Lietuva – Lenkija

Pagrindinis puslapis Lietuva – Lenkija
Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas
Įrašas

Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas

Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...

Petras Maksimavičius. Slaptieji agentai: „Kantrus“, „Gailestingas“, „Brolis“. KGB
Įrašas

Petras Maksimavičius. Slaptieji agentai: „Kantrus“, „Gailestingas“, „Brolis“. KGB

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Petras Maksimavičius, istorikas Kai 1981 m. gruodžio 13 d. generolas Jaruzelskis (Jaruzelski) įvedė Lenkijoje karo padėtį, Lenkijos pasienyje esančiuose sovietiniuose kariniuose daliniuose ir kitose „jėgos struktūrose“ buvo paskelbta aukščiausioji kovinė parengtis, suderinti ryšio dažniai, išdalintos dujokaukės, maisto atsargos, koviniai šoviniai. Tankų varikliai buvo šildomi jau kelias naktis anksčiau. Daugelis atsimename, kokia...

Įrašas

Arūnas Bubnys. Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)

Kopėčios-trapas, nuo kurių į laužą Panerių miške buvo metami lavonai. XX a. 5 deš. http://www.jmuseum.lt nuotr. Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas iš svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo centrų. Nacių-sovietų karo išvakarėse Vilniuje gyveno apie 58 tūkstančius žydų. Karo ir nacių...

Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas
Įrašas

Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas

Povilas GYLYS, Vilnius Daug lietuvių mano, jog mes neturime išmintingo, patriotiško elito. Ne tik politikų, bet ir žurnalistų, analitikų. Daugelio iš jų mentalitetas yra tarniškas. Galią turintys ir mus valdantys turi stiprų tarno instinktą. Tačiau tai ne tarnystės savo šaliai ar tautai instinktas. Mus valdantieji dairosi ne tiek į tai, ką galvoja ir ko nori Lietuvos...

Įrašas

Lietuva – jubiliejinio Krokuvos kino festivalio garbės viešnia ir pagrindinė partnerė

2015 m. gegužės 31 d. Krokuvoje (Lenkija) prasidėjo 55-asis Tarptautinis kino festivalis, kurio garbės viešnia ir pagrindinis partneris šiais metais buvo Lietuva. Šia proga vienas iš žymiausių ir seniausių Lenkijoje kino festivalių suorganizavo specialią programą „Lietuva dėmesio centre“ (Focus on Lithuania). Šioje programoje buvo pristatyta plati Lietuvos kino panorama, kurioje žiūrovai pamatė režisierių iš Lietuvos pastaraisiais metais...

Įrašas

Vytauto Landsbergio mintys

Noriu jus pasveikinti svarbią Lietuvai dieną, kuomet minimos 75-osios Vilniaus grįžimo Lietuvai metinės, nors ji šiemet nebuvo paryškinta ir deramai iškelta. Aš tuomet jau gyvenau ir kai ką atsimenu. Ši diena mūsų istorijoje turėtų būti nepaprastai svarbi. Jeigu mes to nejuntame, kas nors mums turėtų padėti, o jei ne, tuomet bandykime patys domėtis ir ginti...

Įrašas

Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosim?

(Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nario Pauliaus Kruopio kalba, pasakyta 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Vilniaus atgavimo 75-ųjų metinių proga) 1939-ųjų metų spalio 28 diena – iš tiesų, yra viena svarbiausių mūsų valstybės datų. Toji diena, kai ilgai Lenkijos ir Rusijos imperijos okupacijose buvęs kraštas sugrįžo savo teisėtam šeimininkui – lietuvių tautai....

Įrašas

M. M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija?

Oficialių Lenkijos politikų tikinimai esą „kresų“ (liet. „pakraščių“;  taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien kadaise ten gyvenę žmonės ar jų palikuonys,  yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent  naiviam strateginiam partneriui užliūliuoti....

Įrašas

Krzysztof Pomian paskaita apie apie europinę atmintį ir jos formas

Krzysztof Pomian (g. 1934), lenkų istorikas ir filosofas. Lenkijos instituto, Vilniaus universiteto ir Europos humanitarinio universiteto kvietimu prof. K. Pomianas 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus universitete (17.30 val., Mažoji aula, Universiteto g. 3) skaitys viešą paskaitą apie europinę atmintį ir jos formas. 1952-1957 m. studijavo Varšuvos universiteto filosofijos fakultete; ten apgynė daktaro disertaciją (1965)...

Įrašas

K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?

Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...

Įrašas

A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase?

Pasaulio istorijoje turbūt nerasime kito atvejo, kai kuri tauta, kaip lenkų, su tokiu įtūžiu būtų reikalavusi jos tikrinius vardus nepakeistus vartoti juos pasisavinusioje kalboje. Kas ne kas pasakys, kad to nė nereikia reikalauti, nes daug kalbų savaime taip daro. Tačiau atidžiau apsidairykime: argi iš tikrųjų visos kalbos išlaiko nepakeistą įsigytų vardažodžių rašybą? Paimkime anglų kalbą,...

Įrašas

Aldona Prašmantaitė. Rūdninkų girios epizodas 1863 metų sukilime

Šeštadienį, 2013 m. rugsėjo 14 d., nemažas būrys vilniečių turėjo progos dalyvauti išvykoje į Rūdninkus (kaimą ir girią), dedikuotoje 1863-ųjų m. sukilimo 150-mečiui. Tai žurnalistės Aurelijos Arlauskienės inicijuotas ir vadovautas renginys, įsiterpęs į šiemečių Europos paveldo dienų programą. Rūdninkų kaimo pakrašty, ant Merkio kranto prie 1975 m. pastatyto medinio paminklo, ženklinančio sukilėlių susidūrimą su caro...

Įrašas

Apie amžiną lietuvių ir lenkų tautų meilę…

Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Visokių būna priežasčių masinės meilės proveržiams. Vieną iš keisčiausių stebėjome paskutinį šių metų vasaros mėnesį. Viskas prasidėjo 2013 m. rugpjūčio 8-ąją, kai Poznanės „Lecho“ futbolo komandos sirgalių asociacija „Wiara Lecha“ iškėlė didžiulį plačiai nuskambėjusį plakatą su užrašu „Litewski chamie, klęknij przed polskim panem“ („Lietuvių chame, nusilenk prieš lenkų poną“). Kai kurie lenkai...

Įrašas

Lietuvybė trypiama su savų palaiminimu

Per praėjusį mėnesį (2013-08-08) Poznanėje vykusias futbolo rungtynes antilietuvišką plakatą išskleidę lenkų sirgaliai sulaukė adekvačios savo tautiečių reakcijos. Aukšti Lenkijos pareigūnai atsiprašė mūsų šalies, interneto erdvę užliejo šio išpuolio pašiurpintų lenkų pasipiktinimas savo tautiečiais ir lietuviams skirti atsiprašymai, o prokurorai jo autoriams pateikė kaltinimus dėl lietuvių įžeidimo tautybės atžvilgiu. Tačiau trintis tarp lietuvių ir lenkų...

Įrašas

Ar Lenkiją valdęs karalius Jogaila buvo chamas?

Dar ilgai dviejų tautų atmintyje išliks prisiminimas apie tai, kaip ekstremistiškai nusiteikę lenkų futbolo fanai iškabino lietuvius įžeidžiantį plakatą. Apie šį įvykį nuomonę pareikšti paprašėme vieną iš iškiliausių Lietuvos žmonių – žymų mokslininką, kalbininką, baltistą, lietuvių kalbos istoriką, akad., prof., habil. dr. Zigmą Zinkevičių. Gerb. Profesoriau, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojai domisi Poznanėje (2013-08-08)...

Įrašas

Kilmingumo ženklai Vilniaus universiteto bibliotekoje

Dalia VALIKONYTĖ, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Paveldo informacijos ir komunikacijos magistro 1 kurso studentė, Vilnius 2013 metų liepos 3 d. Vilniaus universiteto bibliotekos (VUB) Pranciškaus Smuglevičiaus salėje buvo atidaryta paroda Sub signo nobilitatis: Po kilmingumo ženklu. Paroda skirta pirmam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemėlapiui, Horodlės unijai, LDK valdovams, didikams, bajorams ir visai Europai. P. Smuglevičiaus...

Įrašas

Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus

Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...

Įrašas

Apie posakį „Jak polak – to pan, jak litwin – to cham“

Algis UZDILA, Punskas Kas Lietuvoje nėra girdėjęs lenkų kalba išsakytos frazės: Jak polak – to pan, jak litwin – to cham. Tai ne lietuvių suklostytas ir į lenkų kalbą išverstas posakis. Šitaip sakydavo žmonės, kurie bandydavo pasišaipyti iš pseudolenkų, kai norėdavo vaizduoti besipuikinantį nusmuktkelnį bajorėlį. Tuos žodžius anksčiau, matyt, iš savo ponų buvo girdėjęs jo...

Įrašas

Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?

Petras ŠIDAGIS, pedagogas, Vilnius Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai? Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir...

Įrašas

Šauksmas iš Pavolgio

Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius Kaip žinome, 1863-1864 m. kilo Abiejų Tautų Resbublikos (Lietuvos ir Lenkijos) nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko abiejų šalių teritorijose bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dalyvavo apie 200 tūkst. sukilėlių. 1864 m. rudenį caro valdžia sukilimą žiauriai numalšino. Buvo nuteista mirties bausme, katorga...

