Istorija

Mokytoja Kristina Urbienė: „Nauja šluota“ iš ministerijos ir NŠA, įteikta mokytojams, mokant vaikus istorijos…
Įrašas

Mokytoja Kristina Urbienė: „Nauja šluota“ iš ministerijos ir NŠA, įteikta mokytojams, mokant vaikus istorijos…

Kristina Urbienė. Asmeninė nuotr. Kristina Urbienė, istorijos mokytoja metodininkė, www.voruta.lt Prieš daugiau nei 10 metų buvo patvirtinta istorijos mokymo programa (2008 m. patvirtinta pradinio ir pagrindinio ugdymo programa, o 2011 m. – vidurinio ugdymo), kuria remiantis dirbom iki šiol. Pati esu baigusi mokyklą 1999 m., o dirbti istorijos mokytoja pradėjau 2004 m. Tiesą pasakius, per...

Trakų istorijos muziejus išleido Trakų apylinkių tautosakos rinkinį „Trakai ežerų atspindžiuose: legendos, padavimai, sakmės“
Įrašas

Trakų istorijos muziejus išleido Trakų apylinkių tautosakos rinkinį „Trakai ežerų atspindžiuose: legendos, padavimai, sakmės“

Metų ratui besisukant ir artėjant link kulminacijos – šv. Kalėdų, Trakų istorijos muziejus džiaugiasi naujausiu leidiniu – „Trakų tautosaka. Trakai ežerų atspindžiuose: legendos, padavimai, sakmės“, pristatančiu ir populiarinančiu rankraštiniuose šaltiniuose esančią, Trakų apylinkėse surinktą sakytinę tautosaką, patraukliai atskleidžiančią ir išryškinančią savitą vietovės daugiakultūriškumą, pasaulėžiūrą, tradiciškumą ir unikalumą. Leidinys papildytas QR, kurio dėka galima susipažinti su...

Prikeltas iš užmaršties Oršos mūšis
Įrašas

Prikeltas iš užmaršties Oršos mūšis

Karvedys Konstantinas Ostrogiškis. Kijivo (Ukraina)  galerija. Portreto autorius nežinomas.  Ieva Dumbrytė, www.voruta.lt Oršos mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d., – reikšmingiausios kautynės dešimties metų kare (1512-1522) tarp Maskvos ir Lietuvos Didžiųjų Kunigaikštysčių. Dar iki šio kariuomenių susidūrimo, 1514 m. vasarą, buvo prarastas Smolenskas. Nepaisant įspūdingos pergalės, karinės strateginės Oršos mūšio pasekmės bei teritoriniai laimėjimai...

Liudvikas Narcizas Rasimas. Istorija ir istorikai
Įrašas

Liudvikas Narcizas Rasimas. Istorija ir istorikai

Liudvikas Narcizas Rasimas. propatria.lt nuotr. www.propatria.lt Išsilavinęs žmogus negali pilnaverčiai gyventi nežinodamas istorijos, nes ten beveik visada glūdi dabartinių problemų šaknys. Einamieji reikalai – nėra istorija, kaip ir dalykai, neturintieji bent trijų kartų perspektyvos. Sąžiningi istorikai jų netyrinėja, kaip ir neužsiima ateities spėlionėms, palikdami tai politologams ir politikams. Politikuojantis istorikas – tai jau ne objektyvus...

Pro memoria. Su istoriku Juozu Čapliku  atsisveikinus
Įrašas

Pro memoria. Su istoriku Juozu Čapliku atsisveikinus

Dr. Juozas Čaplikas Dr. Juozas BAGUŠAUSKAS, dr. Mindaugas TAMOŠIŪNAS, www.voruta.lt Vilniaus Liepynės kapinėse 2019 m. spalio 12 d. šalia žmonos Emilijos amžino poilsio atgulė  visuomenės veikėjas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Čaplikas (1929-03-01 – 2019-10-10). Gimė Juozas Lenkijos užgrobtoje Vilnijoje, dabartinio Varėnos rj. Marcinkonių kaime. Marcinkonys  garsėjo savo aktyviu lietuviškumu. Patriotiškai  buvo nusiteikęs ir Juozas....

