Gudija

Kovo 25-ąją minima Baltarusijos Laisvės diena
Įrašas

Kovo 25-ąją minima Baltarusijos Laisvės diena

2024 m. kovo 25 d. 16 val. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo dvaro kieme (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) bus pristatoma paroda „Kabyliackaja hara – Atminties vieta ir liūdesys“, skirta vienai iš sovietinių masinių žudynių vietų Gudijoje – Kabyliakų kalnui. Šia paroda siekiama parodyti, kad Gudija, kaip lietuviai vadino Baltarusiją, tiek pat...

Dr. Rūstis Kamuntavičius. Dar kartą apie litvinizmą
Įrašas

Dr. Rūstis Kamuntavičius. Dar kartą apie litvinizmą

Unsplash nuotr. Dr. Rūstis Kamuntavičius,  Vytauto Didžiojo universiteto istorikas, LDK instituto direktorius, www.gudija.lt Varšuvos universitete leidžiamo Gudijos tyrimų centro metraščio (Гадавік Цэнтра Беларускіх Студыяў) vyriausias redaktorius istorikas Alieś Smaliančiuk paprašė atsakyti į kelis klausimus, susijusius su litvinizmo problema. Minėto leidinio 10-ame numeryje bus spausdinama diskusija šia tema, kuria pasisakys lietuvių ir gudų istorikai. Kadangi lietuviškai...

Gudų virtimas lietuviais – 1585 metų katalikų Katekizmas kaip unikalios epochos liudininkas
Įrašas

Gudų virtimas lietuviais – 1585 metų katalikų Katekizmas kaip unikalios epochos liudininkas

Alieś Biely, www.gudija.lt 2000 m. Upsalos universiteto (Švedija) bibliotekoje dr. Andrejus Katliarčukas rado du pilnus Katalikų katekizmo egzempliorius, 1585 m. Vilniuje jėzuitų išspausdintus senąja gudų kirilika (red. past.: šiandien Lietuvoje mes šią kalbą vadiname rusėnų, arba kanceliarine). Abu leidiniai puikios būklės. Ši knyga buvo žinoma ir anksčiau, tačiau niekur pasaulyje neišliko pilnų egzempliorių (pavyzdžiui, Sankt...

Janka Smeinski. Nori į kalėjimą – grįžk į Baltarusiją
Įrašas

Janka Smeinski. Nori į kalėjimą – grįžk į Baltarusiją

en.wikipedia.org nuotr. Janka Smeinski, Vilnius, www.voruta.lt Būtent tokį variantą baltarusių grįžimui į tėvynę pasiūlė uzurpatoriaus Lukašenkos sukurta komisija. Iš pirmo žvilgsnio komisijos darbe nėra nieko bloga. Užtenka parašyti pareiškimą su prašymu grįžti į tėvynę, atgailauti, išdrįsti stoti prieš jį. Tačiau iš tikrųjų ne viskas taip. Galite grįžti. Bet jokių garantijų nebus. Komisija naudoja šlykščių psichologinių...

Lietuvizmas – kas tai yra ir kodėl mums jo reikia bijoti
Įrašas

Lietuvizmas – kas tai yra ir kodėl mums jo reikia bijoti

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 13 a.–15 a. viduryje© MELC Dr. Rūstis Kamuntavičius, www.gudija.lt Lietuvizmas – tai teorija, teigianti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo lietuviška valstybė. Nepaisant to, kad nuo XIV amžiaus rusėnai ir kitos tautos sudarė gyventojų daugumą, jų indėlis yra niekinis. Vilnius visuomet buvo lietuvių miestas, nors pripažįstama, kad didžiąją dalį istorijos lietuviai šiame mieste nedominavo. Vytis turi...

Apskritojo stalo diskusijoje aptarta Lietuvos ir Baltarusijos istorija ir atminties politika
Įrašas

Apskritojo stalo diskusijoje aptarta Lietuvos ir Baltarusijos istorija ir atminties politika

Seimo kanceliarijos nuotrauka. Aut. Ilona Šilenkova Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė antrąją Baltarusijos ir Lietuvos istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų apskritojo stalo diskusiją „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“ apie dviejų šalių istoriją ir atminties politiką. Diskusijoje buvo keliama istorijos ir istorinės atminties problematika dviejų tautų – Lietuvos...

