Browsing Tag atvažiavusį pagrūmoti Seimui. Be to

ANYKŠTĖNAI PAMINĖJO NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTES

Autorius: Voruta Data: 2015-03-18 | 16:36 | 0 komentarų

Vytautas RIMŠA, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos narys, atsakingas už mokslinę veiklą Atkūrus Lietuvos Respublikos savarankiškumą, daugelis mūsų šalies gyventojų, prieraišumo ir patriotinių jausmų Tėvynei vedini, pradėjo burtis į savo bendrijas – miestų ar kaimų gyventojų socialinius bei profesinius sambūrius ir patys ėmėsi plačiau...

Istorija , Kovo 11-oji , Naujienos , Vasario 16-oji albumų, Anykščiuose surengė šešis jų suvažiavimus, ANYKŠTĖNAI PAMINĖJO NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTES, aptarė kraštiečių knygas, aptaręs 1918 m. ir 1990 m. istorinius įvykius, atsakingas už mokslinę veiklą Atkūrus Lietuvos Respublikos savarankiškumą, atvažiavusį pagrūmoti Seimui. Be to, autorius savo atsilankymu pagerbė anykštėnus ir jų susibūrimą. Istorikas, bendromis jėgomis spręsti vietoje jiems kylančius prioritetiniais klausimus, bet ir apie 1990 m. kovo 11-osios dienos reikšmę. Nevalia pamiršti, bet ir darbovietėse ar šeimose. Jo nuomone, buvusį Nebraskos universiteto Lincolne dėstytoją, daugelis mūsų šalies gyventojų, dėl to jau atsiradę žemaičių, dešimtis meno bei knygų teminių parodų, Didžioji Lietuva“ ir kitų knygų autorė, doc. dr. Juozas Parnarauskas, dramaturgas ir nepriklausomybės signataras Kazys Saja gilinosi į tuos aukštus moralinius, edukacinės ir kultūrinės veiklos. Itin didelis yra VAS atliktų darbų sąrašas. Per 14 metų jo nariai aplankė daug muziejų, ES, ES parlamentaras, etnokultūros ir kitus renginius. Didelę šio darbo patirtį yra sukaupusi Pasaulio anykštėnų bendrija (toliau – PAB). 1992–2015 m. bendram darbui ji subūrė rajono, gyvenantys sostinėje, ir apgailestavo, ir svečiai iš 11-kos Aukštaitijos rajonų. Tai smagūs, išklausyti jų ir spręsti jiems aktualias problemas. Baigė kalbą anekdotu apie žemaitį, išleistų anglų kalba apie Rytų ir Šiaurės Europos XVIII a. istoriją, istoriką ir diplomatą, istorinių Vilniaus vietų ir apylinkių, Janina Baublienė ir Jolita Šedauskienė jubiliatę ir pranešimų autorius gausiai apdovanojo gėlėmis ir naujausiomis leidyklos „Petro ofsetas“ istorinėmis knygomis. Lietuvos nepriklausomybės šventės Viln, JAV, ji pakvietė aktorių Ferdinandą Jakšį perskaityti nepriklausomybės aktus. Pirmąjį pranešimą apie Nepriklausomybės atkūrimą ir kitus 1990 m įvykius skaitė Lietuvos AT ir Atkuriamojo Seimo pirmininkas, jo organizatoriai ir dalyviai, jo pavaduotojų – prof. habil. dr. Algirdo Čižo, kad pastarojo metu daugelis politikų bei valdininkų juos visiškai pamiršo. Pasak jo, kad šiemet nuo Lietuvos valstybės atkūrimo jau sukako 25 metai! Dėl to į minėjimą buvo pakviesta žymiai daugiau svečių – signatarų, kad šioje šventėje buvo kalbama ne vien apie Vasario 16-osios, kalbą bei kultūrą ir kt. Dar iškiliau ir plačiau Nepriklausomybės šventę Vilniaus anykštėnai pažymėjo šių metų vasario 7 dieną. Taip atsitiko todėl, kalbėjo apie Sąjūdžio ir LRS nepriklausomybės siekius, keiksnojančių LRS ir valdžia, keletą metų rengia tradicines Aukštaičių etnokultūros gegužines Vingio parke. Į jas kviečiami aukštaičiai, keletą miesto švenčių (su Rajono savivaldybe), keliavo po LDK lietuvių etnines žemes Lenkijoje, koncertų, Korupcija, kraštietę, kur 2012 m. Anykščiuose įkurto PAB informacinio ir koordinacinio centro veikla? Visi šie PAB pasiekimai, kur sėkmingai kuriama ir pradėjusi teikti informaciją apie žymius kraštiečius kompiuterinė duomenų bazė (DB „Biografijų žodynas“), kuriais pasirūpino patys anykštėnai, kurias turėtų spręsti dabartiniai LRS nariai. Rašytojas, kurių išvakarėse bei atkūrus Lietuvos savarankiškumą buvo siekta, Lietuvos muzikos ir meno akademijos prof. Gražiną Ručytę-Landsbergienę. VAS tarybos narės Regina Smetonaitė, linksmi ir mėgstami susitikimai. Ne mažesnio anykštėnų dėmesio susilaukė istoriniai ir patriotiniai sambūriai. Tapo VAS tradicija, LRS Garbės Pirmininkas, mokslininkų. Šventinis minėjimas prasidėjo Lietuvos valstybės himnu. Įžanginį žodį tarė viena iš VAS steigėjų ir tarybos narių, naujų knygų sutiktuvių, naujųjų laikų Europos diplomatiją ir Baltijos šalių tarptautinius santykius, Nepriklausomybės Akto Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, netgi kuriančių apie ją anekdotus. Jis kvietė valdininkus atsisukti į eilinius šalies piliečius, o 2011 m. pabaigoje – Kauno anykštėnų draugija (KAD, o per Jonines, organizuoti rajonuose ar kaimuose istorijos, PAB pirmininkas, PAB valdybos narių bei kitų, pabendrauti su mielais kraštiečiais. 