Danguolė Mikulėnienė

Pagrindinis puslapis Danguolė Mikulėnienė
Jonui Jablonskiui skirtame seminare – naujausi lietuvių kalbos tyrimų pristatymai
Įrašas

Jonui Jablonskiui skirtame seminare – naujausi lietuvių kalbos tyrimų pristatymai

www.voruta.lt Lietuvių kalbos institutas kviečia į mokslinį seminarą „Sekant dvasią kalbos“. Kalbininkui Jonui Jablonskiui – 160 metų. Renginys vyks 2020 m. gruodžio 3 d., 10 val., nuotoliniu būdu platformoje Microsoft Teams (prašome registruotis iš anksto). Pagerbdami kalbininką, lietuvių bendrinės kalbos puoselėtoją Joną Jablonskį (1860–1930), Lietuvių kalbos instituto mokslininkai pristatys naujausius savo tyrimus, skirtus jo gyvenimui,...

Nebegalioja Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas
Įrašas

Nebegalioja Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas

Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. nb.punskas.pl 2019 m. sausio 31 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas (patvirtintas 1997 m.) neteko galios. Turbūt visi apie jį esame girdėję – kas mokykloje, kas per studijas, o kiti ir darbe neretai naudojęsi. Šiame sąraše buvo žodyno ir žodžių sandaros klaidos, linksnių ir...

Lietuvių tarmėtyros atodangos: šiuolaikiškas požiūris į tarmių tyrimus
Įrašas

Lietuvių tarmėtyros atodangos: šiuolaikiškas požiūris į tarmių tyrimus

www.voruta.lt 2019 m. vasario 14 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės. Renginyje dalyvauja: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr.Ilja Lemeškinas ir...

Įrašas

Baltistika Lietuvoje ir užsienyje

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...