Dr. Bronius Makauskas, punskas.pl 1939–1940 m. Lietuvos tarptautinė padėtis pasikeitė diametraliai. 1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, tačiau nenorėdama rizikuoti ultimatumo atmetimo, Vilniaus klausimo nepalietė. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija, ir Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Lenkijos draugystė su Vokietija baigėsi pastarosios kariniu įsiveržimu ir drauge su SSRS invazija, Lenkijos...
Genovaitė Kisielytė. Vilnius, 1943 m. Rita Ramanauskienė, Palūšės bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, www.voruta.lt Dirbdama Palūšės bibliotekoje, 1992 metais, atsidūriau tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Perėmiau palūšiškės, buvusios ilgametės Vilniaus gyventojos Genovaitės Kisielytės lenkmečio laikotarpio archyvą: spaudinius, nuotraukas, puikiai išsilaikiusią tų laikų rankdarbių kolekciją. Netrukus visi šie eksponatai skaičiuos šimtmetį. Keletą metų visa tai buvo „ramybės“ būsenoje. 2000...
Seinų kunigų seminarijos rūmai. lt.wikipedia.org nuotr. Irena Gasperavičiūtė, http://e-ausra.pl Lietuvių menė Seinuose lietuvių kultūros ir istorijos paveldo itin gausu. Neatsitiktinai šių metų balandžio 19 dieną čia viešėjęs Lietuvos istorijos instituto direktorius prof. Alvydas Nikžentaitis Seinus pavadino mažuoju Vilniumi. Tačiau iki šiol tas paveldas nėra tinkamai išeksponuotas. Ypač didelė spraga – Seinų kunigų seminarijos istorija, jos...
Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Lenkijos ir Lietuvos santykiai visada buvo jautrūs. Kaip tame lakiame posakyje: nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis. Nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki šių dienų tautinių santykių – štai tas ilgas ir prieštaringas mūsų valstybių sugyvenimo kelias, kuris kai kam pastaruoju metu rodosi vos ne rožėmis...
Liudvikas Narcizas Rasimas. propatria.lt nuotr. www.propatria.lt Išsilavinęs žmogus negali pilnaverčiai gyventi nežinodamas istorijos, nes ten beveik visada glūdi dabartinių problemų šaknys. Einamieji reikalai – nėra istorija, kaip ir dalykai, neturintieji bent trijų kartų perspektyvos. Sąžiningi istorikai jų netyrinėja, kaip ir neužsiima ateities spėlionėms, palikdami tai politologams ir politikams. Politikuojantis istorikas – tai jau ne objektyvus...
Oficialių Lenkijos politikų tikinimai esą „kresų“ (liet. „pakraščių“; taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien kadaise ten gyvenę žmonės ar jų palikuonys, yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent naiviam strateginiam partneriui užliūliuoti....
Vytautas VISOCKAS, Vilnius 2011 m. spalio 13 d. dalyvavau Vilniaus universiteto Senato salėje įvykusiame pirmame renginyje iš ciklo „Atminties kultūrų dialogas ULB erdvėje“. Gruodžio 15 d. ten pat įvyko penktas renginys: „Vilniaus okupacija“ ir „Rytų kresai“ – dviejų kultūrinių kategorijų reikšmė regiono visuomenėms“. Iš pirmo dialogo žinojau, ko bus siekiama: „<…> neutralizuoti funkcionuojančius nacionalistinius praeities...
2011 m. kovo 7 d., Artėjančios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Seimo TS-LKD frakcijos narys Gintaras Songaila pasidalino mintimis su portalo Alkas.lt redaktoriumi Jonu Vaiškūnu. Prisimendamas Sovietų imperijos mėginimus sužlugdyti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę bei aplink Vilnių kurtą Lietuvai nepavaldžią „tarybų socialistinę lenkų autonomiją“ G. Songaila anų laikų įvykius lygina su dabartinėmis Lietuvos-Lenkijos santykių realijomis. Seimo...