G. Songailos kalba balandžio 12 d. Seime

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pateikiame Seimo nario Gintaro Songailos kalbą, pasakytą Seime 2010 m. balandžio 12 d. pristatant Vardų ir pavardžių įstatymo dokumentuose projektą, kuriame siūloma neatsisakyti asmenvardžių oficialios rašybos lietuvių kalba (kitomis kalbomis Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai galėtų būti rašomi tik kaip papildoma informacija). Seimas didele dauguma balsų pritarė šiam Ryto Kupčinsko-G. Songailos pateiktam projektui, o atmetė Vyriausybės projektą, kuris numatė, kad piliečių asmenvardžiai (jų oficiali forma) būtų rašomi nevalstybine kalba, nelietuviškais rašmenimis, kai asmuo pateiktų dokumentus, kad jo pavardė kažkada taip buvo rašoma. Kaip antai, okupacinio Lenkijos režimo rytų Lietuvoje metu…
 
Pristatydamas alternatyvų Vyriausybės parengtam Vardų ir pavardžių ir vardų rašymo dokumentuose įstatymo projektą, privalau pabrėžti esminius skirtumus, dėl kurių šių projektų niekaip negalima sujungti. Kita vertus, mūsų parengtas projektas gali būti įvardintas kaip kompromisinis, neatsisakant oficialios Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos lietuviškai, tačiau įteisinant ir neoficialią asmenvardžio grafinę formą, parašytą kita kalba, kai asmuo to pageidauja.
 
Abu šiandien pateikiami projektai nustato asmenvardžių rašymo tvarką asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, tačiau esminis jų motyvas – santykio su svetimvardžiais nustatymas. Mūsų pateikiamame įstatymo projekte nėra nuostatos, kad asmenvardžiai – tai tik kažkoks asmens prekės ženklas, neįdomus kitiems kalbos vartotojams, ir kad tai nėra lietuvių kalbos dalis. Mums nepriimtinas Vyriausybės pateikto projekto preambulės motyvas, kad asmenvardžiai yra tik kitų kalbų dalis, bet lietuvių kalbos dalimi jie esą būti negali. Kalbos mokslo nepatvirtinti teiginiai negali būti įstatymo pagrindu ar, juo labiau, būdu apeiti Konstituciją, Konstitucinio Teismo sprendimą ir praeitų metų lapkričio 6 d. išaiškinimą.
 
Mes siūlome išlaikyti nuo Kovo 11-osios puoselėjamą, Konstitucijos ginamą oficialiosios rašybos sistemą, todėl į įstatymą perkelti pagrindiniai principai, kurie buvo prieš dvidešimt metų priimtame Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo nutarime. Ir kartu, atsižvelgiant į Seimo iniciatyva iš Konstitucinio Teismo gautą išaiškinimą, projekte siekiama įdiegti latvišką kompromisą. Modelis, veikiantis Latvijoje, jau atlaikė tarptautinio teismo išbandymą, o ir Lenkija šiuo klausimu Latvijai nereiškia kokių nors pretenzijų, nors Latvijoje taip pat yra kompaktiškai gyvenanti lenkų tautinė mažuma. Latviškas modelis mums svarbus taip pat ir dėl to, kad latvių kalba yra giminiškiausia lietuvių kalbai. Modelis, negriaunantis latvių kalbos sistemos, tinka ir lietuvių kalbai. Kitos šalys ir kalbos – mums ne pavyzdys. Ten esama visokių rašybos sistemų. Tegu jie vargsta su savo asmenvardžių rašyba, kaip jie nori, o mes norėtume išlaikyti savo rašybą, nes ji yra fonetinė, atitinka tarimą, todėl yra patogi vartotojui.
 
Nei Europos Sąjungos teisė, nei kokios nors Konvencijos, įskaitant ir tautinių mažumų konvenciją, neatima iš Lietuvos teisės oficialiojoje raštvedyboje rašyti lietuviškai. Kaip tik atvirkščiai. Tautinių mažumų konvencijos oficialiajame išaiškinime aiškiai parašyta, kad ši Konvencija negali būti aiškinama, kad ji kaip nors įpareigoja, rašant tautinių mažumų pavardes, nenaudoti oficialiosios kalbos abėcėlės. Primenu, kad ir Europos tarybos Žmogaus teisių komisaras po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo pritarė latviškam variantui ir prašė kuo greičiau jį įgyvendinti praktiškai.
 
Maža to, prieš gerą 15 metų pasirašyta Lenkijos–Lietuvos sutartis taip pat neįpareigoja, rašant tautinių mažumų atstovų pavardes, atsisakyti lietuviškų rašmenų. Sutartyje aiškiai pasakyta, kad abi šalys įsipareigoja tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pavardes rašyti pagal skambesį. Jeigu būtume pritarę Vyriausybės projektui, kaip tik būtume pažeidę šią sutartį, nes tuomet asmenvardžiai būtų rašomi įvairiais rašmenimis, nežinia, pagal kokios kalbos skambesį. Dauguma piliečių neretai nesugebėtų jų nei suprasti, nei ištarti, nei išmokti, nei įsiminti. Kas nors keltų triukšmą, kad valstybė neužtikrina sąlygų, kad viešojoje vartosenoje būtų užtikrintas teisingas asmenvardžių skambesys.
 
G. S. prierašas po balandžio 10 d. tragedijos, kai Smolensko oro uoste žuvo Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis (L. Kacynski) su žmona ir dalis Lenkijos politinio elito: Kai kurie politiniai veikėjai ir viešosios informacijos rengėjai mėgina spekuliuoti nuoširdžia lietuvių tautos atjauta lenkų tautai ir žuvusiųjų artimiesiems dėl įvykusios tragedijos, viešai ta proga kalbėdami apie būtinybę grįžti prie lietuviškos rašybos „reformos“. Deja, šiems veikėjams yra daug kas svetima: ne tik giluminiai lietuvių kalbos sistemos išsaugojimo uždaviniai, ne tik pareiga užkirsti kelią konstitucinių vertybių trypimui ir pilietinio nihilizmo skatinimui, bet ir paprasčiausia, kiekvienam padoriam žmogui suprantama etika. Užuojauta lenkų tautai yra niekaip nesusijusi su tokiais dalykais kaip mūsų valstybinė kalba, vėliava ar herbas, mūsų valstybės suverenumas. Tokiais dalykais ne tik neprekiaujama (pvz., už dujotakį tarp Lietuvos ir Lenkijos), bet jie taip pat negali būti niekam aukojami ar dovanojami net kaip pačio giliausio draugiškumo ar užuojautos išraiška.
 
J. Markevičiaus (delfi) nuotr.
 
Nuotraukoje: Seimo narys G. Songaila
 
Voruta. – 2010, bal. 24, nr. 8 (698), p. 1, 10.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra