Alvydas Nikžentaitis

Pagrindinis puslapis Alvydas Nikžentaitis
Klaipėdos sukilimui – 100. Rytprūsių dalybos
Įrašas

Klaipėdos sukilimui – 100. Rytprūsių dalybos

Ministras pirmininkas E. Galvanauskas priima sukilėlių paradą Klaipėdoje (1923) Ričardas Garuolis, Skaistė Termenienė, XFM Radijas Minime 100 metų sukaktį, kai Lietuva ir Klaipėda yra vienoje valstybėje. 1923 m. įvyko vadinamasis Klaipėdos sukilimas, po kurio Klaipėda tapo Lietuvos dalimi. Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusios Prancūzija ir Anglija planavo šią teritoriją atiduoti Lenkijai. Prieš maždaug dešimtmetį istorikas Alvydas...

Martynas Purvinas. Kada sulauksime lietuviškosios Klaipėdos miesto istorijos?
Įrašas

Martynas Purvinas. Kada sulauksime lietuviškosios Klaipėdos miesto istorijos?

Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Jaunesniems ir vyresniems skaitytojams reikia priminti, kad Klaipėda nuo 1945 m. pradžios buvo ypatinga vieta. Raudonajai armijai įžengus į kelis mėnesius apsiausto ir bombarduoto senojo miesto liekanas, ten slėpėsi gal tik keli senbuviai. Neoficialiai net džiūgauta – niekas nebetrukdys pajūryje kurti sovietinį “naująjį pasaulį”, neteks...

LGGRTC ir istorikų kolegiškas pasitarimas neįvyko
Įrašas

LGGRTC ir istorikų kolegiškas pasitarimas neįvyko

Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, įkurdintas Tuskulėnų dvaro teritorijoje. govilnius.lt nuotr. www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, atsižvelgdamas į Istorijos instituto ir kelių universitetų atstovų pareiškimą, kad jie nutraukia bendradarbiavimą su Centru, pakvietė juos atvykti į Centrą kolegiškam pokalbiui ir išsiaiškinti tokio jų protesto priežastis.  Istorijos instituto direktoriui...

Šalin rankas nuo Genocido centro!
Įrašas

Šalin rankas nuo Genocido centro!

Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Į Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC, sutrumpintai – Genocido centro) rūmus prie Lukiškių aikštės užeiti manęs niekada netraukė. Sovietinio saugumo pastatas, kurio statybos darbai buvo baigti daugiau kaip prieš 100 metų, 1899 m. spalio 13 d., baugino savo tamsiomis kameromis, žiaurių pokario tardymo rūsiais, niūria Genocido aukų muziejaus...

Įrašas

Lietuvių kalbos institutas kviečia nuotoliniu būdu stebėti diskusiją „Lietuvos institutų veikla, reikšmė ir svarba šalies kultūrai“.

www.voruta.lt Lietuvių kalbos institutas gruodžio 9 d., 15 val., kviečia nuotoliniu būdu stebėti diskusiją „Lietuvos institutų veikla, reikšmė ir svarba šalies kultūrai“. Jos metu kartu su keturių Lietuvos institutų vadovais analizuosime institutų veiklą, jų įtaką kultūros formavimuisi ir visuomenės švietimui. Paprastai nesusimąstome, kuo svarbus institutų darbas, kaip mokslo atradimai ir tyrimų rezultatai veikia Lietuvos kultūrą,...

Videniškiuose vis aiškiau piešiamas kunigaikščių Giedraičių muziejaus-dialogo centro konceptas
Įrašas

Videniškiuose vis aiškiau piešiamas kunigaikščių Giedraičių muziejaus-dialogo centro konceptas

Vienuolyno muziejaus atidarymas 2015-05-04. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, www.voruta.lt Kunigaikščių Giedraičių giminė ar bent jau vienas iš jos atstovų, puikiai žinomas daugeliui Lietuvos istorijos mylėtojų. Ryškius pėdsakus Lietuvos katalikų Bažnyčios istorijoje palikusi giminė per keletą šimtmečių išugdė ne vieną žymų dvasininką, sudėjo svarų indėlį į lietuvių kultūros puoselėjimo...

Įrašas

Istorinis filmas – užsienio politikos priemonė?

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. kovo 15 d. Vilniaus universiteto Senato salėje istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos bei Vokietijos ėmėsi nagrinėti istorinio filmo, kaip užsienio politikos priemonės, vaidmenį. Dėmesio centre – XVII a. pabaigos Kazokų Respublika ir XX a. pabaigos – XXI a. Ukraina Rusijos ir Lenkijos debatuose. Renginyje buvo apsiribota vienos medijos – istorinio...

Įrašas

A. Nikžentaitis. Užmirštasis Abiejų Tautų Respublikos lietuvis

Alvydas NIKŽENTAITIS Pastaruoju metu nemažai diskusijų Lietuvoje kelia santykio su lenkų tautine grupe, nacionalistų eitynių Kovo 11–ąją klausimai. Drįstu pastebėti, jog šiose diskusijose kalba sukasi apie pakankamai svarbų klausimą – lietuviškąją tapatybę šiandien ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tokią mintį formuluoti leido prasidėjusi diskusija tarp politiko Eligijaus Masiulio ir istorikės, istorinių romanų autorės Ingos Baranauskienės. Į...