Namas, kuriame gyveno V. Sladkevičius Dr. Virginija Elena BORTKEVIČIENĖ, dr. med. Juozas PRASAUSKAS, www.voruta.lt Kaišiadorys – vienas iš jaunesnių Lietuvos miestų, pirmą kartą paminėti 1590 m. Žmonės pasakoja, kad prieš kelias dešimtis metų, kol dar nebuvo nutiestas Vilniaus–Kauno geležinkelis, Kaišiadorys buvo tik keleto trobų sodyba. Prieš karą ir Lietuvos nepriklausomybės kūrimosi pradžioje Kaišiadorys buvo žinomi...
Juozapas Kukta
Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus
Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...
Kunigas Kazimieras Čibas
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Straipsnis skirtas Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 100-mečiui Kazimieras Čibas gimė 1871 m. liepos 18 d. Vabalninko parapijoje, tuometinėje Žemaičių vyskupijoje. Paaugęs pagal anų laikų papročius sekmadienio rytais namuose giedodavo „gadzinkas“, ganydamas išdainuodavo visas kaimo dainas. Mokėjo groti vargonais. Pas vargonininką mokėsi natų, vargonų muzikos ir jį pavaduodavo. Paskui savarankiškai vargoninkavo...
Keliavome į Kaišiadorių rajoną
Ona STRIŠKIENĖ, Paįstrys, Panevėžio r. Norinčiam pažinti savąjį kraštą, save, aplinką yra daug galimybių. 2013 m. gegužės 12 d. iš Panevėžio vykome į Kaišiadorių rajoną. Kokia nepaprastai graži pavasariškai pasipuošusi gamta. Tuo galėjome įsitikinti vos tik išvažiavus iš Panevėžio, pasukus link Ramygalos, per Kėdainių, vėliau Jonavos rajonus. Panevėžio Gyvojo Rožinio draugijos narių tikslas buvo pabuvoti...
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliava, posėdžiai
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ jau buvo rašyta apie Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį, dar tebepublikuojama medžiaga apie pirmąjį šios draugijos pirmininką dr. Joną Steponavičių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidarytoje parodoje kalbėjo graži „Ryto“ draugijos vėliava. Kam ir kada kilo mintis įsigyti būtent tokią vėliavą? Atsakyti į šį klausimą dalinai padės LMAVB...
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio paminėjimui skirta konferencija ir paroda
2013 m. sausio 31 d. minėsime Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį. 11 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks konferencija, o 16 val. Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) bus atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Parodoje eksponuojamos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios fotografijos ir dokumentai, senųjų vilniečių išsaugotos istorinės relikvijos. Pateiktą istorinę medžiagą...
Asmenybė ir laikas: arkivyskupo Julijono Steponavičiaus (1911–1991) gyvenimo stotys
Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Gervėčiai: tėvas – pirmasis mokytojas Iš kurios pusės važiuotum į Gervėčius – iš Gėlūnų, Galčiūnų, Miciūnų, Mockos, Petrikų kaimų – iš visų pusių atsiveria kelrodė – Švč. Trejybės bažnyčia (1899–1903). Viena iš gražiausių Rytų Lietuvoje ir didžiausia katalikų šventovė Baltarusijoje: fasado bokštas siekia 61 metrą. Kelis kartus pavadinimą keitusi Gervėčių bažnyčia yra...
Dr. kun. Jonas Steponavičius: kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08) – dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, administratorius, politikas, aktyvus 1920–1926 m. Lietuvos Seimų narys, visuomenės veikėjas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte, vienas iš Tėvynės apsaugos rinktinės organizatorių ir aktyvus veikėjas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu...
Dievo tarnas vyskupas Vincentas Borisevičius
Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius gimė 1887 m. lapkričio 23 d. Bebrininkuose, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje gausioje (13 vaikų) valstiečių šeimoje. Mokėsi Petrapilio šv. Kotrynos gimnazijoje. Baigęs Seinų kunigų seminariją, teologijos mokslus studijavo Fribūro (Šveicarija) universitete, kuriame įgijo teologijos licenciato laipsnį. 1910 m. buvo įšventintas kunigu. Tarp tikinčiųjų dirbo Suvalkų Kalvarijose, Minske ir Voroneže. Dirbdamas Minske...
Palaimintojo J. Matulaičio bendražygis – vysk. P. Būčys
Irena PETRAITIENĖ Sukako 140 metų, kai 1872 m. rugpjūčio 20 d. Zanavykų krašte, Šilgaliuose, gimė Pranciškus Būčys, Rytų apeigų vyskupas, marijonų generolas, profesorius, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio bendražygis ir artimiausias draugas. Susitikimai dvasinėje akademijoje Į Lietuvoje vadintą Petrapilio-Sankt Peterburgo imperatoriškąją Romos katalikų dvasinę akademiją 1895 metais pirmą kartą įsiliejo toks gausus, net 25 lietuvių būrys....
Atminimo ženklas Vilniaus lietuvių dviklasei mokyklai*
Kazys Kęstutis ŠIMAS, Vilnius „Šiandien čia susirinkome atidengti paminklinės lentos pirmajai oficialiai Vilniaus lietuvių pradinei dviklasei mokyklai. Kalbant apie ją negalima nepaminėti Vilniaus lietuvių šelpimo draugijos, tos pirmosios lietuvių organizacijos, kuri įsikūrė dar 1904 m. Bene vienas iš svarbiausių jos rūpesčių buvo įsteigti nors pradinę mokyklą neturtingų lietuvių vaikams. Tai įgyvendinti tada buvo be galo...