Alfonsas Svarinskas

Pagrindinis puslapis Alfonsas Svarinskas
Monsinjoro Alfonso Svarinsko paskutinė valia neįvykdyta
Įrašas

Monsinjoro Alfonso Svarinsko paskutinė valia neįvykdyta

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas Ernesta, partizano Juozo Astrausko-Žaibo anūkė, www.pozicija.org 2023 metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, kaip visada, nutariau aplankyti savo giminaitę vienuolę ses. Monikutę Gavėnaitę – nuvežti savos gamybos sulčių, kitų lauktuvių. Visada buvo gera aplankyti ją Monsinjoro Alfonso Svarinsko bute. Monikutė buvo ištikima šios istorinės vietos saugotoja. Jos prižiūrimi Monsinjoro namai buvo tikras muziejus, kuriame...

Vinco Kubiliaus video reportažas iš kasmetinės Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventės
Įrašas

Vinco Kubiliaus video reportažas iš kasmetinės Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventės

www.tiesos.lt Jūsų dėmesiui siūlome Vinco Kubiliaus video reportažą iš kasmetinės Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventės, vykusios liepos 4 dieną Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, įkurtame mons. Alfonso Svarinsko (Ukmergės rajonas, Vidiškių seniūnija, Kadrėnų kaimas). Šiemet ši šventė buvo skirta kardinolo Vincento Sladkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms. Pagrindiniai šventės akcentai: – pagerbdamas partizanų atminimą Dukstynos kapinėse...

Petras Cidzikas. Smagu būdavo (atsiminimai apie kalinimą ir apie Alfonsą Svarinską)
Įrašas

Petras Cidzikas. Smagu būdavo (atsiminimai apie kalinimą ir apie Alfonsą Svarinską)

Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26 d. | V. Usinavičiaus nuotr. www.propatria.lt Vakar, sausio 21 dieną, mirė rezistentas Petras Cidzikas. Tai kartu ir kito rezistento monsinjoro Alfonso Svarinsko gimimo diena. Pagerbdami abu išėjusiuosius, dalinamės P. Cidziko prisiminimais apie monsinjorą...

Įrašas

Prancūzų istoriko knygoje: ir apie lietuvių disidentę

S. Nijolė Sadūnaitė ir mons. Alfonsas Svarinskas Vatikano radijuje 1989 m. (G. Aleknonio nuotr.)  www.vaticannews.va/lt Viena iš paskutinių Diddier Rance knygų taip pat yra skirta vienuolikai katalikų – išpažinėjų – Rytų Europoje, kurie išgyveno vieną iš baisiausių persekiojimų. Prancūzas Didier Rance yra gerai žinomas 20 amžiaus krikščionybės istorikas. Tačiau tai ne vienintelis jo pašaukimas. Kaip...

Įrašas

Vytautas Sinica. Drąsa tiesai ir atsakomybė Dievui už Tėvynės likimą

Vytautas SINICA, www.propatria.lt Sausio 21 dieną minėjome 93-iąsias monsinjoro Alfonso Svarinsko gimimo metines. Šia proga su skaitytojais dalinamės Vytauto Sinicos tekstu, paskelbtu knygos „Nepataisomasis. Vardan Dievo, Tėvynės ir Laisvės. Atsiminimai apie monsinjorą Alfonsą Svarinską“ antroje dalyje (2017). Knygą galite įsigyti Katalikų pasaulio knygynuose.  Sunku, jei apskritai įmanoma, ką nors prasmingo pridėti prie atsiminimų apie monsinjoro...

Įrašas

Viduklėje pagerbtas mons. Alfonso Svarinsko atminimas

Kun.Algirdas DAUKNYS, lt.radiovaticana.va   Sausio 26 d. (tą dieną jis buvo trečią kartą suimtas) Viduklės šv. Kryžiaus bažnyčioje šv. Mišioms vadovavo Kauno metropolitas arkivysk. Lionginas Virbalas. Drauge koncelebravo arkivysk. Sigitas Tamkevičius, vyskupai: Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Kauneckas bei trylika aplinkinių parapijų klebonų ir bičiulių. Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas įžangos kreipimesi priminė, jog šią dieną...

Įrašas

Monsinjoro Alfonso Svarinsko lietuviškas kelias

  Antanas TYLA (2014 VI 29), www.voruta.lt 2014 m. balandžio 29 d. Karininkų Ramovėje vyko knygos apie monsinjorą Alfonsą Svarinską „Napataisomasis“ sutiktuvės. Ta proga kalbėjo žinomi Laisvės kovotojai, signatarai, politikai, mokslininkai, visuomenininkai. Jie akcentavo Monsinjoro, kaip Lietuvos kaime užaugusio, atkaliai siekusio savo tikslo tarnauti tautai, Lietuvai, neįveikiamo sovietinės indoktrinacijos čiauptų, nuosekliai dvasininko darbą vykdančio lietuvio...

Įrašas

Vytautas Radžvilas. Monsinjoras Svarinskas ir nebaigta laisvės kova

propatria.lt Didžiai prasminga, kad monsinjorui Alfonsui Svarinskui skirtas renginys vyksta mūsų didžiosios šventės – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – išvakarėse. Be abejo, jis šią dieną rytoj ten aukštybese švęs su mumis, bet vis dėlto švęs ir čia. Švęs kaip tikrasis lietuvių tautos dvasinis ir politinis vedlys bei lyderis. Šiame pasaulyje kartais randasi žmonių, su kuriais...

Įrašas

Vasario 16-osios Akto signataro D. Malinausko premija skirta G.Songailai

2015 m. kovo 8 d., sekmadienį, Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje po 10 val. pamaldų įvyks iškilminga Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko premijos įteikimo ceremonija. Ši premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam yra artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės. Šiais metais...

Įrašas

Monsinjoro Alfonso Svarinsko asmenybės bruožai

Pereitame amžiuje Nepriklausomoje Lietuvoje ir okupacijų metais išaugo daug asmenybių, kurių mentalitetas netelpa į jų nugyvento laikotarpio rėmus. Jie tęsia savo darbus ir būdami nebūtyje. Daugiausia tai rezistencinės kovos lyderiai – Jonas Žemaitis – Vytautas, Adolfas Ramanauskas – Vanagas, Antanas Slučka – Šarūnas, partizanų kapelionas Justinas Lelešius, paskutinis partizanas Antanas Kraujelis ir daugybė kitų. Tarp...

Įrašas

Netekome monsinjoro, dim. plk. Alfonso Svarinsko

2014 m. liepos 17 d. Lietuva neteko kunigo, Katalikų Bažnyčios teisių gynėjo, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjo, atkaklaus kovotojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, Lietuvos laisvės kovų dalyvio, Lietuvos Sąjūdžio tarybos Garbės nario,  pirmojo atkurtos Lietuvos kariuomenės kapeliono, Vyčio kryžiaus ordino komandoro kryžiaus kavalieriaus, monsinjoro, dim. plk. Alfonso Svarinsko (1925-2014). Palydime į amžinybę žmogų,...

Įrašas

Atsisveikinimas su mons. Alfonsu Svarinsku

Monsinjoro Alfonso Svarinsko palaikai atsisveikinimui bus pašarvoti 2014 metų liepos 19 dieną, šeštadienį, Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios (Šv. Ignoto g. 6) kriptoje. Atsisveikinimas šeštadienį nuo 11 iki 22 valandos ir sekmadienį nuo 9 iki 13 valandos. Sekmadienį, liepos 20 dieną, 13 valandą, palaikai bus perkelti į Šv. Ignoto bažnyčią. Atsisveikinimas bažnyčioje sekmadienį nuo 13 iki...

Įrašas

Dalius Stancikas. Be teisės pasikeisti: kun. A. Svarinsko prisiminimui

„Tai čia tas žurnalistas, kuris rašo apie mirtį“, – tokiais žodžiais po šešerių metų bendravimo pertraukos sykį viename protesto mitinge mane pasitiko monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Sutrikau, bet greit supratau, kad tai komplimentas, nes prisiminiau kažkur skaitęs, kaip kun. Alfonsas Svarinskas su jam būdinga žaisminga ironija kritikavo dabartinę žurnalistiką: vyrauja pramogų, linksmybių, vartotojiškos temos, pasaulis nušviečiamas...

Įrašas

Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas ir bažnyčios statytojas – kun. Medardas Čeponis

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas, bažnyčios statytojas, Vilniaus dekanato dekanas, Šv. Mikalojaus parapijos klebonas Medardas Čeponis šįmet gegužės 27 d. minėjo kunigystės 30 metį, o birželio 8 d. – amžiaus šešiasdešimtmetį, o liepos 26 d. būtų 10 metų, kaip kunigas užima klebono pareigas Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Ažušilės kaime (Vidiškių parapija,...

Įrašas

Mons. Alfonso Svarinsko knyga „Nepataisomasis“

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Balandžio 29 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) įvyko monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimų knygos „Nepataisomasis“ I dalies pristatymas. Knygoje – disidento mons. A. Svarinsko 40 gyvenimo metų laikotarpis – nuo vaikystės iki 1965 metų. Autorius pasakoja apie savo šeimą, mokslą, du rūsčius kalinimo laikotarpius, kunigo šventimus...

Įrašas

Dar kartą apie užmirštus Lietuvos didvyrius. Sušaudytas ministrų kabinetas

Tokio pavadinimo Gedimino Adomaičio straipsnis buvo išspausdintas 2005 02 17 d. laikraštyje „Lietuvos Aidas“, nr. 39 (9528). Čia teikiamas straipsnis su pakeitimais ir papildymais. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį (1918 m. lapkričio 11 d. – 1940 m. birželio 15 d. dvidešimt vienoje vyriausybėje dirbo 100 Ministrų kabineto (MK) narių. Okupacijos pradžioje 17 kabineto narių jau buvo...

Įrašas

Kard. Audrio Juozo Bačkio vyskupystės 25 metai. Popiežiaus Pranciškaus sveikinimas

2013 m. spalio 4-ąją, šv. Pranciškaus Asyžiečio šventės dieną, sukako 25 metai nuo Vilniaus arkivyskupas emerito kard. Audrio Juozo Bačkio konsekravimo vyskupu. Prelatą A. J.  Bačkį, buvusį Bažnyčios Viešųjų reikalų tarybos pasekretorį, 1988 m rugpjūčio 5 d. paskirtą apaštališkuoju pronuncijumi Olandijoje, spalio 4-osios vakarą šv. Petro bazilikoje konsekravo pats popiežius Jonas Paulius II. Konsekravimo iškilmė...

Įrašas

Lyg diena pasidarė šviesesnė…

Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. pirmininko pavaduotojas, Švietimo komiteto pirmininkas, Kaunas Švč. M. Marijos gimimo, Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos dienos proga (2013-09-08) su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininku Raimundu Kaminsku apsilankėme Kauno Jėzuitų namuose, kuriuose maloniai pabendravome su trimis iškiliais Jėzuitų ordinui priklausančiais kunigais, kurie savo gyvenimą dar niūriaisiais sovietinės okupacijos metais paskyrė Bažnyčios...

Įrašas

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetės sukakties paženklinimas

Algimanatas ZOLUBAS, Vilnius Kai sovietinis okupantas palaužė Lietuvos partizaninį frontą, liko vienintelė, nepasidavusi okupantui institucija – Lietuvos katalikų Bažnyčia. Ne fizine galia, o dvasine tvirtybe Bažnyčia viešai ir pogrindyje priešinosi okupantui, iš tikrųjų vedė Tautą doros keliu išsilaisvinimo link. Kai kalbama apie Nepriklausomybės atgavimą, dainuojančiąja revoliuciją, visi nuopelnai perdėm priskiriami neva staigiai gimusiam Lietuvos Sąjūdžiui....

Įrašas

Viešpaties pakviestas

Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Antanas LESYS, Vilnius Straipsnis skirtas garbės kanauninko Vytauto Juozo Vaičiūno kunigystės 25-mečiui Garbės kan. Vytauto Juozo Vaičiūno kunigystės 25-mečio sukakčiai paminėti išleista Jovitos Niūniavaitės-Lesienės ir Antano Lesio knyga „Viešpaties pakviestas‘‘ (Vilnius, 2013 m.). Knygoje nušviečiamas garbės kan. V. J. Vaičiūno gyvenimas, jo pogrindinė disidentinė veikla sovietiniais metais ir dabartinė kova už bendražmogiškas vertybes....

Įrašas

Trys žymūs disidentai prašo atnaujinti kunigo Juozo Zdebskio žūties aplinkybių tyrimą

Trys žymūs sovietmečio disidentai: sesė Nijolė Sadūnaitė, monsinjoras Alfonsas Svarinksas  ir kanauningas Vytautas Vaičiūnas paskelbė kreipimąsi į LR Generalinį prokurorą Darių Valių, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kunigo Juozo Zdebskio bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų persekiojimo ir tyčinio nužudymo. Gerbiamas Generalini prokurore, 2009 m. gruodžio 17 dienos Tamstos vadovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų...

Įrašas

Pareiškimas „Dėl 1941 birželio 23 d. pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu“

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Gerbiamam Vydui Gedvilui Pareiškimas Dėl 1941 birželio 23 d. pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu Vilnius, 2013 04 10 Mes, Laisvės kovotojai susitikimo su LR Seimo pirmininku dalyviai, įvertindami pasipriešinimo okupacijoms ir kolaborantams pasekmes ir kasdienę kovą, konstatuojame, kad pagal tarptautiniu mastu pasmerkto 1939 08 23 Sovietų Sąjungos...

Įrašas

Žmogaus gyvenimo prasmė kažkur labai labai giliai paslėpta*

„Aušra“: Jūs buvote drąsus žmogus tada, kai pradėjote savo kovą dėl Lietuvos laisvės, kai už tai grėsė fizinis susidorojimas, kalėjimas, tremtis. Esate drąsus ir dabar. Kalbėdamas Lietuvos parlamente Sausio 13-ąją, kai Jums buvo teikiama Laisvės premija, pasakėte daug karčios tiesos, kuri galėjo nepatikti visuomenės autoritetams. Nes ėjimas prieš srovę ir kitokios nei vyraujančios nuomonės reiškimas...

Įrašas

Asmenybė ir laikas: arkivyskupo Julijono Steponavičiaus (1911–1991) gyvenimo stotys

Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Gervėčiai: tėvas – pirmasis mokytojas Iš kurios pusės važiuotum į Gervėčius – iš Gėlūnų, Galčiūnų, Miciūnų, Mockos, Petrikų kaimų – iš visų pusių atsiveria kelrodė – Švč. Trejybės bažnyčia (1899–1903). Viena iš gražiausių Rytų Lietuvoje ir didžiausia katalikų šventovė Baltarusijoje: fasado bokštas siekia 61 metrą. Kelis kartus pavadinimą keitusi Gervėčių bažnyčia yra...

Įrašas

Broliai ir sesės, padėkite

Jau keletą metų patriotai kelia daug klausimų, susietų su mūsų gyvenimu ir politika. Vienas iš jų: kodėl tylima apie bolševikų nužudytus Lietuvos ministrus. Ar tai tik gyvulinė baimė ar kiti išskaičiavimai, kurie paralyžiuoja mūsų visuomeninį gyvenimą ir politiką. Vilniaus miesto sąjudžio narys Gediminas Adomaitis paruoše išsamų nužudytų ministrų sąrašą. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas, partizanų kapelionas, šį...

Įrašas

Su tikėjimu ir stiprybe širdyje

Benjaminas ŽULYS Nuo Šiluvos aukštumų Kai atėjome į jaukią monsinjoro Alfonso Svarinsko buto svetainę Vilniuje, Odminių gatvėje, nuo sienų iš paveikslų ir nuotraukų žvelgė iškilūs mūsų tautos patriotai, šviesuoliai, kankiniai. Čia – Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, vyskupai Vincas Borisevičius, Motiejus Valančius, pokario okupuotosios Lietuvos generolas, ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis, kankinė Adelė Dirsytė, kiti taurūs...

Įrašas

Įteiktos pirmosios 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko fondo premijos

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Apie 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatarą Donatą Malinauską kasmet sužinome vis daugiau. Nepelnytai šis garbus ir ypač Lietuvos valstybingumui nusipelnęs žmogus ilgus dešimtmečius buvo paliktas istorijos nuošalėje. Sulig Nepriklausomybės atkūrimu vieną iš įdomiausių mūsų valstybės XX a. asmenybių iš istorinės užmaršties ėmėsi traukti signataro palikuonys – Tadas Stomma ir Viktoras Jencius-Butautas. Taip...

Įrašas

Sąjūdžio ištakos

Edmundas SIMANAITIS, Jonava Baltos lankos išleido 440 psl. knygą „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Dvidešimt dviejų autorių straipsnius tvarkė mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė. Tyrėjų komandą sudarė trijų universitetų mokslininkai: politologai, istorikai, sociologai. Tyrimui atlikta daugiau kaip 300 interviu. Pratarmėje rašoma: „Šios knygos sumanymas buvo brandintas ne vienerius metus, tačiau jį įgyvendinti...