Fotografijose – apnuoginta realybė

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Praėjusį savaitgalį, 2010 m. vasario 20 d., V. Grybo muziejuje atidaryta nauja paroda. Tai fotomenininko, gyvenančio Kudirkos Naumiestyje ir daugelį metų fiksuojančio nūdienio miestelio ir kaimo vaizdus darbai. Kuo jie ypatingi ir išskirtiniai galėjo įsitikinti didelis būrys žmonių, atvykusių į šios parodos atidarymo pristatymą. Jame dalyvavo garsus kino ir fotografijos meno kritikas, žurnalistas Skirmantas Valiulis, nuoširdžiai pristatęs ne tik R. Vikšraičio kūrybą, bet ir atidarymo metu demonstruotą dokumentinį-meninį A. Maceinos kino filmą „Šalia jūsų“.
 
Kas gi yra tas Rimaldas Vikšraitis? Tai fotografas, išgarsėjęs Europoje ir gavęs ne vieną prestižinį apdovanojimą už 1976-2005 metais sukurtus fotociklus „Skerstuvės“, „Pavargusio kaimo grimasos“ ir „Vienkiemio godos“.
 
„Lietuvos fotografija nuo seno kaimą romantizavo, žiūrėjo į jį nostalgiškai, kaip į vis labiau tolstančią vaikystę.
 
R. Vikšraitis visą laiką gyveno su kaimu ir tarp kaimiečių. Todėl pagrįstai gali didžiuotis: nufotografavau visą savo kartos likimą. O ten yra visko: prasigėrusių ir prakutusių, pakaruoklių ir sėdinčių gausios šeimos ratelyje, nebijančių fotografo, kol vyksta linksmybės, ir vejančių per langą, kai jos pasibaigia. „Ne kartą esu gavęs į akį“, – prisipažįsta ligos nuo vaikystės varginamas, bet nepalaužtas Rimaldas. Daktarai sakė: „Tik jokiu būdu nemėgink ant dviračio!“ O Rimaldas išmoko išlaikyti ant jo pusiausvyrą pačiais neįtikimiausiais būdais. Jei ne dviratis, kaip gimtų „Vienkiemio godos“ ar „Pavargusio kaimo grimasos“? Juk iš kaimo į kaimą reikia pavažinėti, o savos mašinos jo šeima vis dar neturi“ – yra rašęs Sirmantas Valiulis „Literatūroje ir mene“.
 
Kai kuriems tokia socialinė fotografija, kurioje vaizduojami mums visiems iki skausmo gerai pažįstami, vieniems galbūt savo akimis regėti, kitiems dokumentiniuose kadruose ar iš pasakojimų žinomi vaizdai, atrodo nepriimtina ir šokiruojanti. Kitiems šio menininko darbai, ne vienu prestižiniu apdovanojimu įvertinti užsienyje – įdomi ir garsinanti Lietuvą kultūrinė vertybė.
 
„Mano studentai iš VU Žurnalistikos instituto žiūrėjo į šiuolaikinio kaimo fotorealistą išplėtę akis. Rašė iš širdies. „Negaliu patikėti, kad moterys, kurių veidai šaukia: „Alkoholis!“, nori būti gražios, prieš fotografuojantis tvarkosi dėmėtus rūbus arba juos tiesiog nusivelka, kad nors kelioms akimirkoms pasijustų žvaigždėmis. Gal R.Vikšraičio fotoaparatas mato tai, ko jos niekada gyvenime negavo iš savo vyrų? Gal lakstymas pievomis, kiaulės skerdimas, mojavimas puodais – viskas, kas joms atrodo įprasta – akimirkai tampa ypatingu dalyku? Girti, seni, murzini veidai spinduliuoja tyrumą ir naivumą. Estetiką. Būtent. To trūksta šiuolaikinėms nuglūdintoms manekenėms, po brangios pudros kauke beslepiančioms pasibjaurėjimą gyvenimu. Fotografija gera, štai kas. Ji kitokia ir „veža“, – tokie žurnalisto Skirmantas Valiulio studentų atsiliepimai.
 
Šio fotografo darbai išties išsiskiria pasakojimo tikroviškumu. Juose nesivaikoma sensacijos, o tiesiog paprastai pasakojama apie kaimą, kuriame jis jau keturis dešimtmečius gyvena tarp žmonių, nematančių prasmės gyventi kitaip, neprisitaikančių prie pokyčių. Juk dauguma lietuvių miestiečių mano, kad socialiniais skauduliais nevertėtų pristatyti Lietuvos pasauliui. Tačiau tai jokiu būdu nėra mėginimas „juodinti" Lietuvą, o tik noras parodyti tam tikrą laikotarpį, kuriame visos socialinės problemos atėjo iš penkių dešimtmečių sovietų Lietuvos okupacijos. Didieji miestai su savo miestelėnais dažnai net neįsivaizduoja šiuolaikinio kaimo gyvenimo ir mažų miestelių realybės. Ypač – aukščiausioje valdžioje sėdinčios kalbančios galvos.
 
„Vilnius gražėja, bet nemažai provincijos žmonių nedalyvauja kuriant Lietuvą. Manau, būtų neprošal pripažinti šį faktą, parodyti, kad mums tai rūpi, atkreipti dėmesį”, – tikino fotomenininkas R. Vikšraitis.
 
Žmogus fizinėje ir egzistencinėje nuogybėje – taip galima būtų pavadinti tokią fotografiją. Šio žanro ribos nusitrynusios: portretas, aktas, reportažas – viskas kartu, tačiau nevengiama ir režisūros, nes vidury plyno lauko sunku padaryti menišką aktą.
 
Kino filme „Šalia jūsų”, rodytame parodos atidarymo metu, vaidino ir pats režisierius A. Maceina su operatoriumi A. Mikutėnu. Na, nemačiusiems siužetą perteikti būtų sunku, tai tikrai daugiau akims, o ne ausims skirtas menas. Bet kad įtaigus – tai jau tikrai. Jame atsispindi visos apie šį fotomenininką išsakytos mintys ir atsiliepimai. Iš pradžių, žiūrint filmą, norisi kikenti, po to – juoktis pro ašaras, kai kam – ir iš tiesų graudžiai verkti. Bet visiems žiūrėjusiems – didžiulis meno sukeltas katarsis.
 
Tiems, kurie dvejoja, ar verta aplankyti muziejuje, iki kovo 15 dienos veikiančią parodą, reikėtų žinoti, kad šios fotonuotraukos, vaizduojančios apnuogintą mūsų realybę, ką tik parkeliavo iš vienoje Londono meno galerijoje veikusios parodos. O pernai liepos 7–12 d. didžiausiame Europos fotografijos festivalyje „Rencontres d’Arles“, vykstančiame Prancūzijoje, Arlio mieste, „Metų atradimo“ apdovanojimui buvo nominuota fotografo Rimaldo Vikšraičio kūryba. Į šį pagrindinį festivalio „Rencontres d’Arles“ apdovanojimą, be lietuvio, pretendavo dar keturiolika fotografų iš įvairių pasaulio šalių, kuriuos atrinko buvę šio festivalio direktoriai ir du Arlio nacionalinės fotografijos mokyklos dėstytojai.
 
R. Vikšraičio fotografijas „Metų atradimo“ prizui nominavo britų meno įžymybė M. Parras, 1986 m. tapęs pagrindiniu festivalio prizininku, o vėliau ir jo direktoriumi. Jis teigė, kad lietuvio kūryba yra atradimas tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. Jokio kito mūsų šalies menininko Arlyje nebuvo aplankiusi tokia šlovė.
 
Vien R. Vikšraičio darbų pristatymas Arlio fotografijos festivalyje yra nemenkas lietuvių fotografijos įvertinimas. Nedideliame pietų Prancūzijos miestelyje kasmet vykstantis fotografijos festivalis turi senas tradicijas ir pasižymi solidžia menine programa. Šis festivalis yra laikomas svarbiausiu Europoje fotografijai skirtu renginiu. Tačiau net ir tokiame įspūdingame kontekste R. Vikšraičio fotografijos neliko nepastebėtos. Kone tūkstančio fotografijos kritikų, meno žinovų, fotografų, susirinkusių į Arlį iš įvairių pasaulio šalių, balsai lėmė, kad lietuvių fotografas Arlyje galėjo džiaugtis ne tik kokybišku savo kūrybos pristatymu, bet ir netikėtu laimėjimu – jam įteiktas „Metų atradimo“ apdovanojimas. Tarp R.Vikšraičio 34 darbų, pateiktų festivalio vertintojams, buvo ir žymioji jo fotografija „Ausis”. „Prieš dvidešimt metų, pamatęs ant skerstuvių stalo didžiulės kiaulės galvą su atlėpusiomis ausimis, prisiminiau Van Gogą. Kilo mintis: kodėl nepadarius ko nors panašaus į Van Gogą? Paprašiau vyrų imituoti, nebuvo sunku, jie buvo įkaušę”, – juokėsi Rimaldas, paklaustas, kas pakurstė atlikti fotografiją ausies tema. Smagu, kad Rimaldo kūryba buvo pripažinta kaip tik Arlyje, ten, kur ir buvo nutapytas garsusis Van Gogo portretas. Šiemet šis Lietuvą garsinantis Lietuvos fotomenininkas pagaliau buvo pastebėtas ir savo šalyje – už fotografijų ciklus jam paskirta Vyriausybės premija.
 
Galbūt kitiems fotomenininkams, skirtingai nei R. Vikšraičiui, trūksta drąsos matyti ir įamžinti socialinę realybę. Jis toks vienintelis Lietuvoje, gyvenantis šalia savo personažų ir fiksuojantis išnykstančius provincijos vaizdus. Ar paskendę kasdienybės rūpesčiuose mūsų miesto gyventojai pakels galvas nuo grindinio ir susidomės vienu įdomiausių šiandienos lietuvių fotomenininkų – kitas klausimas. Kultūrinius poreikius, jei tik tokių esama, šiais laikais galima gana lengvai išpildyti ir neiškeliant kojos iš gimtojo miestelio. Kad tik noro nepritrūktų.
 
www.musulaikas.lt
 
Nuotraukoje: R. Vikšraičio fotografija

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra