Lietuva – Vokietija

Pagrindinis puslapis Lietuva – Vokietija
Įrašas

Hamburgas – tiltų miestas arba vartai į pasaulį

Tiems, kas klausia, kuo Hamburgas (vert. iš vokiečių kalbos (senąja saksoniečių tarme) Hama –  krantas, burg – tvirtovė)), kaip antras pagal dydį ir vienas turtingiausių Vokietijos miestų, yra išskirtinis, sakyčiau, kad tikruoju išsilaisvinimu – „Hamburgas – laisvasis ir Hansos miestas“. Atrodytų neįtikėtina – Hamburgas sugebėjo atstatyti Pirmo ir Antro pasaulinių karų sukeltus padarinius (miesto praktiškai...

Įrašas

Hitlerio ir Stalino paktas – balta dėmė

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...

Įrašas

Vokietijoje aptikta didelė Radvilų portretų kolekcija

Myro pilies Baltarusijoje muziejininkai skelbia Vokietijoje aptikę unikalią Nesvyžiaus Radvilų portretų ir meno dirbinių kolekciją. Ši kolekcija XIX a. priklausiusi Myro pilies savininkams – kunigaikščių Radvilų giminės palikuonims pagal moteriškąją liniją. Kolekcija aptikta po ilgų mokslinių tyrimų ir paieškų, praneša BELTA. Surasti eksponatai yra kunigaikščio Dominyko – paskutinio tiesioginio Nesvyžiaus Radvilų šakos palikuonio – dukters...

Įrašas

Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos dokumentas

2012 m. lapkričio 14 dieną sukako 70 metų, kai ministrai Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavičius bei buvęs šalies prezidentas daktaras Kazys Grinius lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė Memorandumą. Tai buvo vienas iš šviesiausių politinių ir diplomatinių įvykių Lietuvos istorijoje Antrojo pasaulinio karo metais bei labai svarbus Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės...

Įrašas

Lieponys švenčia 625 metų jubiliejų

Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja 60-ties sodybų Rūdiškių seniūnijos Lieponių kaimas šiais metais mini 625 metų jubiliejų. Lieponys yra šalia tyvuliuojančio Greiželio ežero, vandenis į Merkį sruvenančios Spenglos upės, juosiamas pušynų. Seniau vadinamas Leipūnais arba Liepūnais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  (LDK) laikais Lieponys amžininkų buvo vadinamas miesteliu. Jie buvo valsčiaus, seniūnijos, apylinkės centras...

Įrašas

Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai

Stanislovas ABROMAVIČIUS Juozas Lukša – vienas iš iškiliausių partizanų vadų pokario Lietuvoje. 1997 11 20 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžius ordino Didžiuoju kryžiumi, jo vardu pavadinta gimnazija Garliavoje (Kauno rajonas), stovi atminimo ženklai gimtosiose ir kovų vietose, taip pat Veiveriuose, sukurtas apie didvyrį dokumentinis ir meninis filmai, spektaklis, pavadintos jo vardu gatvės, o vieta, kur...

Įrašas

Nauji radiniai Žagarėje: šįkart aptiktos XIII amžiaus pilies liekanos

Lidija JANKAUSKIENĖ Archeologai Žagarėje ant Žvelgaičių piliakalnio aptiko XIII amžiaus vokiečių pilies liekanas. Dėl radinių gausos archeologai Žagarę jau praminė lietuviškosios Žiemgalos Troja. Per kasinėjimus maždaug 100 kvadratinių metrų plote aptikta nemažai įdomių daiktų, kurie žemėje išgulėjo nuo XIII amžiaus. Rastas arbaleto strėlės antgalis ir kalavijo buožė liudija apie čia vykusias nuožmias kautynes. Tačiau vertingiausias...

Įrašas

Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?

Česlovas IŠKAUSKAS Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti. Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos...

Įrašas

Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 metais pasirodė Lietuvos istorijos instituto vyresn. moksl. bendradarbės, hum. m. dr. Reginos Laukaitytės monografija* „Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)“. Kadangi leidinio tiražas tik 500 egzempliorių, platesniam skaitytojų ratui pateikiu kai kurių temų santrauką–apžvalgą. Šiame darbe apžvelgiami įvairūs Lietuvos krikščionių Bažnyčių veiklos 1941–1944 m. aspektai. Dėmesio centre, suprantama, yra Katalikų Bažnyčia,...