Fotokelionė po požeminį Vilnių

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Požeminis Vilnius. Jei iš jo išmesime turistų nutryptus kelių bažnyčių rūsius – beveik visai nepažįstamas. Tokio Vilniaus kampelius pažįsta tik grupė nuolat požemiais besidominčių smalsuolių, kurie slepiasi po įvairiausiais vardais – speleologai, digeriai. Alfa.lt skaitytojams – unikali fotokelionė po retai lankomas ir paslaptingas sostinės vietas.
 
Pavilnių regioniniame parke yra gausu gyvybinių įtvirtinimų liekanų. XX amžiaus pirmoje pusėje pastatyti įtvirtinimai buvo įvairūs: vieni įrengti virš žemės, kiti po kalnais, kai kurie yra net kelių aukštų ar su ilgais tuneliais. Šie gynybiniai įrenginiai – tipiškas karo, tiksliau, ruošimosi karui reliktas. Lenkijai okupavus Vilnių ir bijantis Rytų kaimyno buvo planuota miestą paversti gynybine tvirtove.
 
Netikėtas Vokietijos smūgis – priešas puolė iš Vakarų ir Pietų – niekais pavertė visą šį brangiai kainavusį lenkų puoselėtą miesto gynimo planą. Nebuvo paleistas nė vienas šūvis. Per karą ir vėliau bunkeriai buvo naudojami kaip slėptuvės ar sandėliai.
Įdomūs yra Antakalnio požemiai: penki bunkeriai su dešimčia įeigų. Vienas jų – dviaukštis. Požemius juosia labai siauri tuneliai, arba ventiliacijos kanalai. Netoliese požemių likęs akmenimis grįstas kelias, anksčiau būta ir siaurojo geležinkelio bėgių. Šiuo metu bunkeriai sutvarkyti, juose įrengtos grotos. Norėdami juos apžiūrėti, kreipkitės į direkcijos darbuotojus. Antakalnio bunkeriai paskelbti europinės svarbos buveine (įtraukti į „Natura 2000“ tinklą). Todėl juose draudžiama lankytis šikšnosparnių žiemojimo metu (rugsėjo–balandžio mėn.).
 
Be Antakalnio, parke dar yra Ancučių gynybinių įrenginių liekanų (netoli Pavilnių girininkijos), Ancučių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Taip pat netoli Pučkorių atodangos, Rasų gatvės gale, rašoma Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos tinklalapyje.
 
Dar viena unikali požeminė erdvė – Panerių geležinkelio tunelis. Šiandien tai nuolat vandalų niokojama unikalių šikšnosparnių rūšių slėptuvė. Panerių tunelis yra pietiniame Vilniaus m. pakraštyje, Panerių geležinkelio stoties šiaurinėje teritorijoje. Tai arkos formos 6,4 m aukščio, 8 m pločio ir 430 m ilgio buvęs geležinkelio tunelis. Tunelis yra dviejose vietose beveik visai ir vienoje vietoje (šiauriniame jo gale) visai užgriuvęs. Šie įgriuvimai yra suformavę dvi susisiekiančias apie 50 m ilgio ir vieną 250 m ilgio patalpas, kurias jungia 1–2 m² dydžio landos. Ilgiausia, centrinė tunelio atkarpa yra labai drėgna. 2004 m. žiemavietė dalinai nuo nepageidaujamų lankytojų buvo užtverta. 2000–2006 m. laikotarpiu žiemavietėje buvo aptiktos šešios šikšnosparnių rūšys.
 
Panerių geležinkelio tunelio istorija prasidėjo, kai caras 1857 metų sausio 26 dieną pasirašė įsakymą dėl geležinkelio Peterburgas–Vilnius–Varšuva tiesimo su šaka per Kauną į dabartinį Kaliningradą. Valstybės iždas buvo apytuštis, rangovai – gobšūs, todėl geležinkelio tiesimas visu sunkumu gulė ant liaudies pečių. Statydami tunelį dėl labai blogų darbo sąlygų galvas paguldė ne vienas darbininkas. Tik 1865 m. „Geležinkelis“ pasirodė su paantrašte, kad skiriamas vaikams! Berniuko Vanios, pirmą kartą važiuojančio geležinkeliu, sapnas sukrečia skaitytoją rūsčiais realistiniais vaizdais.
Po Vilniaus senamiesčiu tūno dar vienas požeminis kūrinys – senieji kolektoriai. Smalsuoliai čia užsuka ypač retai, nes jais keliauti sunku, nesunku paklysti, be to, čia pilna žiurkių, purvo, fekalijų ir kitų nemalonių dalykų. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje statyti kolektoriai po senamiesčiu vingiuoja apie trisdešimt kilometrų. Seniausia jų dalis, datuojama XVI a., – ties Arkikatedra.
 
Kolektorių istorija ypač įdomi pasidarė Antrojo pasaulinio karo metais. Tunelius naudojo partizanai, iš geto nuo nacių bėgo žydai.
 
Nemažai keistenybių galima atrasti ir bažnyčių rūsiuose. Publikuojamose, prieš porą metų darytose nuotraukose vaizdai su žmonių palaikais – iš Šventosios Dvasios maldos namų Dominikonų gatvėje.
 
Vieni iš naujausių žmogaus rankomis sukurtų požemių Vilniuje – Žvėryno kolektoriai. Plačiais tuneliais paprastai nuteka tik lietaus vanduo. Šiais požemiais, kaip ir senaisiais kolektoriais, galima nukeliauti ne vieną kilometrą ir į žemės paviršių išlįsti visiškai netikėtoje vietoje.
 
Speleo.lt nuotr.
 
www.alfa.lt
 
Nuotraukoje: Vilniaus požemiai

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra