Juzefas Pilsudskis

Pagrindinis puslapis Juzefas Pilsudskis
Bronius Makauskas. M. Romeris apie žygį į Vilnių 1939 m. spalio 28 d.
Įrašas

Bronius Makauskas. M. Romeris apie žygį į Vilnių 1939 m. spalio 28 d.

Dr. Bronius Makauskas, punskas.pl 1939–1940 m. Lietuvos tarptautinė padėtis pasikeitė diametraliai. 1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, tačiau nenorėdama rizikuoti ultimatumo atmetimo, Vilniaus klausimo nepalietė. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija, ir Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Lenkijos draugystė su Vokietija baigėsi pastarosios kariniu įsiveržimu ir drauge su SSRS invazija, Lenkijos...

Įdomios istorijos. Maršalas ant balto žirgo
Įrašas

Įdomios istorijos. Maršalas ant balto žirgo

J. Pilsudskis. lt.wikipedia.org Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos žemės išugdžiusias asmenybes, kurios gal ne visada plačiai žinomos pasaulyje, o ir savo žemėje dažnai pelno prieštaringą šlovę ir nevienodus vertinimus… Straipsnis iš knygos „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Vilnijos žemė pagimdžiusi, į pasaulį išleidusi ar grįžusius priglaudusi daug žymių nelietuviškos, pusiau lietuviškos...

Alvydas Butkus. Pilsudskis ir Stalinas – du kariniai „stebukladariai“
Įrašas

Alvydas Butkus. Pilsudskis ir Stalinas – du kariniai „stebukladariai“

Alvydas Butkus. Asmeninė nuotr. Prof. Alvydas Butkus, VDU, www.delfi.lt Atimkit iš lenkų lietuvį J. Giniotą-Pilsudskį, o iš rusų gruziną J. Džiugašvilį-Staliną, ir vieni, ir kiti neteks savo orientyro. Tad verčiau palikim jiems tuos abu. Bet nedera sutikti su siūlomu jų gerbimu Lietuvoje. Abu jie nekentė vienas kito, bet abu veikė panašiai: „kilniems tikslams“ plėšė traukinius,...

Pristatytas romanas apie Juzefą Pilsudskį
Įrašas

Pristatytas romanas apie Juzefą Pilsudskį

Regimantas Dima pasirašo skaitytojams. Susitikimo organizatorių nuotraukos Trakų viešojoje bibliotekoje sausio 12 d. vyko Regimanto Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“ pristatymas. Tai penktoji autoriaus knyga. Autorius prisipažino, kad iki penkiasdešimties metų su literatūra nieko bendro neturėjo. Baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą, vadovo įvairioms verslo įmonėms, dirbo prekybos vadovu. Domėjimasis istorija jį paskatino...

Česlovas Iškauskas. Lenkų bendruomenė istorijos verpetuose: atsakingi išbandymai (II)
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lenkų bendruomenė istorijos verpetuose: atsakingi išbandymai (II)

Želigovskio maištas ( „bunt Żeligowskiego“).  Vilnius, 1920 m. Nuotraukos autorius nežinomas. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Lietuvos lenkų diasporos vaidmuo mūsų šalies istorijoje, lygiai kaip ir valstybės santykiai su didesniąja kaimyne iš Vakarų, yra gana prieštaringi, netolygūs ir kupini įvairių sukrėtimų. Žinoma, pirmiausiai mes akcentuojame tuos momentus, kurie kėlė grėsmę Lietuvos saugumui ir kurie komplikavo...

Ar tik nenusinešė Maršalo smegenų siautėjęs „juodosios legendos“ uraganas. Kur Pilsudskio smegenys?
Įrašas

Ar tik nenusinešė Maršalo smegenų siautėjęs „juodosios legendos“ uraganas. Kur Pilsudskio smegenys?

Dr. Povilas Čibiras, www.voruta.lt Lenkų sąjungos savaitraštyje „Nasza gazeta“ (1999 m. birželio mėn. Nr. 25 ir 26) pasirodė ilgokas straipsnis „Kur yra Juzefo Pilsudskio smegenys?“ Jame R. Maceikianiec rašo: Š.m. birželio 2-6 d. Vilniuje lankėsi Božena ir Andžejus Borisovičiai, vaikai vilniečio daktaro Ježy Borisovičiaus, 1935 – 1937 m., vadovaujant profesoriui Maksimiljonui Rosei, Lenkijos smegenų tyrimo...

Birutė Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą (J. Maceikos knygą sutinkant)
Įrašas

Birutė Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą (J. Maceikos knygą sutinkant)

Birutė Raginytė-Žemaitienė, www.propatria.lt Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 metų pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904-1991) knyga „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“. Knygos turinys tarytum sugrąžina į mano vaikystę Lenkijos okupuotame krašte – Ignalinos rajone Vidiškių seniūnijoje Gerveliškės kaime. Šiame krašte daug paminėtinų Rytų Aukštaitijos parapijų (manoji Daugėliškio, taip...

V. Kazlienė. Apie demarkacinę liniją, ėjusią Molėtų rajono pakraščiu. Skiriama Giedraičių mūšio 100-osioms metinėms
Įrašas

V. Kazlienė. Apie demarkacinę liniją, ėjusią Molėtų rajono pakraščiu. Skiriama Giedraičių mūšio 100-osioms metinėms

Viktorija Kazlienė, www.alkas.lt Istorinė sąvoka „Vilniaus kraštas“ sietina ir su Molėtų rajonu 1920 m. spalio 9-ąją Liucijano Želigovskio vadovaujama lenkų kariuomenė užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą. Šis karinis veiksmas atliktas Lenkijos valstybės viršininko Juzefo Pilsudskio, gimusio netoli Pabradės, nurodymu. Lietuvos kariuomenė organizavo pasipriešinimą. Administracijos linija, atskyrusi Vilnių nuo Lietuvos, buvo vadinama demarkacine, t. y. pažymėta...

Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
Įrašas

Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos

Liucijanas Želigovskis. Lenkų karo veikėjas, generolas, tautinis didvyris. lt.wikipedia.org nuotr. Zenon KRAJEWSKI Juzefas Pilsudskis buvo sumanus politikas, gebąs numatyti ateitį ir blaiviai vertinti realią padėtį Būdamas valstybės galva jis galėjo praktiškai įgyvendinti federacinę programą, kurios jis pirmiausia siekė dėl pragmatinių sumetimų ir dėl asmeninių sentimentų: svajojo savo gimtąjį kraštą – Lietuvą sujungti su Lenkija. Tačiau...

Alantos valsčiaus gyventojų skundai Laikinajam Vilniaus lietuvių komitetui apie Lenkijos okupacinės valdžios savivalę 1919-1920 metais
Įrašas

Alantos valsčiaus gyventojų skundai Laikinajam Vilniaus lietuvių komitetui apie Lenkijos okupacinės valdžios savivalę 1919-1920 metais

Lenkijos okupacinės kariuomenės dalinys Alantoje 1919 m. pab. Nuotr. iš asmeninio G. Šeikio archyvo. Gintautas ŠEIKIS, www.voruta.lt 1919 m. balandžio 22 d., netrukus po to, kai lenkai užėmė Vilnių, buvo įkurtas Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas (LVLK) – organizacija, atstovavusi Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuviams ir jų organizacijoms. LVLK sudarė pirmininkas, vicepirmininkas, kasininkas, sekretorius ir keletas narių....

Kodėl Mykolas Römeris negalėjo susikalbėti su Józefu Pilsudskiu?
Įrašas

Kodėl Mykolas Römeris negalėjo susikalbėti su Józefu Pilsudskiu?

Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos instituto direktorius, www.voruta.lt Pranešimas perskaitytas 150-ųjų Juzefo Pilsudskio gimimo metinių bei Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga Vilniuje 2017 m. gruodžio 5-6 d. surengtoje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį“. Organizatoriai: Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos institutas Vilniuje. Konferencijos...

Iš DRAUGO archyvo 1931: Prisimenant spalio 9 d.
Įrašas

Iš DRAUGO archyvo 1931: Prisimenant spalio 9 d.

Lietuvos – Lenkijos demarkacinės linijos 1919–1920 metais žemėlapis: 1) Lietuvos-Sovietų Rusijos siena pagal 1920 m. taikos sutartį, 2) pirmoji demarkacinė linija su Lenkija, nustatyta 1919 m. birželio 18 d., 3) Maršalo Fošo 1919 m. liepos 27 d. nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, 4) Kerzono linija, nustatyta 1919 m. gruodžio 8 d., 5) Suvalkų sutarties sienos linija,...

Įrašas

Dr. Algimantas Liekis. „Istorijos detektyvų“ detektyvas

J.Pilsudskis Dr. Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt       Yra nemažai žiūrinčių gabaus žurnalisto V. Savukyno vedamą LRT laidą „Istorijos detektyvai“, o taip pat   skaitančių jų atpasakojimus  DELFI internetiniuose puslapiuose. Geras sumanymas. Detektyvus dažnas mėgsta, bent vaikystėje mėgo. Tai – patraukiantis skaitytojus ir žiūrovus žanras, kada tikimasi vieno, vienokio sprendimo, o pasirodo visai kitoks. Ir lietuvių Tautos, Lietuvos...

Įrašas

Č. Iškauskas. Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį?

Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Važiuodamas iš Vilniaus link Švenčionių, už Pabradės dešinėje pusėje matai nuorodą „Zalavas“. Iškart atsimeni, kad šiame nedideliame kaime prieš 150 metų gimė Juzefas Pilsudskis – pirmiausia krikštytas katalikas, paskui liuteronas, iš pradžių socialistas, paskui tiesiog lenkų patriotas, pagarsėjęs kaip Lenkijos Valstybės Viršininkas, save laikęs lietuviu, bet kartu leidęs savo pavaldiniams tą Lietuvą...

Įrašas

Prof. Alvydas Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas

Alvydas Butkus. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Prof. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai...

Įrašas

Lenkiškai kalbantys lietuviai

Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Jie nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet...

Įrašas

Lietuvybė trypiama su savų palaiminimu

Per praėjusį mėnesį (2013-08-08) Poznanėje vykusias futbolo rungtynes antilietuvišką plakatą išskleidę lenkų sirgaliai sulaukė adekvačios savo tautiečių reakcijos. Aukšti Lenkijos pareigūnai atsiprašė mūsų šalies, interneto erdvę užliejo šio išpuolio pašiurpintų lenkų pasipiktinimas savo tautiečiais ir lietuviams skirti atsiprašymai, o prokurorai jo autoriams pateikė kaltinimus dėl lietuvių įžeidimo tautybės atžvilgiu. Tačiau trintis tarp lietuvių ir lenkų...

Įrašas

Ar Lenkiją valdęs karalius Jogaila buvo chamas?

Dar ilgai dviejų tautų atmintyje išliks prisiminimas apie tai, kaip ekstremistiškai nusiteikę lenkų futbolo fanai iškabino lietuvius įžeidžiantį plakatą. Apie šį įvykį nuomonę pareikšti paprašėme vieną iš iškiliausių Lietuvos žmonių – žymų mokslininką, kalbininką, baltistą, lietuvių kalbos istoriką, akad., prof., habil. dr. Zigmą Zinkevičių. Gerb. Profesoriau, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojai domisi Poznanėje (2013-08-08)...

Įrašas

Pilsudskis: Juzefas ir Juozas

XIX amžiaus pirmoje pusėje tarp Lietuvos bajorų išpopuliarėjo dvilypę tautinę jų savimonę aiškinantis lotyniškas posakis „gente lituanus, natione polonus“ („kilmė – lietuvis, tautybė – lenkas“). Po šimto metų, XIX–XX sandūroje tokio aiškinimo nebepakako. Nacionalinių valstybių priešaušryje „gente lituanus“ turėjo pasirinkti, kas jie yra „iš tikrųjų“: lenkai ar lietuviai. Egzistavo ir trečiasis kelias, faktiškai glundantis prie...

