Dr. Vladas Terleckas. MELC archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, www.voruta.lt Trumpa Lenkijos karininkų sunaikinimo istorija Net pats sau negaliu paaiškinti, kodėl ėmiausi šios temos. Jau kuris laikas pasąmonėje pastoviai aidi enkavedistų šūviai Katynės miške ir nužudytųjų aimanos. Pradėjus domėtis šia istorija ėmė aiškėti, kad mes, lietuviai, kaip ir mūsų istorikai nesidomime Katynės...
Maro mergelės atvaizdas. Asmeninis autorės archyvas Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Apie didžiuoju maru[1] (lot. pestis) vadinamą 1708–1711 m. ligos protrūkį, išnaikinusį kone trečdalį visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų[2], yra išlikę nemažai pasakojimų, atsiminimų, įvairių vertinimų. Nurodomos konkrečios priežastys, sukėlusios epidemiją: nuo 1700 m. Abiejų Tautų Respubliką niokojęs Šiaurės karas, 1706–1708 m. kaimyninėje Prūsijoje užderėjęs itin...
Pelesa. Svarbiausias Lydos krašto lietuvių kultūros ir švietimo centras, didžiausia lietuvių gyvenvietė Gudijoje. wikimapia.org nuotr. Hab. dr. Nijolė Laurinkienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, www.voruta.lt Mokslinis seminaras iš ciklo „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ Kadangi dabar dėl pandemijos yra ypatingos darbo sąlygos ir negalime bendrauti gyvai, seminaras iš ciklo „Naujausi...
www.voruta.lt LMA Vrublevskių bibliotekoje 2020 m. spalio 28 – lapkričio 13 d. veiks Bibliotekos ir Gudų kultūros draugijos Lietuvoje parengta mažoji paroda „Baleslavo Pačopkos gyvenimo ir veiklos stotelė Vilniuje (XX a. pr.)“. Ekspozicija skirta aktyvaus Baltarusijos publicisto, pedagogo, kunigo Baleslavo Pačopkos mirties 80-osioms metinėms. Norinčius išsamiau susipažinti su pirmą kartą visuomenei pristatomos Baleslavo Pačopkos parodos...
www.voruta.lt 100 studentų iš Baltarusijos galės gauti finansavimą studijoms Lietuvoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą dėl paramos Baltarusijos Respublikos piliečių studijoms Lietuvoje skyrimo. „Parama studijoms Lietuvoje – tai ir konkreti, ir tuo pat metu simbolinė mūsų tautos pagalba Baltarusijos žmonėms šiuo ypatingai jiems sunkiu metu“, – sako ministras A. Monkevičius. Baltarusijos...
www.voruta.lt Šiandien Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui skirti mokyklinį autobusą Baltarusijoje veikiančiai lietuviškai Rimdžiūnų vidurinei mokyklai. Tai jau 46 naujas mokyklinis autobusas, kuris šiemet skiriamas Lietuvos ir užsienyje veikiančių lietuviškų mokyklų mokiniams. Ketvirtadienį, rugpjūčio 27 d., 14 val. savivaldybėms bus iškilmingai perduoti 25 geltonieji autobusai. Gedimino prospekte prie V. Kudirkos aukštės vyksiančioje...
Janina Survilaitė. J. Survilaitės asmeninė nuotr. Janina SURVILAITĖ, www.alkas.lt 2015 m. Nobelio apdovanojimo laimėtoja baltarusė Svetlana Aleksijevič tikina, kad savo gyvenimo ir kūrybos negali atsieti nuo politinių, ekologinių ir egzistencinių šalies katastrofų. Iš tikrųjų ir lietuvių tautos patirtis niekada nesutapo su ideologiniais svetimos sovietų šalies – šūkiais. Parašyti kūrinį istorine politine tema rašytojui didelė atsakomybė. Lietuvos...
Dr. Darius VILIMAS, www.propatria.lt Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus. Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo...
Akad.prof.habil.dr.Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje oficialiai buvo vartojamas senasis istorinis tautovardis Gudija. Vietoj gudas pasakydavo ar parašydavo baltarusis tik retkarčiais, daugiausiai verčiant iš rusų kalbos. Okupacijos metais įsigalėjo Baltarusija, kilusi nusižiūrėjus į rusų tada vartotą žodį Belarusija, atsiradusį carinės imperijos laikais ir pabrėžiantį Rusiją vietoj senosios Rusios. Bet juk (Kijevo) Rusios valstybė ir mūsų...
Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a. Nuotraukos šaltinis – lt.wikipedia.org Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Beveik prieš šešerius metus, kai Rusija dar tik telkė separatistų pajėgas ir ginkluotę Ukrainos pasienyje, o apie Krymo aneksiją sklandė tik gandai, viename iš straipsnių nerimą keliančiu pavadinimu „Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?“ svarsčiau ne apie artėjančią Kremliaus agresiją, bet apie kai kurių...
