Parodos atidarymo akimirkos – Raimundo Kaminsko nuotraukose Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. balandžio 19 d., Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ( K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė) buvo atidaryta tarptautinė paroda „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“. Parodos atidaryme dalyvavo Europos Parlamento narė Rasa...
Ką diena iš dienos patirdavo nuo vokiečių naikinimo mašinos besislapstę žydai ir tie, kurie jiems bandė padėti, kartais ir patys rizikuodami savo gyvybėmis? Šias dvi skirtingas, tačiau vieną su kita susipynusias perspektyvas sugretinsianti paroda bus atidaryta Vytauto Didžiojo universitete (VDU) balandžio 19 d., penktadienį, 16.00 val., K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė. Parodos atidarymą...
Dėl tokios rašomosios mašinėlės „Continental“ J. Dapkūnas turėjo didelių bėdų… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Jono DAPKŪNO prisiminimus. XV-oje ištraukoje – šio Sūduvos šviesuolio vargai dėl rašomosios mašinėlės. Juos žmogus patyrė tiek nuo vokiečių, tiek nuo sovietų. Artėjo vargani tremties metais, išsiskyrimas su šeima… Abu okupantai – ant vieno kurpalio Slinko laikai, kilo ir dar didesnių...
Balandžio 10 d., trečiadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (5 aukštas) pristatomas Seimo kanceliarijoje kurtas autorinis dokumentinis filmas „Širdies piligrimai“, skirtas Lietuvių chartos 75-osioms metinėms. Filmo idėjos autorė ir režisierė Audronė Bielinienė, operatorius Robertas Zamaris, jiems talkino Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai J. E. arkiv. Lionginas Virbalas. Filmo...
Jau pirmosiomis karo dienomis buvo subombarduotas Vilkaviškis. Nuotrauka iš Arvydo Žardinsko archyvo (http://rytufrontas.net/?page_id=1288) Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimus. Keturioliktasis pasakojimas – apie karo pradžią Suvalkijoje. Nors 43-ijų sulaukęs vyras ir toliau mėgino užsiimti verslu, tačiau ir naciai jam ėmė lipti ant kulnų… Bet netrukus grįžo sovietai. Antrojo pasaulinio karo sūkuriuose...
Lietuvos kariuomenės paradas 1938 m. Vasario 16-ąją Nepriklausomybės 20-mečio proga Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sovietinę okupaciją Jonas Dapkūnas prisiminė kaip slogius laikus. „Nuotaika prislėgta“, – rašė jis rankraštyje. Nors jis nepolitikavo, o vertėsi visokiais darbai, statybomis, galų gale į jo biblioteką-knygyną vis tiek užsuko sovietinis saugumas… Netrukus įsiliepsnojo karas. Atsiminimuose daug sodrios, kaimiškos, tarmiškos kalbos. Gale...
Kauniečio menininko Vytenio Jako meninė intervencija „Degantys akmenys“ – visuomenei pristatytas 2018-ųjų vasarą. Pasak akcento autoriaus, veidrodžių šukės, kuriomis dekoruotas pastato fasadas, metaforiškai simbolizuoja sudužusius gyvenimus. Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. kovo 27 d. Kaune, Vilijampolėje prie buvusių geto vartų vyko „Vaikų akcijos“ 80-ųjų metinių paminėjimas. „Vaikų akcija“ buvo vienas...
Prie prelato Stanislovo Jokūbauskio kapo Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024-03-15 Kaune prie prel. Stanislovo Jokūbauskio (1880 – 1947) kapo vyko Lietuvos žydų gelbėtojų dienos paminėjimas. Renginį pradėjo kun. Robertas Grigas malda, vėliau prasidėjo leidinio „TIE, KURIE GELBĖJO 1941-1944. Žydų gelbėjimas Lietuvoje“ skaitymai (išleido LGGRTC 2012 metais), kuriuose dalyvavo LGGRTC Sekretoriato...
Socialinio tinklo X maketas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Per savo interviu į Maskvą atvykusiam amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui Putinas mėgavosi istorijos žiniomis, bet dažnai klydo arba nusišnekėdavo. Buvo akivaizdu, kaip nevykusiai emocingais dirbtiniais pasažais jis mėgina pateisinti savo karą prieš Ukrainą. Istorikus galėjo papiktinti Putino manevras, kuriuo jis galų gale apkaltino Lenkiją išprovokavus Hitlerį...
Teodoras Balnas. [1919–1926 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20159 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos...
2024 m. sausio 26 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Dievų miške. 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“ ir dr. Arūno Bubnio knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“. Tai pirmosios šios knygos sutiktuvės. Renginyje dalyvavęs Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius padėkojo LGGRTC...
Vytautas Sinica, www.pozicija.org Sekmadienį keli Seimo atstovai ir patriotiški piliečiai, tarp jų ir Nacionalinio susivienijimo atstovai, paminėjo Kaniūkų kaimo žudynes, prieš 80 metų įvykdytas raudonųjų sovietinių partizanų. Vos po kelių valandų lietuviška simbolika ir net Seimo paliktas vainikas dingo, o atminimo kryžius jau papuoštas Lenkijos vėliava ir lenkiškais vainikais. Kas vyksta? Ir kodėl didžiojoje žiniasklaidoje...
Tarptautinės Holokausto atminimo dienos minėjimas Europos Parlamente. Photographer: Philippe BUISSIN. © European Union 2024 – Source: EP Ketvirtadienį Europos Parlamente minint Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, apie savo išgyvenimus pasakojo Varšuvos geto įvykių liudininkė Irene Shashar. Atminimo ceremoniją pradėjusi EP pirmininkė Roberta Metsola teigė, kad „šiandien prisimename Holokausto aukas ir patvirtiname savo nepajudinamą įsipareigojimą kovoti su...
Fotomenininkas Robert Wilczyński. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. sausio 16 d. Sugiharos namuose (Vaižganto g. 30, Kaunas) vyko parodos „Gyvųjų miestas / Mirusiųjų miestas“ atidarymas, kuriame dalyvavo jos autorius Robert Wilczyński. Robert Wilczyński – lenkų fotomenininkas, fotoreporteris. Gyvena ir kuria Varšuvoje. Vienas mėgstamiausių jo kūrybos išraiškos būdų...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato naują leidinį – dr. Arūno Bubnio knygą „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ 2023 m. buvo minimos 46 lietuvių inteligentų įkalinimo Štuthofo konclageryje 80-osios metinės. Tebūnie ši knygelė Štuthofe kalėjusių ir žuvusių lietuvių atminimo ir pagarbos ženklas. dr. Arūnas Bubnys „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ –...
Hans Gewecke. www.vle.lt Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Tirdami karo meto nusikaltimus Šiauliuose vokiečių tyrėjai keletą metų rinko įvairią medžiagą, studijavo nacių dokumentus, įvykių dalyvių prisiminimus, dienoraščius, jau įvykusių karo nusikaltėlių teismų medžiagą. Daug įvairios informacijos gauta iš Izraelio. Apklausti 123 liudininkai, dauguma – Šiaulių žydai. Iš jų JAV – 41, 6 –Kanadoje, 20 – Izraelyje, keletas...
2023 m. rugpjūčio 8 d. Lazdijų rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC vadovo vyresnysis patarėjas, profesorius Algis Vyšniūnas ir LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. Svečius iš Vilniaus priėmė Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė ir savivaldybės darbuotojai. 2025-aisiais metais bus minima Kalniškės...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2023 m. liepos 22 d. Anykščių r. vaikščiojome partizanų apygardos vado plk. Antano Slučkos-Šarūno takais Troškūnuose su Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, kan. teol. lic. Sauliumi FILIPAVIČIUMI, dim. plk. Vitu RIMKUMI ir tremtiniu, sąjūdiečiu, buv. Kauno r. meru Valerijonu SENVAIČIU. Antanas Slučka gimė 1917 m. balandžio 19 d....
Ekspozicijos Kauno IX forto muziejuje fragmentas. Kauno IX forto muziejus (toliau – KDFM), Renata Vinckevičiūtė-Kazlauskienė Karolis Sabutis, Kauno IX forto muziejaus Ekskursijų vadovas, istorikas, www.voruta.lt XX amžius Lietuvos ir pasaulio istorijoje paliko gilių žymių, nuoskaudų ir traumų. Nepaisant to, kad pirmosios XX a. pusės istorijos gyvųjų liudytojų liko mažai, diskusijos visuomenėje netyla, ir šio amžiaus...