Įrašas

V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV)

Prof. habil. dr. Vytautas RADŽVILAS, Vilnius Toks jeigu ne visuotinę, tai tikrai masinį apsėdimą liudijantis aklumas reikalingas paaiškinimo. Greičiausiai jį lemianti priežastis yra ne viena. Tačiau svarbiausia, ko gero, yra okupacijos laikotarpiu spėjusi įvykti tautinės ir valstybinės sąmonės atrofija. Lietuvą okupavusi imperija darė tai, ką tokiais atvejais daro visos imperijos – stengėsi okupuotos šalies gyventojus...

Įrašas

Į 1863 metų sukilimą valstiečiai raginti lietuviškai

1863 metų sukilimas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvoje (po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų Rusijos imperijos prisijungtose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse) turėjo tikslą atkurti XVIII a. pabaigoje panaikintą Lenkijos ir Lietuvos valstybę arba, kaip tada ji buvo vadinama, „Lenkiją“. Jau apie 1858 m. Lenkijos Karalystėje prasidėjo sukilimą pranašaujantis patriotinis sąjūdis. Įspūdingiausia jo dalis buvo gyventojų patriotinės manifestacijos,...

Įrašas

Nijolė Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji

Sąjūdžio pirmeiviai, signatarai, menininkai, tautines vertybes puoselėjantis jaunimas ir  visi neabejingi Lietuvos likimui patriotai, kaip Sąjūdžio laikais, pakilo į kovą už Lietuvos nacionalinio atgimimo vertybių išsaugojimą ir 2013 m. balandžio 28 d. susirinko prie LR Seimo  į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“.  Atėjo laikas parodyti valdantiesiems kad Tautai dar yra svarbi jos kalba, valstybė, teritorinis...

Įrašas

Vilnius, Wilno, Вильна ar dar kaip?

Algis UZDILA, Punskas Istorijoje esame pratę matyti, kad mūsų valstybės teritorijoje nusistovėję tautos sukurti vietovardžiai yra visaip kraipomi. Tuos vietovardžius svetimose lūpose bandyta įsisavinti drauge su teritorija. Ir taip darėsi ne tiktai Lietuvoje. Lenkų sostinę Warszawa vokiečia iki šiandien yra linkę vadinti Warschau (beje, baltų sukurtas Varšuvos vardas lenkų iki šiandien išlaikytas sveikas, tik rašomas...

Įrašas

Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?

Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie...

Įrašas

Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“

Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys...

Įrašas

Pilsudskis: Juzefas ir Juozas

XIX amžiaus pirmoje pusėje tarp Lietuvos bajorų išpopuliarėjo dvilypę tautinę jų savimonę aiškinantis lotyniškas posakis „gente lituanus, natione polonus“ („kilmė – lietuvis, tautybė – lenkas“). Po šimto metų, XIX–XX sandūroje tokio aiškinimo nebepakako. Nacionalinių valstybių priešaušryje „gente lituanus“ turėjo pasirinkti, kas jie yra „iš tikrųjų“: lenkai ar lietuviai. Egzistavo ir trečiasis kelias, faktiškai glundantis prie...

Įrašas

Įvyko piketai prieš lietuviškų mokyklų uždarymą

Antradienį, 2013 m. vasario 26 d., prie Lenkijos ambasados Antakalnyje ir prie LR Vyriausybės įvyko piketai prieš lietuviškų mokyklų uždarymą. Lenkijos valdžia, pažeisdama susitarimą su Lietuvą, nutarė artimiausiu metu uždaryti tris lietuviškas mokyklas Punsko krašte, kurį Lenkija prisijungė po karo su Lietuva 1919-1920 m. Lenkijos UR Ministras Radoslavas Sikorskis atsakė Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad lietuviškų...

Įrašas

Kas tinka Dievui, turi tikt ir lenkams. Vardų ir pavardžių rašybos klausimu

Inga BARANAUSKIENĖ, Vilnius Pastaruoju metu vėl įsisiūbavo diskusija dėl lenkų vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Ir ko tik neprirašoma, – net kad asmenvardžiai nėra gramatikai paklūstanti kalbos dalis! Betgi yra ir buvo – visais laikais ir visose kalbose. Kad tuo įsitikintum, užtenka žvilgtelėti kad ir į krikščioniškos tradicijos vardus. Pradėkime nuo Jėzaus – kaip...

Įrašas

Regiono pavadinimų „Sūduva“, „Užnemunė“, „Suvalkija“ raida

Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Kaip žinia, sūduvius 1278-1283 m. išnaikino kryžiuočiai: daugumą išžudė, dalį ištrėmė į...