Autorės nuotraukos Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, Slanimas, Baltarusija, www.voruta.lt Rugpjūčio 22 d. Gardino srities pietuose (vakarų Baltarusijoje) įsikūrusiame, kadais Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklaususiame mieste Slanime atidengtas paminklas Trečiojo Lietuvos Statuto rengimui vadovavusiam LDK vicekancleriui, vėliau LDK kacleriui, LDK didžiajam etmonui, Slanimo seniūnui Leonui Sapiegai (1557-1633). Šis LDK rusėnų kilmės didikas buvo vienas labiausiai išsilavinusių XVI...
Meilės laiptai Gardine. Autorės nuotraukos Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Vytauto Didžiojo, Stepono Batoro, seimų miestu vadinamas Gardinas pastaruoju metu sulaukia vis daugiau keliautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų istoriją mylinčių ir norinčių ją nuodugniau pažinti Europos kraštų. Paskata aplankyti Baltarusijai priklausantį miestą-muziejų, matyt, nėra sietina vien tik su beviziu įvažiavimu ‒...
Dr. Marija Kindurytė-Sivickienė, Vilnius Pavieniai išeiviai bei lietuvių kaimai dab. Mogiliovo, Minsko, Vitebsko srityse, taip pat gretimuose Smolensko srities rajonuose pradėjo rastis XIX a. 7-ajame dešimtmetyje. Ypač daug jų atsirado 8-ajame dešimtmetyje, kai sustiprėjo emigracinis judėjimas iš Lietuvos. Mogiliovo, Vitebsko ir Minsko gubernijose ėmė kurtis išeiviai iš buv. Vilniaus ir buv. Kauno gubernijų. Pirmiausia iš...
Armanavičių bažnyčia Baltarusijoje. Nuotraukos N. Balčiūnienės Nijolė BALČIŪNIENĖ, „Vilnijos“ draugijos pirmininkės pavaduotoja, www.voruta.lt Edmundas Adamkavičius gimė 1950-07-22 Vitebsko srities (Baltarusija), Šarkovščinos rajono Sinicų kaime (dabar Zorka) lietuviškoje Mečislovo ir Helenos Krasauskų šeimoje. Baigė Jamnos vidurinę mokyklą, du metus tarnavo tarybinėje kariuomenėje. Po kariuomenės grįžo į gimtajį kraštą, iki pensijos dirbo kolūkyje, rūpinosi savo ūkiu, sodyba. Išaugino du...
Knygos viršelis. Dailininkas Albertas Vaidila. Autoriaus nuotraukos Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, www.voruta.lt Ką tik Vilniuje dienos šviesą išvydo Maironio eilėraščių knyga, kurioje lygiagrečiai skelbiami eilėraščiai baltarusių ir lietuvių kalbomis. Todėl ir knygos pavadinimas dvikalbis – “Vianok z rutij / Rūtų vainikas”. Maironis į kiekvieno lietuvio širdį pasibeldžia dar mokyklos suole. Prisimenu vaikystę. „Kur bėga...
Janka Šutovičius. LMAVB RS www.voruta.lt 2019 m. sausio 22 – vasario 28 d. Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Mano vilnietiška biografija“, skirta baltarusių literatūrologo, leidėjo, visuomenės ir kultūros veikėjo Jankos Šutovičiaus 115–osioms gimimo metinėms paminėti. Parodą parengė LMA Vrublevskių biblioteka ir Gudų kultūros draugija Lietuvoje. XX a. II–III dešimtmečiais Vilnius buvo svarbus...
Darius VILIMAS, Lietuvos istorijos institutas, www.lzinios.lt Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A.Dubonis ir Z.Butkus. Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo...
www.voruta.lt Gudų kultūros draugija Lietuvoje kviečia į Aliaksandro Adamkovičiaus naujų knygų prezentaciją: – Vilniaus baltarusių istorija asmenyse, 2016 m. – Germanavičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.), 2017 m. Prezentacija vyks š. m. spalio23 d. Tautinių bendrijų namuose, Raugyklos g. 25, Vilnius. Dalyvaus svečiai iš Lietuvos, Baltarusijos, Vokietijos. Pradžia 17 val. Maloniai kviečiame. Запрашэнне Таварыства беларускай культуры ў...
Vilniaus baltarusiai, diskusija. Iš kairės: Aliaksandras Adamkavičius (Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas), baltarusių poetas Aleg Minkim, baltarusių visuomenės veikėjas Andrej Antonau, moderatorė Palina Scepanenka (baltarusių radijo Radyja Racyja korespondentė) Dr. Aliaksandras ADAMKOVIČIUS, Vilnius, www.voruta.lt Liepos 4-5 dienomis Vilniuje įvyko 2-asis pasaulio baltarusių susitikimas. Šių metų pasaulio baltarusių susitikimo tema – „Diaspora ir namai: ryšių užmezgimas...
