Estija

Akvilė Sedlevičiūtė. Estija lietuvės akimis
Įrašas

Akvilė Sedlevičiūtė. Estija lietuvės akimis

Akvilė Sedlevičiūtė, Estija, www.voruta.lt Manau dažnas Lietuvis į Estijos pusę nesidairo, norime saulės ir šilumos, tad ši Baltijos šalis į svajojamų aplankyti sąrašą nepatenka. Estijos nebuvo ir mano planuose. Bet žmogus planuoja, o Dievas juokiasi – bėga penkti metai gyvenimo Estijoje. Ši šalis nebuvo man mielas kraštas, nors rasdavau, kuo pasidžiaugti – ją prisijaukinau tik...

Donatas Malinauskas Taline 1931 metais
Įrašas

Donatas Malinauskas Taline 1931 metais

1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras Donatas Malinauskas. lt.wikipedia.org Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt Lietuvos užsienio politikos ašis visą nepriklausomybės laikotarpį sukosi apie Vilniaus problemą. Iš šio taško į savo kaimynus žvelgė Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona ir vylėsi, kad tokios pozicijos laikosi ne tik ministrai, bet ir ministerijų darbuotojai. Būtent dėl Vilniaus 1930 m. vasario mėnesio pradžioje...

Prof. dr. Remigijus Venckus. Paroda apie vyrus ir moteris
Įrašas

Prof. dr. Remigijus Venckus. Paroda apie vyrus ir moteris

Estų skulptoriaus Art’o Allmägi’o kūriniai. Alar Raudoja nuotraukos Prof. dr. Remigijus Venckus, Estija, Parnu, www.voruta.lt Estijoje, Parnu mieste veikia dvi išskirtinės, grandiozinės, tarptautinės parodos. Jos abi yra 21-ojo Pärnu miesto vasaros festivalio svarbios dalys. Parodų tikslas – kalbėti apie kūno tapatumą, seksualumą, lytinę tapatybę. Parodą „Moteris ir moteris“ kuruoja Marian Grau. Dalyvauja meno kūrėjos moterys –...

Susitiko Lietuvos ir Estijos Prezidentai
Įrašas

Susitiko Lietuvos ir Estijos Prezidentai

www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pirmą kartą susitiko su naujuoju Estijos Prezidentu Alaru Karisu – jis į Lietuvą atvyko su darbo vizitu. Prezidentai aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą gynybos, regioninio saugumo srityse, o taip pat Šiaurės ir Baltijos šalių formatu. Šalies vadovas padėkojo už tai, kad Estija pirmoji atskubėjo į pagalbą ir parėmė Lietuvą...

Lietuvos mokytojai – Estijos mieste Tartu, garsėjančiame kaip šalies intelektualų ir kultūros centras
Įrašas

Lietuvos mokytojai – Estijos mieste Tartu, garsėjančiame kaip šalies intelektualų ir kultūros centras

AHHA mokslo centras. Autorės nuotr. Inesa JANČIORAITĖ TICHOMIROVA, Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė, www.voruta.lt Kai auksinis ruduo papuošia gamtą, o klevo lapai sutviska įvairiomis spalvomis, pavargę nuo pamokų, knygų ir namų darbų, mokiniai pasitinka rudens atostogas. Ir štai atkeliauja puikus metas mokytojams aplankyti kaimynines šalis, pasisvečiuoti jų mokyklose, patobulinti savo žinias ir įgyti...

Vytautas Landsbergis. Lapkričio 16-oji
Įrašas

Vytautas Landsbergis. Lapkričio 16-oji

Vytautas Landsbergis   Prof. Vytautas LANDSBERGIS, www.voruta.lt Estai reikšmingai pažymėjo tos dienos trisdešimtmetį. Estų arba Estijos SSR Aukščiausioji taryba tada priėmė Suvereniteto deklaraciją, kurioje sakoma, kad Estijoje įstatymo pirmenybę turi Estijos SSR įstatymai, o SSRS konstitucijos pataisos ir papildymai neturi galios, kol jų nepatvirtino ESSR AT ir nepadarytos atitinkamos pataisos ESSR konstitucijoje. Šią irgi papildė reikiamais...

Įrašas

A. Butkus. Reikia dar vieno esto?

Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių.  Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė. Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama...

Įrašas

Baltistika Lietuvoje ir užsienyje

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...