Alfredas Helmutas Naujokas (Alfred Helmut Naujocks arba Naujokaitis) Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje rubrikoje skaitytojui siūlome straipsnį, kuris buvo skelbtas 2022 m. autoriaus išleistoje knygoje „Lietuviais esame mes gimę“. Įžangai Kiekviename istorijos tarpsnyje yra sava „razina“. Jų buvo nuo pat šv. Brunono žygio į Lietuvą daugiau kaip prieš 1000 metų. Ne, pats Brunonas Kverfurtietis nebuvo lietuvių...
Dalia Poškienė, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. birželio 27 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje (LPKTS) surengta konferencija „Kovos už Lietuvos Nepriklausomybę 1941 metų birželį“. Iniciatoriai – XXVII knygos mėgėjų draugija, birželio 27 d. paminėjusi savo atkūrimo 30-ąjį gimtadienį, ir LPKTS Kauno filialas. Renginyje dalyvavo iš JAV (Čikagos) atvykęs jauniausias 1941 m. Birželio sukilimo...
Antanas prie Medininkų pilies viešint Lietuvoje 1986 metais Virgilijus Lukošius, www.voruta.lt Nuo aviacijos kariūno iki pulkininko leitenanto Tai Anthony J. Granosky arba Antano Granausko Jungtinių Valstijų armijos serijos numeris. Jį jis gavo, kai būdamas 23 metų paskutinę 1941 metų gruodžio 31 dieną (!) buvo pašauktas į kariuomenę ir pateko į Kanzaso Livenvorto forto (Ft Leavenworth)...
Dr. Aliaksandras Adamkavičius, Vilnius, www.voruta.lt „Mano akimis, mano atmintyje Kašyra – tipiškas baltarusis, kukli, nedrąsi, švelni, gera, paprasta Dievo siela. Toks jis išliko mano atmintyje. Kai prisimenu jį, susidedu rankas lyg maldai.“ Kun. Vaclovas Aliulis MIC Jurijus (Juras) Kašyra MIC (balt. Юры Кашыра) gimė 1904 m. balandžio 4 d. Aleksandrovo ūkyje netoli Disnos (Baltarusija), mirė...
Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Kazio Varnelio namuose-muziejuje gegužės 31 d. 18 val. vyks parodos „Išvietinimas / Displacement“ atidarymas-diskusija, kurioje dalyvaus parodos autorė Krista Svalbonas, dailininkas Algimantas Rokas Černiauskas, žurnalistė ir rašytoja Polina Malets, pašnekovus kalbins dr. Žydronė Kolevinskienė ̶ išeivijos literatūros, diasporos ir migracijos tyrėja (renginio partneris ̶ Ukrainos centras). Parodos autorė K. Svalbonas meninėmis...
Karaliaučius © Shutterstock Penktadienį Seimo nariai Vilius Semeška ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl Kaliningrado srities ir Kaliningrado miesto pavadinimo nevartojimo, keičiant jį Karaliaučiaus pavadinimu. Pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis esamas pavadinimas priklauso rusiškam naratyvui ir atsirado SSRS vykdant agresinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungos regionas buvo...
Alvydas Butkus. Asmeninė nuotr. Prof. Alvydas Butkus, VDU, www.delfi.lt Atimkit iš lenkų lietuvį J. Giniotą-Pilsudskį, o iš rusų gruziną J. Džiugašvilį-Staliną, ir vieni, ir kiti neteks savo orientyro. Tad verčiau palikim jiems tuos abu. Bet nedera sutikti su siūlomu jų gerbimu Lietuvoje. Abu jie nekentė vienas kito, bet abu veikė panašiai: „kilniems tikslams“ plėšė traukinius,...
Kajatono Aksomaičio, Svetainių centro „Valgis“ Finansų skyriaus viršininko, darbo pažymėjimas, išduotas 1944 m. sausio 1 d. Originalas. Dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 10691/3, l. 201-3. Nijolė Maslauskienė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyrius vedėja, www.archyvai.lt Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje trūko rašomojo popieriaus, todėl sovietų okupacinės valdžios...
Areštuoto A. Statkevičiaus nuotrauka iš baudžiamosios bylos. 1970 m. birželio 15 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas www.voruta.lt Algirdas Statkevičius gimė 1923 m. balandžio 1 d. Šakių aps. Sintautų vls. Pusdešrių k. Pradžios mokyklą baigė Valakbūdyje (dabar Šakių r.). Eksternu baigė Šakių Žiburio gimnazijos 4-ias klases, po to tęsė mokslus Kauno...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....
Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...