Apie giljotiną LDK bajorai galėjo tik pasvajoti
Įrašas

Apie giljotiną LDK bajorai galėjo tik pasvajoti

Paryžiaus fotografas užfiksavo 1929 m. viešai giljotinuoti vedamą žmogžudį. Corbis/Scanpix nuotrauka Jūratė MIČIULIENĖ, www.lzinios.lt Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorų buvo ir kriminalinių nusikaltėlių, kurie mušėsi ir plėšikavo ne blogiau už valstiečius. „Garbingiausia mirties bausmė kilmingajam buvo galvos nukirsdinimas“, – pasakojo istorikas Domininkas Burba. „Tik bėda, kad Lietuva niekada neturėjo giljotinos, akimirksniu pasiunčiančios nuteistąjį į aną...

Valentas Šiaudinis. 101-eri Lietuvos nepriklausomybės  atkūrimo  metai
Įrašas

Valentas Šiaudinis. 101-eri Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metai

Pranas Jučys (1913–1985) – Lietuvos dailininkas, grafikas. Iš ciklo 1863 metai Lietuvoje. Lakštinė grafika. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių. ŠAM. D-T 992, D-T 993, D-T 994, D-T 995 Valentas ŠIAUDINIS, www.voruta.lt Bet kuri tauta, netekusi nepriklausomybės, stengiasi ją atgauti. 1795 m. Lietuva  neteko nepriklausomybės. 1831 m., 1863., 1905 m. sukilusi Lietuva siekė ją atgauti, bet nesėkmingai. 1917 m....

Įrašas

Vytautas Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?

Vytautas SINICA, www.propatria.lt Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe. Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti,...

Įrašas

Istorijos mokytojas A. Bitautas: „Dauguma šiuolaikinių pedagogų yra tikriausi „vergai“

www.voruta.lt Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas yra giliai įsitikinęs, kad mokytojas turi ne tik perpasakoti vadovėlyje užrašytus pasakojimus, o ir pats, kiek leidžia galimybės, būti tyrinėtoju. Todėl baigęs Lietuvos istorijos magistrantūros studijas Lietuvos edukologijos universitete (LEU) šiuo laipsniu neapsiribojo ir toliau žengia mokslo keliu: studijuodamas doktorantūroje tyrinėja istorijos mokymo(si) priemones ir jų...

Įrašas

Ko neprisiminė istorikai Nacionalinės ekspedicijos metu?

Jano Stykos (1858-1925) paveikslas „Vytauto priesaika“. Nutapytas 1901 m. Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Pernai vasarą Lietuvos televizijos žiūrovų dėmesį traukė reportažai iš Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“, o rudeniop savaitinės laidos apie ekspedicijos veiklą. Ekspedicijos lyderiai: istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, gamtininkas Seliamonas Paltanavičius ir muzikologė Zita Kelmickaitė pateikė puikių, primirštų ar užmarštin grimstančių...

Kelionė Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais
Įrašas

Kelionė Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Laiko mašiną atsukus… 2015-ųjų metų pabaigoje pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų laukta Martyno Purvino I knyga iš serijos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Tai puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su iliustracijomis (gyvenviečių aprašymo santr. vokiečių ir rusų kalbomis, 344 p., tiražas 1500 egz.), skirtas buv. Ragainės apskrities senųjų...

Žemaičių apygardos partizanų ryšininkė  Irena  Jogėlienė – Mažutavičiūtė
Įrašas

Žemaičių apygardos partizanų ryšininkė Irena Jogėlienė – Mažutavičiūtė

Dr. Vytautas Jogėla Irena Jogėlienė- Mažutavičiūtė gimė 1930 m. rugsėjo 17 d. Rūtelių kaime, Kaltinėnų valsčiuje, Tauragės apskrityje, Onos ir Liudviko Mažutavičių šeimoje. Po antrojo pasaulinio karo Mažutavičiai pasistatė naują medinį namą šalia esančiame Jogminiškės kaime, vienkiemyje, iš visų pusių apsuptame miškų. Prasidėjus sovietiniai kolūkinei kolektyvizacijai tėvai atsisakė stoti į kolūkį. Tuometinė valdžia, norėdama palaužti...