500 metų gudų litvinizmui
Įrašas

500 metų gudų litvinizmui

Ales Biely, www.gudija.lt Kokia sena yra Gudijoje gyvuojanti Lietuvos baimė, vadinama „litvinizmu“? Šis istorinis fenomenas faktiškai neigia modernios Lietuvos valstybės teisėtumą. Tiesą sakant, jis yra daug senesnis nei gudų tautinis judėjimas, kuris savo modernia forma atsirado tik XIX–XX amžių sandūroje.   Ši lietuvių baimė, „lituanofobija“, atsirado rusiškų ir lenkiškų linijų sankirtoje.   Rusiška linija gyvuoja...

Dr. Arūnas Vyšniauskas dalyvavo XI tarptautiniame Gudijos tyrinėtojų kongrese Gdanske
Įrašas

Dr. Arūnas Vyšniauskas dalyvavo XI tarptautiniame Gudijos tyrinėtojų kongrese Gdanske

Arūno Vyšniausko pranešimo Gdanske momentas. Asmeninio archyvo nuotr. 2023 m. rugsėjo 22–24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Arūnas Vyšniauskas dalyvavo Lenkijos mieste Gdanske vykusiame XI tarptautiniame Gudijos tyrinėtojų kongrese. Tokio pobūdžio kongresai vyksta reguliariai nuo 2011 m. ir apima daugelį socialinių bei...

Irma Randakevičienė. Apie gudų klasiką Vincentą Duniną-Marcinkevičių
Įrašas

Irma Randakevičienė. Apie gudų klasiką Vincentą Duniną-Marcinkevičių

Vincentas Duninas-Marcinkevičius. Šaltinis lt.wikipedia.org Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Baltarusijos prokuratūra 2023 m. rugpjūčio 17 d. pripažino ekstremistiniais rašytojo Vincento Dunino-Marcinkevičiaus eilėraščius „Plaukia vėjai“  ir „Senio kalba“. Taip pat ekstremistine medžiaga pripažinta literatūros kritiko Jazepo Januškevičiaus Vincento Dunino-Marcinkevičiaus kūrybos rinktinei parašyta pratarmė. Minimus eilėraščius Vincentas Duninas-Marcinkevičius parašė 1863–1864 metais, kai kraštą buvo apėmęs sukilimas. Vincentas Duninas-Marcinkevičius...

Dr. Rūstis Kamuntavičius. Ar litvinizmas yra grėsmė?
Įrašas

Dr. Rūstis Kamuntavičius. Ar litvinizmas yra grėsmė?

Dr. Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universitetas, www.gudija.lt Istorikams litvinizmas nėra problema. Praeitis nuolat kinta ir tai yra normalu. Mokykliniai vadovėliai iš kurių mokėsi mūsų senelių karta vaizdavo visai kitokią praeitį, negu vadovėliai iš kurių mokėsi mūsų karta. O mūsų anūkų vadovėliai bus dar kitokie. Paskutiniais dešimtmečiais matomos tendencijos kaip politinę istoriją vis labiau stumia į...

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Baltarusijos žmones ir baltarusius Lietuvoje Laisvės dienos proga
Įrašas

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Baltarusijos žmones ir baltarusius Lietuvoje Laisvės dienos proga

Protestai Minske 2020 m. AP nuotr. Savo sveikinime Lietuvos vadovas teigė, kad nepailstanti baltarusių tautos kova už laisvę ir demokratišką Baltarusijos ateitį patvirtina, kad visi esame europiečiai, vienijami bendrų pamatinių vertybių. Pasak Prezidento, Baltarusijos žmonių tautinė savimonė yra esminis išlikimo ramstis.  „Išlaikydami savo atkaklumą ir valią kovoti dėl laisvės, Jūs įrodote, kad tiesa yra šviesos...

Rūstis Kamuntavičius. Gudijos dabartinė padėtis: vis dar kryžkelėje
Įrašas

Rūstis Kamuntavičius. Gudijos dabartinė padėtis: vis dar kryžkelėje

Doc. dr. Rūstis Kamuntavičius, VDU Istorijos katedra, www.gudija.lt Ką tik sukako metai nuo Ukrainos ir Rusijos karo pradžios. Netrukus, vasaros pabaigoje, minėsime trečiąsias Gudijos revoliucijos metines. Tai – nebloga proga padaryti apibendrinimus, susijusius su Gudijos ateitimi. Gudijos visuomenės nuotaikos nėra iki galo suprantamos: neįmanoma pasakyti, kiek yra režimo šalininkų ir priešininkų. Tai lėmė faktas, jog...

