G. Steponavičius: tautinių mažumų vaikams prasčiau sekasi lietuvių kalbos rašyba, bet rašinius jie rašo gerai

Eglė SAMOŠKAITĖ

2012 metų pavasarį vykusio bandomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai atskleidė, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantys mokiniai geba rašyti rašinius tomis pačiomis temomis kaip ir lietuviai, tačiau lenkų bei rusų mokinių rašyba, gramatika ir kalbinė raiška yra prastesnė. Tokius bandomojo egzamino rezultatus ketvirtadienį, 2012 m. rugsėjo 27 d., pateikė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Jo teigimu, šie rezultatai lėmė, kad nuo 2013-ųjų vienodinant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis dėstomų mokyklų abiturientams bus įtvirtintos specialioms normos, kurios lenkų ar rusų mokyklų abiturientų rašybą, gramatiką ir kalbinę raišką leis vertinti laisviau. Pereinamasis laikotarpis truks aštuonerius metus.

„Mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientai turės iki aštuonerių metų laikotarpį, kurio metu egzamino išlaikymas (tautinių mažumų mokyklų abiturientams – DELFI) skirsis nuo gimtosios kalbos egzamino lietuviams. Tos nuolaidos arba tam tikras pereinamasis laikotarpis bus įtvirtintas kasmet pagal iš anksto žinomas vertinimo normas. Tos normos nustatomos vienuoliktoje klasėje surengus bandomąjį egzaminą“, – spaudos konferencijoje teigė G. Steponavičius.

Anot jo, bandomojo egzamino rezultatai, nepatvirtino nuogąstavimų, kad lenkų ar rusų mokiniams bus sunku rašyti rašinius vienodomis temomis su lietuvių mokiniais, tačiau jų rašyba, kalbinė raiška ir gramatika buvo prastesnė.

„Kaip ir buvo spėta, platesnis literatūros mokymasis tautinių mažumų mokyklose teikia tautinių mažumų abiturientams išsilavinimo pranašumų. Vienoliktokai rašė šį bandomąjį testą, egzaminą, rašinio temas autorius ir kūrinius rinkosi vienodai, nepriklausomai nuo mokymosi kalbos, Pavyzdžiui, lietuvių ir lenkų dėstomąją kalba mokiniai iš pasiūlytų autorių noriai rinkosi tiek Adomą Mickevičių, tiek Joną Biliūną ar Maironį. Turime kartu pripažinti, kad prastesni buvo rašybos, gramatikos, kalbinės raiškos rezultatai“, – teigė ministras.

DELFI primena, kad Seimas 2011 m. kovo mėnesį priėmė Švietimo įstatymą, kuriuo nustatoma, jog nuo rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks ir tos pamokos, kai nagrinėjamos Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo temos, mokoma pilietiškumo pagrindų.

Seime priimtame įstatyme taip pat numatyta, kad bent 4 valandas per savaitę lietuviškai mokytis turės ir priešmokyklinukai, o nuo 2013 m. taip pat ketinama suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams.

Didžiausią lenkų bendruomenės nepasitenkinimą sukėlė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino suvienodinimas, mat tuo metu neplanuotas joks pereinamasis laikotarpis.

Šarūno Mažeikos nuotr.

www.delfi.lt