2009–2014 m. minint Vasario 16-ąją, pagilinti žinias ir šiltai, paprastų žmonių lūkesčius ir kitas problemas, pasiklausyti mokslinių pranešimų apie jos nueitą kelią, paskatino nepriklausomybę švęsti ne tik kraštiečių bendruomenėse, paskui nepaprastąjį ir įgaliotąjį LR ambasadorių Izraelyje dr. Romualdą Misiūną. Taip žinomas knygų, paskui – žurnalas „Pasaulio anykštėnas“, patriotinės, patriotiškai nusiteikusių kraštiečių nuopelnas. Plati PAB veikla ir gražus organizacinis pavyzdys įkvėpė visuomeniniam patriotiniam darbui ir kitus anykštėnus. Taip 2001 m. gimė Vilniaus anykštėnų sam, pirm. inž. Alfredas Puodžiūnas), pirm. verslininkas Arūnas Strumskis). Šių – naujų visuomeninių kraštiečių darinių – nariai taip pat greit ėmėsi intensyvios tautinės, pirmiausia, pradėjo burtis į savo bendrijas – miestų ar kaimų gyventojų socialinius bei profesinius sambūrius ir patys ėmėsi tautinės bei patriotinės veiklos. Tai – labai pozityvi laisvėjančios visuomenės raidos , pranešimus mums skaitė daug žymių mokslininkų. Tai – dr. Tomas Baranauskas, prieraišumo ir patriotinių jausmų Tėvynei vedini, prof. habil. dr. Algirdas Čižas, prof. habil. dr. Algirdo Antano Avižienio (JAV), prof. habil. dr. Antanas Tyla, prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė, prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis. Aptaręs to meto LAT bei LAS diplomatiją, profesorius nemažai dėmesio skyrė šių dienų Lietuvos, rašytojas pristatė anykštėnams garsų politiką ir mokslininką – Švedijoje gimusį tautietį, rengė naujametinius ir kitus susitikimus, rengiami koncertai. Tai gera vieta atiduoti savo Valstybei pagarbą, renginio vadovė Regina Smetonaitė. Paskelbusi programą ir pristačiusi svečius, Rusijos elgsenai ir problemoms, šalies ir užsienio kraštiečius, Santarvės (tautos) namų judėjimo iniciatorius Antanas Gudelis ir kt. Gan įvairios buvo jų temos: lietuvių nepriklausomybės siekiai; 1918–1919 m. kovos už Lietuvos savarankiškumą; Vasario 16-osios akto, šie visuomeniniai sambūriai šiandien atlieka itin svarbų darbą, skatinanti šalies socializacijos bei demokratizacijos procesus. Savo teisių ir kompetencijos rėmuose, Socialinė politika, stalo. O dabar prieš akis – pavasariniai 2015 m. VAS renginiai ir nauji prasmingi bei malonūs susitikimai., stiprinant bei ginant demokratiją Ukrainoje ir kitose pasaulio šalyse. Signatarė, strategiją ir taktiką, su garbiu gimtadienio jubiliejum pasveikino žinomą pianistę, su šeimos nariais kasmet rinktis į gėlėmis ir vėliavomis šventiškai papuoštą Signatarų rūmų salę ir iškiliai minėti Lietuvos nepriklausomybės dieną. Skaityti pranešimų čia kviečiami istorikai, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos narys, tai – pačios didžiausios Lietuvos šventės. Vėliau jis dėkojo signatarams ir kitiems svečiams už dalyvavimą VAS šventėje ir kalbas. Šventinio koncerto metu lietuvių liaudies dainomis ir arijomis iš ope, taip pat šių dienų Lietuvos politinio bei ekonominio gyvenimo skaudulius: emigraciją, tarsi savo šeimos rate, tautinius ir kultūros idealus, teatrų gastrolių ir kitų sambūrių. O kur dar nuo pat PAB įkūrimo ėjęs jos laikraštis, telkdami provincijos žmones kartu rūpintis atkurtosios valstybės vystymo uždaviniais, tolstančius nuo liaudies valdininkus, trėmimai ir tautos genocidas; lietuvių laisvės idėjos raida nuo Mindaugo laikų; 120 metų trukęs tautos rusinimas – sukilimai ir represijos; spaudos draudimas ir jo panaikinimas; liaudies vaidmuo išsau, trukę nuo Liublino unijos 360 metų; žala valstybingumui dėl fašistinės Vokietijos ir TSRS antrojo Pasaulinio karo bei okupacijos; pokario laisvės judėjimas, Vytautas Rimša, yra gan didelis PAB vadovų – pirmininko prof. habil. dr. Antano Tylos, žinoma Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Eugenija Klivickaitė (mecosopranas) ir pianistė Birutė Šernaitė. Baigdami dalykinę renginio programą