Įrašas

Radviliškis 1919. Nepriklausomybės kovos

Prof. Vytautas LANDSBERGIS, Vilnius Radviliškio kautynės, Radviliškio pergalė. Tai ypatinga istorija – ir tos vietos, ir Lietuvos – o su būdingais pasikartojančiais likiminiais bruožais. Kas buvo priešas? Lietuva – tarptautinėj košėj. Dvi Rusijos (balta ir raudona). Dvilypė Vokietija, išeinanti ir neišeinanti. Privalanti, bet nenorinti išeiti. Ir neaiškiai veikianti Antantė. Šiai atrodo svarbu, kad nebūtų karų,...

Įrašas

Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus

Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...

Įrašas

Baltarusių poetas Maksimas Tankas apie prieškarinį Vilnių

Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius Maksimas Tankas, vienas iš garsiausių mūsų kaimynų baltarusių poetų, nemažai savo jaunystės metų praleido Vilniuje. Savo eilėraštį „Vilnius“ jis pradeda tokiais žodžiais: Ši miestą aš pažįstu jau seniai, – Pilies griuvėsiai kalną apkabino, Šakas čia klevas išskleidė švelniai Virš akmeninio sapno Gedimino. Ir tarp skliautų didingų ir žilų,...

Įrašas

Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…

Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...

Įrašas

Įvykiai ir žmonės tokie, kokius juos matė Mykolas Riomeris

Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Lietuvoje gerai žinomas Mykolo Riomerio (Römer) vardas. Tiesa, sovietmečiu jo pavardė kažkodėl buvo rašoma Rėmeris (žr. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir kt.), o dabar dažnai – Romeris. Šiame tekste Römerį vadinsime Riomeriu, nes vokiška „ö“ lietuviškai skamba „io“. Išgirdęs sakant Riomeris, Mykolas Römeris suprastų, kad kalbame apie jį, o dėl Rėmerio ar dėl...

Įrašas

Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas

Neseniai Lietuvos knygynuose pasirodė istoriko Algimanto Liekio dviejų tomų monografija „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ (beveik 1 000 p. apimties) ir savotiška tuos veikalus apibendrinantis leidinys – „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga (iki 1939 m.)“ (76 p.). Tose knygose – bene pirmąjį kartą istoriografijoje – į lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos istoriją žvelgiama pro lietuvybės,...

Įrašas

V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų

Vytautas LANDSBERGIS Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V. Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti. Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų...

Įrašas

Juzefo Pilsudskio užsienio politika sovietinės Rusijos atžvilgiu (1919–1922)

Tomaš BOŽEROCKI, Vilnius „Nedaug yra mūsų istorijoje karvedžių kuriuos galime pastatyti vienoje eilėje su Batoru, Jonu Kazimieru (taip, kaip tik su nugalėtoju iš Tvano!), Sobieskiu. Šalia jų stovi Juzefas Pilsudskis, kurio vadovaujama Lenkija apgynė Europą nuo sovietiškojo ateizmo tvano“(1). „Parašyti Juzefo Pilsudskio biografiją – reiškia papasakoti apie lenkų tautos ir valstybės likimą XIX a. pabaigoje...

Įrašas

Liuteronas iš Vilniaus – Juzefas Pilsudskis

Gintaras ŠIAUDINIS, Vilnius Didžiajai daliai lietuvių šio politiko pavardė sukelia neigiamų emocijų. Tačiau aš neketinu gilintis ar nagrinėti jo, kaip Lenkijos viršininko (taip oficialiai vadintos jo pareigos), veiksmų ar požiūrio į lietuvybę. Tiesiog apžvelgsiu lenkų liuteronų spaudoje skelbiamą informaciją apie jo tikybą. Aišku, kad Juzefas Pilsudskis gimė (1867 m. gruodžio 5 d. Zalavo dvare, Švenčionių...