbiama profesore, pastaruoju metu apie bendrinę lietuvių kalbą galima išgirsti nevienareikšmišką nuomonę....

Diana Nausėdienė: Mylėti lietuvių kalbą – tai mylėti Lietuvą
Įrašas

Diana Nausėdienė: Mylėti lietuvių kalbą – tai mylėti Lietuvą

www.voruta.lt Pirmoji ponia Diana Nausėdienė dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume, kuriame švietimo atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai diskutavo lietuvybės sklaidos tema. „Šio forumo dalyviai prisideda prie svarbios mums misijos – stiprina mūsų emigrantų ir diasporos mokymosi motyvaciją lituanistinėse mokyklose pasaulyje ir prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos. Mūsų kalbos besimokantys ir vartojantys kitų...

Vilniuje vyks Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas
Įrašas

Vilniuje vyks Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas

www.voruta.lt Liepos 27 d. 11 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salėje, V a.) vyks Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas, kurio dalyviai ir svečiai kalbės apie lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybes. Forume bus pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistinių studijų dalyviai. Net 25 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 10 pasaulio šalių nuotoliniu...

Kazimieras Garšva: asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra spekuliacija gramatika, įstatymais, realia padėtimi
Įrašas

Kazimieras Garšva: asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra spekuliacija gramatika, įstatymais, realia padėtimi

Dr. Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. www.manokrastas.lt Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją Lietuvių kalbos...

Lietuvių kalbos instituto rubrika „Mokslininkai  iš arčiau“. Dr. Kazimieras Garšva
Įrašas

Lietuvių kalbos instituto rubrika „Mokslininkai iš arčiau“. Dr. Kazimieras Garšva

www.voruta.lt Naują savaitę pradedame rubrika „Mokslininkai iš arčiau“. Šiandien susitinkame su Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. (HP) Kazimieru Garšva. Mokslininkas dalijasi mintimis apie darbus, mokslinius tyrimus ir neblėstančią meilę lietuvių kalbai. – Mielas Kazimierai, papasakokite, kaip šiandien atrodo jūsų darbai? Kokią sritį tyrinėjate? Svarbiausi dabartiniai mano darbai yra dvi vardyno...

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos
Įrašas

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr. Danas NAGELĖ, www.respublika.lt Neaišku, kas taps naujuoju prezidentu (straipsnis www.respublika.lt buvo publikuotas gegužės 24 d. – red.pastaba), dar labiau neaišku, ar jis atsilaikys prieš politikų brukamą idėją įteisinti nelietuviškas raides lietuviškame žodyne. Spaudimas bus iš dviejų pusių, nes spaus ne tik prieš lietuvybę nusistatę politikai....

Įrašas

„Talka kalbai ir tautai“: turime pažymėti Vietovardžių metus ir leisti visiems gerai išmokti lietuvių kalbą

„Talka kalbai ir tautai“. Alkas.lt nuotr. www.voruta.lt Valstybinės lietuvių kalbos būkle besirūpinanti asociacija „Talka kalbai ir tautai“ parengė ir pateikė tris kreipimusis į Lietuvos valdžios įstaigas. TALKA kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ragindama sudaryti ir patvirtinti Vietovardžių metų programą (2019-ieji yra paskelbti Vietovardžių metais). Bendromis Lietuvių kalbos instituto, VLKK ir Savivaldybių asociacijos jėgomis siūloma parengti...

Įrašas

A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr. Danutė ŠEPETYTĖ, www.respublika.lt Dar nėra ne pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys Antanaitis. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018–2022 metų valstybinės kalbos...

Įrašas

Po truputį. Vis daugiau romų mokosi lietuvių kalbos

Alfonsas KAIRYS, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų  tobulinimo institutas, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, www.voruta.lt Ne tik romų kalba pasisveikinti, bet ir  pakalbėti lietuviškai mokės kai kurie Vilniaus čigonai. Kai kurie… tai lietuvių kalbos kursus Tautinių bendrijų namuose  pagal projektą „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“ lankę romai.                       Pradėta nuo prisistatymo,...

Įrašas

Zigmas Zinkevičius. „Gana žemintis“

  Prof. Zigmas Zinkevičius Dar prieš dvidešimt metų profesorius Zigmas Zinkevičius buvo tikras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos tiek, jog jai niekas nebegresia. Tačiau, baigiantis trečiajam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui, su nuostaba stebime paradoksalią situaciją lituanistikos nebelieka tarp prioritetų. Galbūt nebeliko grėsmių lietuvių kalbai? 93-iuosius einantis vienas iškiliausių šių laikų lituanistų, dešimčių reikšmingų veikalų autorius, aštuntosios...

Įrašas

Hab. dr. Kazimieras Garšva: 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti lietuvių kalbos rašybos išvadų

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr. Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimo valdybai Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo komitetui Konstitucinio Teismo pirmininkui                              ...

Įrašas

Kazimieras Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą

Kazimieras Garšva, J.Vaiškūno nuotr. Kazimieras GARŠVA, www.propatria.lt Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius. Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį,...

Įrašas

Dr. Lilijana Astra. Konstitucinė lietuvių kalbos galia

www.voruta.lt Kiekviena kalba kuria nuostabų savo pačios ir visos kalbinės bendruomenės išskirtinumą, kuris mąstymui atsiveria kaip savita prasminė erdvė. Kaip pasakytų Liudvigas Vitgenšteinas: „ Mano kalbos ribos – tai mano pasaulio ribos“ („Tractatus logico-philosophicus“). Lietuviško kalbinio pasaulio ribos iš tiesų yra beribės. Kalbame viena seniausių ir begalinio grožio gyvąja pasaulio kalba, kurią tiria viso pasaulio...

Įrašas

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr. Lilijana Astra, www.alkas.lt Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų...

Įrašas

Kaip vaikai mokosi lietuvių kalbos Niujorke ar Paryžiuje?

Niujorko Maironio lituanistinė mokykla „Ryšius su Lietuva puoselėjantys emigrantai stengiasi laikytis tradicijų, bendrauti su artimaisiais, domėtis politika ir ekonomika Lietuvoje, ir visa tai daro iš meilės“, – teigia Paryžiuje gyvenanti lietuvių kalbos mokytoja Inga Kvietelaitienė. Pasak jos, sunkiausia – sugalvoti, kaip paminėti tradicines ir nacionalines šventes ir, žinoma, mokyti vaikus lietuvių kalbos, nes tam prireikia...