Pavel Ablamski. Vaclavas Lastoŭskis ir Lietuva
Įrašas

Pavel Ablamski. Vaclavas Lastoŭskis ir Lietuva

Vaclavas Lastoŭskis gudiško Vilniuje leidžiamo laikraščio Naša Niva redakcijoje (apie 1910) www.gudija.lt   Kartą, peržiūrėdamas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dokumentus, šio teksto autorius aptiko įdomų 1939 metų spalio 18 dienos atviruką. Tai buvo Antrojo pasaulinio karo pradžia, Lenkijos valstybė okupuota. Po aštuonių mėnesių toks pat likimas ištiks ir Lietuvą, kuri virs sovietine respublika. Minėtame dokumente Lenkijos...

(Ne)sušaudytas Francišakas Aliachnovičius
Įrašas

(Ne)sušaudytas Francišakas Aliachnovičius

Paminklas Aliachnovičiui Rasų kapinėse Vilniuje www.gudija.lt Spalio 29–30 dienomis gudų bendruomenės visame pasaulyje, taip pat Vilniuje ir Kaune, surengė akciją „Sušaudytų poetų naktis“. Gudai rinkosi skaityti poetų, nukentėjusių nuo stalininių represijų, eilėraščių. Prieš keletą metų pasirodė specialus muzikinis projektas „(Ne)sušaudyti“ – dainų albumas pagal gudų poetų eiles. 1937 metų naktį iš spalio 29 į 30...

Maksimas Ščadrovičius. Vėl „suvienijimas“?
Įrašas

Maksimas Ščadrovičius. Vėl „suvienijimas“?

Maksimas Ščadrovičius, www.gudija.lt Oficialiojo Minsko diskurse vis dažniau pasitaiko atvejų, kai praeities interpretacijos grubiai pasitelkiamos neapgalvotai vienadienei politikai. Mano šalies piliečiams įbrukama istorinių prasimanymų, kuriais siekiama pakurstyti nepasitikėjimą Europos Sąjungos šalimis ir sukelti simpatijas Rusijai   Rugsėjo 17-ąją, naujai paskelbtos „nacionalinės vienybės dienos“ proga, A. Lukašenka vėl pasakojo, kokia bloga buvo Lenkija, ir viską suvedė...

Pavel Ablamski. Gudija tarp Ukrainos ir Rusijos
Įrašas

Pavel Ablamski. Gudija tarp Ukrainos ir Rusijos

Pavel Ablamski, www.gudija.lt Per pastaruosius aštuonis mėnesius visi jau priprato, kad oficialusis Minskas ir toliau teikia logistinę ir žodinę paramą Kremliui, vykdančiam agresiją prieš Ukrainą. Neseniai paskelbta, kad Gudijos teritorijoje pradėta dislokuoti vadinamosios sąjunginės valstybės karinė grupuotė. Oficialiai šis žingsnis pateisinamas Lenkijos ir Lietuvos karine grėsme, taip pat kažkokiomis provokacijomis Gudijos ir Ukrainos pasienyje. Naujausiais...

Knygos „Gudijos istorija“ pristatymas
Įrašas

Knygos „Gudijos istorija“ pristatymas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks Rūsčio Kamuntavičiaus knygos „Gudijos istorija“ pristatymas. Knygos autorių Vytauto Didžiojo universiteto docentą dr. R. Kamuntavičių kalbins Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausiasis metodininkas-tyrėjas, VDU istorikas dr. Tomasz Blaszczak. Taip pat dalyvaus VDU politologas doc. dr. Andžej Pukšto ir fotografas, vertėjas Andrei Antonau. Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas...

Pavel Ablamski. Taikos premija karo metu
Įrašas

Pavel Ablamski. Taikos premija karo metu

Gudai džiaugiasi, o ukrainiečiai piktinasi… Nobelio komitetas šiemet priėmė nevienareikšmiškai vertinamą sprendimą –taikos premiją padalijo gudų žmogaus teisių gynėjui Aliesiui Bialiackiui, Rusijos „Memorial“ ir Ukrainos Pilietinių laisvių centrui. Toks apdovanojimo skyrimo mechanizmas kelia ginčų ir konfliktų, ypač kai tai vyksta kruvino karo metu, Kremliui griaunant Ukrainos miestus, naikinant civilinę infrastruktūrą ir žudant taikius gyventojus.  ...

Trečiasis Gudų tautosakos festivalis Lietuvoje
Įrašas

Trečiasis Gudų tautosakos festivalis Lietuvoje

Ansamblis „Turgelianka“ Dr. Aliaksandr Adamkovič, Vilnius, www.voruta.lt Š.m. rugsėjo 24 d. Vilniuje, Naujosios Vilnios kultūros centre (direktorė Marta Ingaunė), vyko III-iasis Gudų tautosakos festivalis „Senoji Baltarusija“, prasidėjęs nuo eisenos Naujosios Vilnios gatvėmis. Dalyvavo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir kolektyvai iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos. Baltarusijos folkloro festivalis „Senoji Baltarusija“ savo gyvavimą pradėjo 2019 metų...

Andruś Maj. Antrojo pasaulinio karo suvalstybinimas
Įrašas

Andruś Maj. Antrojo pasaulinio karo suvalstybinimas

Andrus Maj, www.gudija.lt Pergalė Didžiajame Tėvynės kare visada buvo kertinis Baltarusijos valstybinės ideologijos akmuo. Pavyzdžiui, kursas „Didysis Tėvynės sovietų liaudies karas (Antrojo pasaulinio karo kontekste)“ senai yra privalomas visų Baltarusijos universitetų studentams, o tokiame pat privalomame dalyke „Baltarusijos valstybės ideologijos pagrindai“ daug dėmesio skiriama karui. Abiem atvejais pergalė traktuojama kaip Baltarusijos valstybingumo priežastis. Netgi Nepriklausomybės...

Pavel Ablamski. 2022 metų Gudija – nesibaigiančių represijų šalis
Įrašas

Pavel Ablamski. 2022 metų Gudija – nesibaigiančių represijų šalis

Pavel Ablamski, www.gudija.lt Kaip ir reikėjo tikėtis, karas Ukrainoje gerokai sumažino domėjimąsi vidiniais Gudijos reikalais. Greta to, kad Lukašenka gėdingai palaiko putino agresiją prieš Ukrainą, režimas pradėjo naują represijų prieš gudus bangą. Įspūdį kelia baudžiamosios bylos už komentarus, „laikus“ ir „repostus“ internete. Kalėjimo bausmę galima gauti net už dviejų metų senumo komentarą, kuris, lukašistų požiūriu,...

Kodėl avarija Černobylio atominėje elektrinėje gudams taip ir netapo nacionaline atminties vieta
Įrašas

Kodėl avarija Černobylio atominėje elektrinėje gudams taip ir netapo nacionaline atminties vieta

Gaisrininko-likvidatoriaus Vasilijaus Ihnacienkos biustas greta iškeltų kaimų monumento Brahine. Po atomo ženklu matosi Gediminaičių stulpai Andruś Mastyka, www.gudija.lt Černobylio AE avarija yra didžiausia žmogaus sukelta katastrofa Gudijos istorijoje. Jos padariniai turi tiesioginės įtakos dabarčiai: aplinkosaugos, medicinos, žemės ūkio ir kitose srityse. Kaip žinia, šios katastrofos vaidmuo tiek Gudijos, tiek tuometinės Sovietų Sąjungos socialiniame ir politiniame...

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)
Įrašas

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)

Alieh Dziarnovič, www.gudija.lt Istorinė Vladimiro Putino programa Naujos Rusijos istorijos politikos Lietuvos Respublikos ir kitų regiono kraštų atžvilgiu pradžia tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių bendrystę“ («Об историческом единстверусских и украинцев»), kuris buvo publikuotas oficialioje Rusijos Federacijos prezidento svetainėje 2021 metų liepos 12 dieną. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos...

Baltarusiško oksimorono pabaiga? Naujas posūkis istorijos politikoje
Įrašas

Baltarusiško oksimorono pabaiga? Naujas posūkis istorijos politikoje

Pavel Ablamski, www.gudija.lt 2022-ieji Baltarusijoje yra paskelbti istorinės atminties metais. Kelios dienos prieš šios naujienos paskelbimą buvo paviešintas Konstitucijos pakeitimų projektas, kuriame nedviprasmiškai užsimenama, kad „istorinė atmintis“ oficialiajam Minskui – tai beveik visada apie „Didįjį Tėvynės karą“.   Į naująją Konstituciją („referendumas“ jai priimti numatytas vasario 27 dieną) planuojama įtraukti tokią formuluotę: „Valstybė įsipareigoja išsaugoti...