Smūgis Lietuvos diplomatijai 1940 metų vasarą
Įrašas

Smūgis Lietuvos diplomatijai 1940 metų vasarą

      1940 metų vasarą Antrasis pasaulinis karas įgavo pagreitį. Vakaruose frontas buvo pralaužtas kai birželio 14 d. ryte nacistinė vokiečių kariuomenė įžengė į Paryžių. O tos pačios dienos vėlų vakarą, jau vidurnaktį, TSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininkas Viačeslavas Molotovas įteikė Lietuvos užsienio ministrui J.Urbšiui, kuris buvo Maskvoje, ultimatumą. Lietuvos vyriausybė birželio 15 d. 7 val....

Įrašas

V. Savukynas: istorijos žinios būtinos kiekvienam išsilavinusiam žmogui

Diplomuotas istorikas Virginijus Savukynas jau daugelį metų labiau žinomas kaip žurnalistas, LRT radijo ir televizijos laidų vedėjas. Jis įsitikinęs, kad istorijos žinios būtinos kiekvienam išsilavinusiam žmogui. Pokalbis su V. Savukynu – LRT televizijos laidoje „Kam reikia…?“ jau kitą pirmadienį. „Norėdami geriau suprasti ir save, ir savo visuomenę, ir savo tautą, pagaliau ir pasaulį, be istorijos...

Įrašas

Ir šventieji rašė mūsų istoriją

Lygiai  prieš 5 metus,   2009 – siais  minėjome  Lietuvos vardo istoriniuose šaltiniuose paminėjimo tūkstantmetį. Šiais 2014 m.  metais turime kitą ne mažiau svarbią sukaktį, kuri nuo tuomet  vykusių  istorinių įvykių  skaičiuoja vieną tūkstantį  vieną šimtą šešiasdešimt metų.  854– ji metai ženklina ankstyvą mūsų protėvių istoriją, atgyjančią su pirmaisiais krikščionybės žingsniais mūsų žemėje, mūsų protevių Evangelizacijos...

Įrašas

Pamiršta kovos su priešais 1655m. vieta. Sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto moralinė būtinybė

Nuo XVa. pabaigos Lietuvai vis sunkėjo karas su Maskvos Rusija, kol XVIIa. viduryje didžiulio jos antplūdžio metu labai nukentėjo didžioji Lietuvos dalis ir sostinė Vilnius. Nuo XVIa. vidurio Rusijos valstybė agresyviai plėtėsi į silpno valstybingumo rytus, užgrobdama Kazanės, Astrachanės ( taigi visą Pavolgį), Sibiro chanatus, Baškiriją, Užuralį, Vakarų Sibirą, daugybės tautų žemes, kurios galėjo caro...

Įrašas

Žaslių kautynės (1919 m. balandžio 2-8 d.)

Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Minime 95-ąsias Žaslių (Kaišiadorių raj.) kautynių, vykusių 1919 m. balandžio 2-8 d. tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų, metines. Šios kautynės buvo vienas svarbesnių 1918-1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų. Jų metu bolševikai buvo nustumti Mijaugonių kryptimi ir tuo būdu buvo galutinai sutrukdytos jų pastangos pro Alytų...

Įrašas

Į piligrimystės kelią Rasputiną atvedė kaimyno smurtas ir sibirietiška naminė

Tikriausiai visi žinome mistinę „pakvaišusio vienuolio“ Grigorijaus Rasputino istoriją ar bent jos mažą dalį. Daugelis išgirdę šią pavardę, Rasputinas, kuri reiškia sankryžą arba paprasčiau – paleistuvystę, ištvirkimą, mes prisimename senyvą, barzdotą, ilgaplaukį, nevalyvą mužiką, pūškuojantį XX amžiaus pradžios Sankt Peterburgo gatvėmis. Įsivaizduojame jį besilankantį baruose, matome jį su moterimis, kartais riebiai besikeikiantį ar neblogai įkaušusį....

Įrašas

Alvydas Butkus. Baltijos šalių sostinių vardai

  Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinės atsirado skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis. Lietuvos sostinę įkūrė lietuviai, Latvijos ir Estijos būsimąsias sostines įkūrė ir statė svetimtaučiai. Vilnius Lietuvos sostine tapo jau XIV a. pradžioje, Ryga XIII-XVI a. buvo vokiečių įkurtos Livonijos valstybės sostine. Po Livonijos padalijimo 1561 m. Ryga 20 metų buvo laisvasis miestas, po to...

