G. Steponavičius: tautinių mažumų vaikams prasčiau sekasi lietuvių kalbos rašyba, bet rašinius jie rašo gerai
Autorius: Voruta Data: 2012-09-27 , 15:27 Spausdinti

Eglė SAMOŠKAITĖ
2012 metų pavasarį vykusio bandomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai atskleidė, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantys mokiniai geba rašyti rašinius tomis pačiomis temomis kaip ir lietuviai, tačiau lenkų bei rusų mokinių rašyba, gramatika ir kalbinė raiška yra prastesnė. Tokius bandomojo egzamino rezultatus ketvirtadienį, 2012 m. rugsėjo 27 d., pateikė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Jo teigimu, šie rezultatai lėmė, kad nuo 2013-ųjų vienodinant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis dėstomų mokyklų abiturientams bus įtvirtintos specialioms normos, kurios lenkų ar rusų mokyklų abiturientų rašybą, gramatiką ir kalbinę raišką leis vertinti laisviau. Pereinamasis laikotarpis truks aštuonerius metus.
„Mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientai turės iki aštuonerių metų laikotarpį, kurio metu egzamino išlaikymas (tautinių mažumų mokyklų abiturientams – DELFI) skirsis nuo gimtosios kalbos egzamino lietuviams. Tos nuolaidos arba tam tikras pereinamasis laikotarpis bus įtvirtintas kasmet pagal iš anksto žinomas vertinimo normas. Tos normos nustatomos vienuoliktoje klasėje surengus bandomąjį egzaminą“, – spaudos konferencijoje teigė G. Steponavičius.
Anot jo, bandomojo egzamino rezultatai, nepatvirtino nuogąstavimų, kad lenkų ar rusų mokiniams bus sunku rašyti rašinius vienodomis temomis su lietuvių mokiniais, tačiau jų rašyba, kalbinė raiška ir gramatika buvo prastesnė.
„Kaip ir buvo spėta, platesnis literatūros mokymasis tautinių mažumų mokyklose teikia tautinių mažumų abiturientams išsilavinimo pranašumų. Vienoliktokai rašė šį bandomąjį testą, egzaminą, rašinio temas autorius ir kūrinius rinkosi vienodai, nepriklausomai nuo mokymosi kalbos, Pavyzdžiui, lietuvių ir lenkų dėstomąją kalba mokiniai iš pasiūlytų autorių noriai rinkosi tiek Adomą Mickevičių, tiek Joną Biliūną ar Maironį. Turime kartu pripažinti, kad prastesni buvo rašybos, gramatikos, kalbinės raiškos rezultatai“, – teigė ministras.
DELFI primena, kad Seimas 2011 m. kovo mėnesį priėmė Švietimo įstatymą, kuriuo nustatoma, jog nuo rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks ir tos pamokos, kai nagrinėjamos Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo temos, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Seime priimtame įstatyme taip pat numatyta, kad bent 4 valandas per savaitę lietuviškai mokytis turės ir priešmokyklinukai, o nuo 2013 m. taip pat ketinama suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams.
Didžiausią lenkų bendruomenės nepasitenkinimą sukėlė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino suvienodinimas, mat tuo metu neplanuotas joks pereinamasis laikotarpis.
Šarūno Mažeikos nuotr.
Komentarai
Naujienos
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
-
Atnaujinta į gydymo įstaigas vykstančių asmenų testavimo dėl COVID-19 tvarka
-
Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos
Lietuva
-
Atnaujinta į gydymo įstaigas vykstančių asmenų testavimo dėl COVID-19 tvarka
-
Jonas Pažemeckas iš Margių kaimo ir jo pasakojimai
-
Baigta sveikatos sistemos darbuotojų vakcinacija: imunitetą turi trys ketvirtadaliai medikų
-
V. Valiušaitis. Autonomijos DNR
-
Atsakyta į mokytojams labiausiai rūpimus klausimus apie skiepus nuo COVID-19
Istorija
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
-
Jonas Pažemeckas iš Margių kaimo ir jo pasakojimai
-
Raudonoji mafija. Kaip Rusijos nusikaltėliai įsiveržė į Ameriką
-
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Iš nuožmiausių epidemijų istorijos: 1709–1710 m. maro protrūkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste Gardine
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“
Kultūra
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
-
Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos
-
Tradiciniai giedojimai ,,Gavėnia giesmėse“
-
Kauno fotografijos galerija dalyvaus virtualioje Printed Matter meno leidinių mugėje, kurią organizuoja Niujorko ir Los Andželo knygų mugių organizatoriai
Renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
-
Švęsti Užgavėnes neiškeliant kojos iš namų?
Susiję straipsniai
-
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (2-oji dalis)
~ Kultūra, Lietuva - Lenkija, Naujienos
2021-01-28, 08:36
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
~ Europa, Kultūra, Lietuva - Lenkija
2021-01-19, 14:57
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-15, 14:07
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
~ Istorija, Lietuva - Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-11, 16:02
-
Sigitas Birgelis. Berznyke istorija mėgsta kartotis
~ Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-04, 09:12