Laikinas Jono Paulausko asmens liudijimas. Straipsnio autorės asmeninio archyvo nuotr. Jovita Niūniavaitė-Lesienė, www.voruta.lt ŠEIMA Lietuvos laisvės armijos (LLA) dalyvių Jono ir Valerijono motina Elena Jurkutė gimė 1899 m. rugsėjo 2 d. Mosėdžio vls. Šačių parapijoje Juknaičių k. Ištekėjo 1921 m. gegužės 29 d. už 33-ų metų Jono Paulauskio iš Kulų I kaimo, jaunavedžių tėvai: Kazimieras...
Vysk. T. Matulionis su giminaičiu kun. Jonu Pilka Birštone 1956 m. Iš albumo „Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis“. Teofilio Pilkos nuotraukos fragmentas www.bernardinai.lt „Vyskupas grįžo iš mirties“ – tai originalus 1957 metų čekų kilmės BBC žurnalisto Valterio Kolaro teksto pavadinimas. Dokumentą išsaugojo Lietuvos centrinis valstybės archyvas, iš anglų kalbos išvertė Judita Gliauberzonaitė. Straipsnis atskleidžia, kaip Vakarų...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus pristato naują virtualią parodą „KGB sekimo būdai ir priemonės“. Sovietų Sąjungoje ir jos sudėtyje esančioje okupuotoje Lietuvoje vyravęs totalitarinis režimas negalėjo apsieiti be nuolatinės piliečių kontrolės. Šį darbą uoliai atliko 1954 m. įkurtas Valstybės saugumo komitetas (KGB), veiklos principus perėmęs iš savo pirmtako...
www.voruta.lt 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų. Į avariją pateko iš Vilniaus į Kauną važiavęs keleivinis dyzelinis traukinys. Kadangi buvo penktadienis, Atvelykis, traukinys buvo sausakimšas, dėl didelio keleivių skaičiaus važiavo dvigubas sąstatas. Tikslus keleivių skaičius nežinomas. Maždaug 70 km per valandą greičiu važiavęs traukinys, netoli Žaslių geležinkelio...
Kun. Juozas Zdebskis www.voruta.lt Velykų sekmadienį (balandžio 12 d.), buvo paskelbtas kunigo Juozo Zdebskio (1929-1986) garso įrašų Youtube kanalas su pamokslais, rekolekcijomis, atsiminimais ir pan. Kunigas J. Zdebskis buvo ypatingai veiklus XX a. disidentas bei tikinčiųjų teisių gynėjas, galimai nužudytas sovietų KGB, prieš tai kalintas, saugumo intensyviai persekiotas ir apnuodytas specialia chemine medžiaga. Tikinčiųjų liudijimu,...
Jonas Burokas. J. Česnavičiaus nuotr. Jonas BUROKAS, LLKS Garbės pirmininkas, laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt 2020 m. kovo 12 dieną, Vilniaus laidojimo namuose atsisveikinome su laisvės kovų dalyviu, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos, Ukmergės pirmoje vidurinėje mokykloje veikusios jaunimo pogrindinės organizacijos „Lietuvos patriotas“ nariu Vytautu Bačiumi. Jis visą dešimtmetį rašė romaną „Sutrypti metai“. Knyga pasirodė 2013 metais, joje...
L.Berija Parengė Anatolijus Lapinskas, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Skelbiame 1953 m. gegužės 8 d. rašytą vieno įtakingiausių Sovietų Sąjungos pareigūnų Lavrentijaus Berijos slaptą raštą apie padėtį to meto Lietuvoje. Šis dokumentas įdomus tuo, kad jame be jokių akių dūmimo parodyta tikroji Lietuvos padėtis, žinoma, vertinant ją iš to meto Rusijos saugumo šefo pozicijų. Tačiau nereikia turėti iliuzijų,...
Baltijos šalių Sąjūdžių pastangos sutaikyti armėnus ir azerus. Ryga, 1990 m. vasario 1-2 d. V.Landsbergio archyvo nuotr. Vytautas LANDSBERGIS, www.voruta.lt Martyno Mažvydo bibliotekoje prieš kurį laiką pristatytas Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas apie 1990 m. Baku žudynes pagal R. Dabruko ir kitų drąsių operatorių medžiagą. Baku sausis ir po metų -Vilniaus sausis. Yra politikuojančių istorikų, kurie...
Straipsnis iliustruotas nuotraukomis iš Petro Cidziko ir Aivaro Lileikos archyvų Parengė Dalius Stancikas ir Gediminas Kajėnas, žurnalas „Kelionė“ Petras Cidzikas (1944–2019) turbūt buvo pats mistiškiausias mūsų laikų politikas – valstybės vyras, draugų kartais lygintas su Oskaru Milašiumi. Jo politinės akcijos žadinant Lietuvą, jo Lietuvos vizijos ir tam skirtos dvasinės apeigos buvo išskirtinės ne tik forma ar...
Kunigas dr. Kazimieras Ambrasas (viduryje) Kauno Jėzuitų namuose su savo svečiais – žurnalistu Edvardu Šiugžda ir su buvusiu VVU bendramoksliu Zigmu Tamakausku. Aldonos Grigaitienės nuotr. Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Netrukus apskritame, iš žaliuojančių eglės ar pušų šakų nupintame vainike, simbolizuojančiame amžinumo, ištikimybės bei vienybės ženklą, įžiebsime ketvirtąją advento – ramybės ir meilės žvakę. Į mūsų...
Česlovas Iškauskas. lt.vikipedia.org nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Artėjant Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo nuo SSKP 30-mečiui, pasigirsta ir nuožmios kritikos šiai su „kagėbė“ glaudžiai susijusiai organizacijai, ir ilgesingų trelių, šlovinančių ją ir liejančių graudžias ašaras dėl jos išnykimo iš politinės arenos. Vienas garbus ekonomikos profesorius savo veidaknygės paskyroje sakosi išlenksiąs taurelę už numirėlę, bet kokiame...
Varniuose Lenino biustą nuvertus, 1990 07 21. Fot. St. Vozbutas. Gintaras ŠIDLAUSKAS, www.varniai-museum.lt 1938 m. “Naujoji Romuva” įžvalgiai išspausdino žinomo katalikiškojo italų rašytojo, garsiosios „Kristaus istorijos” autoriaus Džovanio Papinio pasikalbėjimo su Vladimiru Iljičiumi Leninu (Uljanovu) “Pasimatymas su Leninu” vertimą. Tikriausiai neatsitiktinai šis pokalbis atsidūrė respektabiliausiame to meto nepriklausomos Lietuvos periodiniame leidinyje: dvi galingiausios Europos...
Valdas Vasiliauskas. FB nuotr. Valdas VASILIAUSKAS, www.kaunoforumas.com Šiomis dienomis gavau savo gero bičiulio, daktaro Rimto Marcinkevičiaus iš Amerikos žinutę: „Kodėl tyli dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos?“ Diskutuoti su R. Šimašiumi ar dėl R. Šimašiaus – atsiprašau. Ir jau vėloka, kai mojuojama kūju. Tai tas pats, kaip diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja...
Vatikano radijo redakcijoje. Pirmas iš kairės – vedėjas kun. V. Kazlaukas. Avikilų muziejaus nuotraukos Irena PETRAITIENĖ, www.voruta.lt Sukanka 100 metų, kai 1919 m. rugsėjo 5 d. Avikilų k., Liudvinavo vls. Marijampolės aps., gimė monsinjoras profesorius teologijos daktaras Vytautas Kazlauskas, ilgametis (1950-1988) Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovas. Pirmasis atkurto VDU kapelionas, dėstytojas, ,,Vaiko tėviškės namų“ bendrijos steigėjas....