Įrašas

Lietuva iškovojusi laisvę – įvertino mūsų siekius ir mūsų darbus

  Stasys Ignatavičius, Gintautas Tamulaitis   Lietuvos šaulių sąjungos   Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai 1951 m. gruodžio mėn. ištiktas insulto buvo dalinai paralyžiuotas ketvirtasis Lietuvos prezidentas, Lietuvos laisvės Kovų Sąjūdžio prezidiumo pirmininkas generolas Jonas Žemaitis–Vytautas. Sušlubavus sveikatai, Lietuvos partizanų vadas buvo laikomas Jurbarko rajono Šimkaičių miške esančiame bunkeryje. Tuo metu jo pareigas perėmė A....

Įrašas

Lietuvių tautos didvyris

Gimė 1907 m. vasario 2 d. Petrapilyje. 1921 m. su motina, broliais ir seserimis atvyko į Vilnių. 1925 m., daktaro Jono Basanavičiaus paakintas, įkūrė lietuvių skautų Gedimino draugovę. 1927 m. vasario 16 d., mirus daktarui Jonui Basanavičiui, lietuviai skautai Vilniuje pirmą kartą pasirodė viešai, laidotuvių eisenos metu. 1928 m. naktį iš vasario 15-osios į vasario...

Įrašas

Kai kurie tautinės inteligentijos formavimosi bruožai

Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...

Įrašas

Istorikas: palyginus, Lietuvoje buvo daug žmonių, gelbėjusių žydus

Vytenė Muschick, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Jeigu mes palyginsime su Europos mastais, tai ypač Lietuvoje buvo didelis skaičius gyventojų, kurie gelbėjo žydus“, – sako vokiečių istorikas, radijo žurnalistas dr. Meinhardas Starkas, 15 metų gilinęsis į Gulago temą, o pastaruoju metu tyrinėjantis holokaustą.  Tačiau Lietuvoje viešėjęs istorikas pastebi, kad praeities atminimo pėdsakus mūsų šalyje...

Įrašas

Kas mums trukdo suprasti pokarį. Istoriko Nerijaus Šepečio mintys

2013 m. kovo 21 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykusio projekto „Trakinių partizanai“ akademinės dienos metu įžanginį žodį tarė VU istorikas dr. Nerijus Šepetys. „Kalbėjimas apie partizanų karą Lietuvoje šiandien: nesu(si)pratimų dirvonai įtampos laukuose“, tokia buvo jo laisvu stiliumi perskaityto pranešimo tema. Kas mums, Lietuvos žmonėms, trukdo sutarti, kai imame kalbėti apie partizanų karą? Kokie...

Įrašas

Trumpa popiežių rinkimų istorija

Neturime gausių istorinių liudijimų apie pirmųjų amžių Romos vyskupų rinkimus, nes ir laikai buvo labai sudėtingi, iki ketvirtojo amžiaus pradžios Bažnyčia buvo persekiojama. Žinoma tik tiek, kad Romos vyskupą rinko miesto tikintieji, vietos kunigija ir taip pat Romos apylinkėse gyvenusių bendruomenių vyskupai. Griežtai suformuluotų Romos vyskupo rikimų taisyklių nebuvimas ilgainiui pradėjo kelti įvairių problemų. Nuolat...

Įrašas

„Viešvilės kroniką“ atvertus

Alina BARAVYKAITĖ, Vilnius Antrajame Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) tome yra keliasdešimt informacijos prisodrintų eilučių apie išeivio iš Viešvilės, MLE talkininko Hanso Erhardto von Knoblocho gyvenimą ir visuomeninę veiklą, paminėtas ir daugiatomis jo rankraštis „Viešvilės kronika“ (vok. Wischwiller Dorf-Chronik). Rodyklė prie kronikos pavadinimo rodo, kad apie ją ketinta parašyti atskirą straipsnelį. Deja, prieš dvejus metus išleistame...

Įrašas

Kas yra istorija ir ko ji mus moko*

Bronius MAKAUSKAS, Kaunas Istorija yra vienas iš seniausių mokslų, lydėjusių žmoniją nuo jos lopšio iki šių dienų. Jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti, net žiauriai žudyti. Kartais mums istorija panaši į solidžią damą, sukeliančią pasitikėjimą, o kartais lengvo būdo mergaitę, vis...