Antrasis pasaulinis karas

Pagrindinis puslapis Antrasis pasaulinis karas
Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas
Įrašas

Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas

Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...

Dr. Martynas Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius
Įrašas

Dr. Martynas Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius

Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai...

Įrašas

Svetimos pergalės

Anais laikais Kryžkalnyje, pakeliui iš Kauno į Klaipėdą, buvo pastatyta didžiulė (gal 9 m aukščio) skulptūra – lietuvaitė pagerbia žuvusius sovietinius karius. Paminklą radikalusis jaunimas pirmosiomis Nepriklausomos Lietuvos dienomis bandė susprogdinti. Vėliau jis perkeltas į Grūto parką. Čia autorė ir nufotografavo. Audronė V. Škiudaitė, draugas org. Prieš gegužės 9-ąją, kurią rusai mini kaip Didžiojo tėvynės...

Įrašas

Visų laikų įžymiausio Vokietijos ir pasaulio karo lakūno H. U. Rudelio atsiminimai

Hans-Ulrich Rudel. Štukos pilotas. Karo dienoraštis. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2015]. – 264 p.   Leidykla „Briedis“ išleido geriausio pasaulyje pikiruojamojo bombonešio piloto Hanso Ulricho Rudelio atsiminimų apie Antrąjį pasaulinį  karą knygą „Štukos pilotas. Karo dienoraštis“. Pikiruojamojo bombonešio „Junkers Ju 87“ („Štuka“) pavadinimas tarsi savaime siejasi su šio tipo lėktuvo ...

Įrašas

Vytautas Plečkaitis. Gegužės 8 diena: ką nugalėta Vokietija išgyveno prieš 70 metų

Sovietinis tankas prie Brandenburgo vartų Berlyne, Reuters/Scanpix nuotr. Gegužės 8 d. buvo antradienis. Pavasarinė saulė dar labiau brėžė didžiulį kontrastą tarp gerai nusiteikusių džipais bei tankais važinėjančių amerikiečių, rusų ir anglų patrulių, inspektuojančių, kas beliko iš Trečiojo reicho, bei nugalėtų, nuskurdusių ir alkanų, griuvėsiuose gyvų dar išlikusių vokiečių. Didžiausi Vokietijos miestai – Berlynas, Hamburgas, Bremenas,...

Įrašas

Tragiška „Vilko vaikų“ istorija primenama Vokietijos kino teatruose

Ilgus dešimtmečius nutylėta tragiška išsigelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais ieškojusių „vilko vaikų“ iš Rytprūsių istorija sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio Vokietijoje. Maždaug pusšimtyje kino teatrų didžiuosiuose šios šalies miestuose nuo rugpjūčio 28 dienos rodomas jauno vokiečių režisieriaus ir scenaristo Ricko Ostermanno filmas „Vilko vaikai“ („Wolfskinder“).   Lietuvoje filmuotoje juostoje pasakojama apie per karą tėvus...

Įrašas

Išsiaiškino, kad nacių lyderis palaidotas žydų kapinėse

Algirdas ACUS, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vokietijos istorikas sako atskleidęs paslaptį, kur dingo nacių slaptosios policijos Gestapo vadas Heinrichas Muelleris, pranykęs be žinios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tiesa, vargu ar atsakymas patiks nuo nacių nukentėjusiems žydams – Muellerio palaikai esą ilsisi žydų kapinėse Berlyno centre. Policijos pareigūnas H. Muelleris į valdžią atėjus naciams tarnavo...

Įrašas

Hitlerio ir Stalino paktas – balta dėmė

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...

Įrašas

Prisiminimai apie Lietuvoje internuotus lenkus

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. lapkričio 22 d. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje iškilmingai atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Kilnojamąją parodą parengė Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Parodoje panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų,...

Įrašas

Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos dokumentas

2012 m. lapkričio 14 dieną sukako 70 metų, kai ministrai Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavičius bei buvęs šalies prezidentas daktaras Kazys Grinius lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė Memorandumą. Tai buvo vienas iš šviesiausių politinių ir diplomatinių įvykių Lietuvos istorijoje Antrojo pasaulinio karo metais bei labai svarbus Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės...

Įrašas

Bažnyčios riteris

Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Bažnyčios riteris: knyga skirta 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį (Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – 240 p.: iliustr., faks. – ISBN 978 – 609 – 420 – 244 – 5) Ši istoriko Antano Lesio knyga yra apie kunigo Juozapo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį dvasininko...

Įrašas

A. Maksimavičienė: Apie partizanus, karą, tarpukarį ir pokarį

Iš ciklo „Gyvoji istorija“ 98-uosius einanti Ožkinių kaimo gyventoja Anelė Maksimavičienė yra nepaprastai šviesaus ir logiško mąstymo moteris. Kitados ji pasižymėjo labai gražiu balsu ir buvo viena iš ryškiausių mūsų krašto liaudies dainininkių. Dabar ji vertingos informacijos apie Punsko krašto istoriją šaltinis. Nors jau ne visada gali atminti, kuriuo laiku buvo vienas ar kitas labai...

Įrašas

Mažosios Lietuvos pamarių tautosaka

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. pabaigoje Klaipėdos universiteto leidykla išleido regioninės tautosakos knygą „Pamarių sakmės“*, kurios sudarytoja doc. dr. Dalia Kiseliūnaitė. Leidinį puošia talentingos jaunos menininkės Emilijos Benetytės iliustracijos. Prielapyje – 1890 m. Rytų Prūsijos žemėlapio fragmentas, pateikiantis tekstuose minimas Kuršmarių pakrančių gyvenvietes. Knygos pradžioje – išsamūs sudarytojos ir LLTI mokslininkės dr. Linos Būgienės...