1939 metų rugsėjis Baltarusijos valstybinėje ideologijoje ir sakytinėje istorijoje
Įrašas

1939 metų rugsėjis Baltarusijos valstybinėje ideologijoje ir sakytinėje istorijoje

Ignat Vitaženec, www.gudija.lt 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po 17 dienų Sovietų Sąjungos kariuomenė – tuometinis Trečiojo Reicho sąjungininkas – irgi įsiveržė į Lenkijos valstybę. Viena iš šios agresijos pasekmių buvo gudų žemių, 1921 metų Rygos sutartimi padalintų tarp Sovietų Sąjungos ir Lenkijos, suvienijimas. Tačiau šis...

Vilnia: gudų atminties vieta
Įrašas

Vilnia: gudų atminties vieta

Pavel Ablamski ir Rūstis Kamuntavičius, www.gudija.lt Lietuvos sostinė turi keletą vardų. Tai yra natūralu miestui, kuris ne vieną šimtą metų buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centru. Šiame tautų katile gyveno dabartinių gudų, lietuvių, lenkų, žydų ir daugybės kitų tautų protėviai. Lietuviai savo sostinę vadina Vilniumi. Lenkai vyksta į Wilno, kur lanko Aušros vartų Dievo motiną ir...

Pavel Ablamski. Baltarusiška „Didžiojo Spalio“ inercija
Įrašas

Pavel Ablamski. Baltarusiška „Didžiojo Spalio“ inercija

Pavel Ablamski, www.gudija.lt Baltarusija yra vienintelė posovietinės erdvės šalis, kurioje „Spalio revoliucijos“ diena vis dar yra valstybinė šventė net 2021 metais. Lapkričio 7 diena – „raudonoji diena kalendoriuje“ taip pat ir niekieno nepripažintoje Padniestrėje, bet tai jau atskiras istorijos atvejis. Ne kiekviena valstybinė šventė Baltarusijoje yra poilsio diena. Pavyzdžiui, ką tik Lukašenkos režimo išrasta tautos...

Jurgita Žąsinaitė–Gedminienė. Pirmoji lietuviška Gudijos istorija
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė–Gedminienė. Pirmoji lietuviška Gudijos istorija

Jurgita Žąsinaitė–Gedminienė, www.voruta.lt Apie Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografiją Gudijos istorija. Baltarusijos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 „Kodėl iki šiol neparašėme Gudijos istorijos?“ – tokiu įvadiniu klausimu prasideda neseniai pasirodžiusi Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografija Gudijos istorija. Šis esminis klausimas pagrindžia mokslinio tyrimo svarbą, jo atsiradimo priežastis, net pasirinktą metodologiją: lyginti ir suprasti. Išties,...

Dr. Irma Randakevičienė. Bartuševičių studijos Maskvos universitete ir lenkų – lietuvių bei gudų studentų organizacija „Ogol”
Įrašas

Dr. Irma Randakevičienė. Bartuševičių studijos Maskvos universitete ir lenkų – lietuvių bei gudų studentų organizacija „Ogol”

Maskvos universitetas XIX a. wikipedia org. nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Adomas Dominykas Bartuševičius, kuris šaltiniuose laikomas vienu sukilimo Verknės ir Nemuno krašte organizatorių (straipsnio autorės protėvių sūnėnas), gimė silpnos sveikatos ir buvo mažai tikėtina, jog vaikas išgyvens. Perskaičius tokias eilutes 1886 m. leisto žurnalo „Klosy” nekrologe teko nustebti, nes šis žmogus savo neilgame...

Akad. Zigmas Zinkevičius. Apie tautovardį „Baltarusija“
Įrašas

Akad. Zigmas Zinkevičius. Apie tautovardį „Baltarusija“

Akad.prof.habil.dr.Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje oficialiai buvo vartojamas senasis istorinis tautovardis Gudija. Vietoj gudas pasakydavo ar parašydavo baltarusis tik retkarčiais, daugiausiai verčiant iš rusų kalbos. Okupacijos metais įsigalėjo Baltarusija, kilusi nusižiūrėjus į rusų tada vartotą žodį Belarusija, atsiradusį carinės imperijos laikais ir pabrėžiantį Rusiją vietoj senosios Rusios. Bet juk (Kijevo) Rusios valstybė ir mūsų...