G. Rossini „Mažosios iškilmingos mišios“ – didis muzikos stebuklas
Autorius: Voruta Data: 2016-03-30 , 13:26 Spausdinti

Balandžio 1 d., penktadienį, 19 val., Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje ir balandžio 2 d., šeštadienį, 19 val. Marijampolės festivalyje „Džiūgaukim… Aleliuja – 2016“, vykstančiame Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje, skambės vienas nuostabiausių XIX a. pabaigos vėlyvųjų Gioachino Rossini kūrinių – „Mažosios iškilmingos mišios“ (Petite messe solennelle). Jas atliks Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ (meno vadovė Rasa Gelgotienė) drauge su Lozanos (Šveicarija) universiteto choru (meno vadovė Fruzsina Szuromi).
Solistų partijas atliks: sopranas Gunta Gelgotė, mecosopranas Vilija Mikštaitė, tenoras Mindaugas Jankauskas, bosas Stein Skjervold (Norvegija). Fortepijonu skambins Martyna Kloniūnaitė, vargonuos Indrė Veličkaitė. Diriguos Rasa Gelgotienė.
G. Rossini – vienas žymiausių itališkos operos meistrų – pats šias 1863 m. sukurtas mišias šmaikštaudamas vadino „paskutine mirtina senatvės nuodėme“. G. Rossini tuo metu 71 m. ir jis jau 34-ius metus oficialiai neberašė muzikos, todėl šis kūrinys dažnai laikomas kompozitoriaus muzikiniu testamentu.
Natų anotacijoje kompozitorius kreipiasi į Dievą, sakydamas, kad visą gyvenimą kūrė tik komiškas operas, bet dabar nori pašlovinti Viešpatį ir prašo po mirties priimti jį į rojų. Šios mišios ir visa G. Rossini kūryba – tai neišsemiamas puikių melodijų, puošnių harmoninių sekvencijų, judrių ritmiškų koloratūrų, energingų fugų lobynas.
„Tiek atlikti šį kūrinį, tiek jo klausytis yra džiugi patirtis dėl muzikos gyvybingumo, šviesaus polėkio ir įkvepiančio melodingumo. Kompozitorius buvo nepralenkiamas operos meistras, tobulai valdęs vokalinę faktūrą, todėl kiekvienas dainuodamas Rossinį gali jaustis kaip solistas ir balsu atskleisti ryškias tembrines spalvas bei turtingus dinamikos niuansus“, – sako choro „Pro musica“ vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė.
Mišias mažomis pavadinti būtų išties sunku, jos nėra lengvos ir trunka apie pusantros valandos. Napoleonui III priskiriamas posakis, kad G. Rossini „Mažosios iškilmingos mišios“ nėra nei mažos, nei iškilmingos ir ne visai mišios (jose skambančios solistų partijos labiau primena operos arijas, nei religines giesmes). Pats kompozitorius mišias pavadino mažosiomis dėl tam laikotarpiui nebūdingo ir kuklaus akompanimento – fortepijono ir fisharmonijos.
Tik 1867 m. autorius sukuria orkestruotę, pagrįsdamas tuo, kad „kas nors kitas nesumanytų to padaryti“. Versija su orkestru pirmą kartą atlikta 1969 m., jau po autoriaus mirties. Šiame kūrinyje meistriškai susipina veržlumas ir virtuoziškumas, prakilnumas ir intensyvumas, susikaupimas ir dvasingumas.
Rasa Gelgotienė
VU chorų vadovė
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07