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Domėdamasis sovietiniais vadinamojo Liaudies seimo rinkimais, vykusiais 1940 m. liepos 14 d., užkliuvau už keisto portalo, pavadinto pretenzingu “Lietuvos diena” vardu. Portalas talpina kažkokio “Kibirkšties” parengta tuometinio marionetinio Lietuvos prezidento Justo Paleckio kalbą pirmajame Liaudies seimo posėdyje, kuris vyko po savaitės (J. Paleckis. Ieškojome kelių tikrų. V., 1987)....
www.voruta.lt Minint Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą. J. Žemaičio-Vytauto ir suimtų jo bendražygių Juozo Palubeckio-Simo, Elenos Palubeckytės-Liudo, Marijonos Žiliūtės-Eglutės apklausos protokolai, liudytojų apklausų ir akistatų protokolai, dokumentų bei ginklų ekspertizės aktai, originalūs partizanų dokumentai ir fotonuotraukos, kiti...
Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Lietuviai išsiskiria tuo, kad mėgsta pažymėti visokias sukaktis – gimimo, mirimo, gimtadienius, vardadienius, krikštynas, vestuvių, „pirmo karto“ metines, savo šalies ir pasaulio įvykių jubiliejus, tautines šventes. Gruodžio 23-ąją minime vieno baisaus žmogaus (jeigu jį apskritai galima vadinti žmogumi, net iš mažosios raidės) mirties metines. Prieš 65 metus, 19.50 val., „žmogus su pensnė“...
www.voruta.lt Knygos autorius Arvydas Anušauskas, leidykla „Dominicus Lituanus“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „Aš esu Vanagas“ pristatymą. Knygos siužetas pirmiausia skirtas tiems metams, kurių Vanagas pats negalėjo aprašyti. Tai buvo 1950–1957 metai, kai jis, kaip ir kiekvienas nepasidavęs partizanas, su ginklu ar be jo stengėsi kovoti ir kuo ilgiau išsilaikyti laisvės...
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Prieš ketverius metus Rusija aneksavo Krymą. 2014 m. vasario 27 d. „žalieji žmogeliukai“ įžengė į pusiasalį. Kovo 18 d. aneksija buvo baigta. Bet Rusijos prezidentas V. Putinas Krymo pusiasalio aneksijos klausimą iškėlė savaite anksčiau – per pasitarimą siaurame rate, vykusį prieš ketverius metus, naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją, neseniai pareiškė buvęs...
Ekspozicija Mažeikių muziejuje „Laisvės kovos Mažeikių krašte iki 1954 m.“ Nuotr. L.Petraitienės Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Mažeikiuose buvusiame NKVD – MGB būstinės pastate dabar įsikūrė Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios parapijos namai. Čia teka ramus parapijos katalikų gyvenimas. Vienoje galinėje patalpoje Mažeikių muziejaus įkurta pokario kovų ekspozicija mena, jog šiame pastate buvo kankinami ir net...
Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Mažeikių milicija 1972 m. vasario 16 d. rytą gavo žinią, jog Sodų gatvėje ant statomo dvylikaaukščio namo Nr.13 plevėsuoja trispalvė vėliava, nors naktį patruliavimas mieste buvo sustiprintas. Į įvykio vietą tuoj atvyko milicijos ir KGB darbuotojai. Taip, virš pastato plevėsavo Lietuvos vėliava. Ir dar užrašyta, jog vieta užminuota. Kol...
Vidmantas Povilionis, 1973 kovas, Vilniaus KGB kalėjimas Vidmantas POVILIONIS, www.alkas.lt 1971-ųjų pabaigoje kartu su Medicinos instituto studentu Šarūnu Žukausku daugindami literatūrą ir ruošdami spaustuvę pogrindinei leidybai, pagalvojome, kad reikėtų palaikyti seną Kauno tradiciją ir priminti miestiečiams apie Vasario 16-osios metines. Nuo vaikystės buvome įpratę, kad tą dieną pasklisdavo kalbos apie iškeltą trispalvę ar išplatintus atsišaukimus....
www.archyvai.lt nuotr. www.voruta.lt Baigtas viešinti KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas (žurnalas) sukėlė nemažą atgarsį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ypač Latvijoje. Daugiausiai dėmesio posovietinėje erdvėje buvo skirta KGB dokumentuose minimam aktoriui Donatui Banioniui, nors pats teatro ir kino grandas apie savo ataskaitas KGB viešai pasakojo dar 2009 metais. Lietuvos gyventojų genocido...
www.voruta.lt Kai paskelbus KGB sudarytą sąrašą kilo nuomonių banga dėl Donato Banionio ir Sauliaus Sondeckio, buvo galima pamatyti, kad daliai visuomenės visai netolimos praeities pažinimas sukelia kažką panašaus į skausmą. Panašu, kad norima net ir sovietmetį matyti gražiose jaunystės lankose, kuriuose žydi gėlės ir niekas nepatyrė jokių netekčių, spaudimo ir ten nereikėjo daryti sunkių pasirinkimų....
Prof. Vytautas LANDSBERGIS Patyčios iš žmogaus ir žmoniškumo peržengė visas ribas. Partizanų vadas, patekęs į žvėrių rankas, žudėsi siaubingais būdais. Kalėjime išsikastravo surūdijusia vinimi ir dar išplėšė sau vieną akį. Kadangi enkavedistiniai sąžvėros turėdavo užduotį paimti gyvą ir kankinti gyvą iki begalybės, tai sistemos medikai (yra pavardė) išsaugojo jam gyvybės likutį, neleido numirti. Ir surašė...
70-ųjų Kastanto Paransevičiaus žuvimo metinių minėjimo akimirka. 2015 metų rugjūčio 14 d. Paulius BIRGELIS, punskas.pl (Tęsinys) Saugumiečių žiaurumas kulminaciją pasiekė 1945 m. rugpjūčio 14 d., kai greičiausiai 4 Seinų pareigūnai[1] mirtinai sumušė Vidugirių ūkininką Markevičių bei žmonos akivaizdoje nušovė Kastantą Paransevičių iš Sankūrų. Apie nusikaltėlių grupuotės veiksmus Sankūruose išliko nemažai prisiminimų, yra faktografinės medžiagos. Šie...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras svetainėje kgbveikla.lt skelbia naujus dokumentus iš Lietuvos ypatingojo archyvo. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad tai LSSR KGB Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos miestų bei Kapsuko ir Telšių rajonų KGB skyrių planai ir ataskaitos, taip pat KGB kontržvalgybos 2-osios valdybos bei ideologinės kontržvalgybos 5-ojo skyriaus metiniai planai ir ataskaitos. Pateikiami sąrašai asmenų,...
2013. liepos 19–20 d. Liepos 19 d. programa: · 19.30 Dokumentinis filmas „Abromiškės“ · Paskaitos: „Partizaninė kova Trakų apskrityje“ Lektorius – Antanas Lesys (istorikas) „KGB naudotos specialios priemonės“ Lektorė – Jovita Niūniavaitė-Lesienė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė) „1863 m. sukilimas Lietuvoje“ Lektorius – Tomas Baranauskas (istorikas) Liepos 20 d. programa ·...
Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Antanas LESYS, Vilnius Straipsnis skirtas garbės kanauninko Vytauto Juozo Vaičiūno kunigystės 25-mečiui Garbės kan. Vytauto Juozo Vaičiūno kunigystės 25-mečio sukakčiai paminėti išleista Jovitos Niūniavaitės-Lesienės ir Antano Lesio knyga „Viešpaties pakviestas‘‘ (Vilnius, 2013 m.). Knygoje nušviečiamas garbės kan. V. J. Vaičiūno gyvenimas, jo pogrindinė disidentinė veikla sovietiniais metais ir dabartinė kova už bendražmogiškas vertybes....
Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Gervėčiai: tėvas – pirmasis mokytojas Iš kurios pusės važiuotum į Gervėčius – iš Gėlūnų, Galčiūnų, Miciūnų, Mockos, Petrikų kaimų – iš visų pusių atsiveria kelrodė – Švč. Trejybės bažnyčia (1899–1903). Viena iš gražiausių Rytų Lietuvoje ir didžiausia katalikų šventovė Baltarusijoje: fasado bokštas siekia 61 metrą. Kelis kartus pavadinimą keitusi Gervėčių bažnyčia yra...