Baltarusijoje, Gervėčių krašte, įsikūrusi Rimdžiūnų vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba spalio 28 d. mini 20-metį. Ta proga mokyklos bendruomenę pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Kantriai, diena iš dienos, sėjate ir auginate lietuvišką žodį, budinate lietuvišką savimonę ir orumą. Jūsų darbo vaisius – ši lietuviška mokykla, ugdanti Rimdžiūnų ir tolesnių apylinkių vaikus, kuriems svarbu...
Dalia SAVICKAITĖ, Didžiasalis, www.voruta.lt Yra toks Lietuvos rytiniame pakraštyje ir vadinamas visiems toliau nuo jo esantiems grėsmę keliančiu – Didžiasalio pavadinimu. Jis – ne tik negrėsmingas, bet ir labai patrauklus savo susitelkusia bendruomene. Ypač mokyklos, kuri turi ne tik puikią krašto istorijos ekspoziciją, bet ir intelektualų, patyrusį, kultūrine veikla garsėjantį pedagogų kolektyvą. Kai apie jį...
Balandžio 8–10 d. Baltarusijoje, Mogiliovo mieste, rengiamos Lietuvių kultūros dienos. Jų metu vyks tautodailės darbų parodos, liaudies meistrų pasirodymai, Lietuvos etnografinių regionų kostiumų kolekciją demonstruos Lietuvos edukologijos universiteto choras „Ave Vita“. Lietuvių kultūros dienose svečiuosis nemaža tautodailės meistrų ir dainininkų delegacija iš Lietuvos, lydima Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) specialistų. Lankytojų laukia Vytauto Valiušio tradicinių...
Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt, Rusijos propaganda. Scanpix nuotr. Už žvalgybą ir kontržvalgybą atsakingos institucijos pristato visuomenei ir politikams grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Teigiama, kad neteisėta Rusijos ir Baltarusijos veikla Lietuvoje tampa vis aktyvesne. Šia tema laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis kalbasi su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Artūru Paulausku...
Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius Nuo Vilniaus iki Kamčiatkos Vilnietis, žinomas baltarusių švietėjas ir kunigas Adomas Stankevičius po kunigo ir poeto Aleksandro Astramovičiaus mirties apie jį parašė: „Nešė jis tiesos spindulį, baltarusių tautinio supratimo šviesą. Ir gyvu žodžiu, ir per gimtąją knygą, laikraštį (…) Jis tikras idealistas, kankinys už gimtąją idėją“. Gimė A.Astramovičius...
Myro pilies Baltarusijoje muziejininkai skelbia Vokietijoje aptikę unikalią Nesvyžiaus Radvilų portretų ir meno dirbinių kolekciją. Ši kolekcija XIX a. priklausiusi Myro pilies savininkams – kunigaikščių Radvilų giminės palikuonims pagal moteriškąją liniją. Kolekcija aptikta po ilgų mokslinių tyrimų ir paieškų, praneša BELTA. Surasti eksponatai yra kunigaikščio Dominyko – paskutinio tiesioginio Nesvyžiaus Radvilų šakos palikuonio – dukters...
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Prieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių...
Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius Maksimas Tankas, vienas iš garsiausių mūsų kaimynų baltarusių poetų, nemažai savo jaunystės metų praleido Vilniuje. Savo eilėraštį „Vilnius“ jis pradeda tokiais žodžiais: Ši miestą aš pažįstu jau seniai, – Pilies griuvėsiai kalną apkabino, Šakas čia klevas išskleidė švelniai Virš akmeninio sapno Gedimino. Ir tarp skliautų didingų ir žilų,...
Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius 2012 metais vykusiame Baltarusijos rašytojų sąjungos suvažiavime susipažinau su rašytoju ir poetu Uladzimiru Ruliu (Уладзiмiр Руль). Rašytojas gyvena ir kuria Gardino srityje, Varanavo rajone, dabar esančiame visai šalia Lietuvos. Čia ir dabar gyvena lietuvių, yra lietuviška mokykla Pelesoje. U. Rulis padovanojo neseniai Gardine baltarusių kalba išleistą savo knygą...
Roberta TRACEVIČIŪTĖ Siūlymas plačiau naudoti istorinę Lietuvos vėliavą – raudoname fone vaizduojamą šarvuotą raitelį ant balto žirgo – sulaukė valstybės institucijų palaikymo. Tačiau tam priešinasi užsienio lietuviai. Pagal dabar galiojantį įstatymą, istorinę vėliavą privalu iškelti virš Valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus sodelyje Kaune. Seimo nariai konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras pateikė...
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiais metais Lietuvos istorijos ir žirgų mylėtojus pasiekė puikios poligrafinės kultūros Gintaro Kaltenio knyga *„Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“, kurioje net 128 spalvotos iliustracijos (dizainas ir žemėlapiai – Tautvydas Kaltenis). Tai 2010-ųjų – jubiliejinių Žalgirio mūšio atminimo metų – raitelių žygio „2000 km istorijos“, simboliškai pakartojusio Vytauto Didžiojo maršrutą iš Trakų...