Pagrindinis puslapis Sena Voruta Fotografas Alfredas Girdziušas novelistas?

Fotografas Alfredas Girdziušas novelistas?

Kas „plaukioja“ fotografijos vandenyse ir kam įdomi ši meno raiška, gali prisiminti fotomenininko bei žurnalisto Alfredo Girdziušo Lietuvoje pagarsėjusią fotonovelę „Ūla“ – lyrinį fotopasakojimą apie mergaitės (jo dukros Ūlos) gyvenimą nuo pat gimimo momento iki to laiko, kai Ūla pradėjo mokytis Lietuvos nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriuje. Galbūt kaip kontrastą arba net priešingybę šiai temai, fotomeninkas 2008 metų antroje pusėje sukūrė antrąjį literatūrinį pasakojimą – fotonovelę „Atmintis“.
 
Ši fotonovelė yra skiriama Lietuvos Kariuomenės savanorių draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Krašto apsaugos bičiulių klubo, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos, skautų „Raitija“, Lietuvos šaulių sąjungos narių ekspedicijoms į Lietuvos bei Lenkijos atmintinas vietas, aplankant žuvusių Lietuvos savanorių ir partizanų už Lietuvos Nepriklausomybę žūties vietas bei kapus, paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo datą, dalyvauti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 75–ųjų žūties metinių paminėjime jų vietoje, pasižiūrėti Žalgirio mūšio inscenizacijos („Žalgirio dienos – 2008“) Lenkijoje.
 
„Atmintis“ gimė A. Girdziušui keliaujant po Lenkiją su Lietuvos kariuomenės atsargos savanoriais (2008 07 05–07, lietuviškasis Suvalkų trikampis – apie tai rašyta laikraštyje „Savanoris“, 2008 m., Nr. 7 (394) ir 2008 07 11–14, Žalgirio mūšio, Dariaus ir Girėno žūties vietos, Marienburgo pilis ir kt. – LLKS leidinyje „Varpas“, 2008 10, Nr. 10 (168)). Ši fotoparoda (daugiau nei 40 stendų) pirmą kartą pristatyta šių metų rugpjūčio 2 d. Bernotuose (Ignalinos raj.), paskiau 9 d. – Mielagėnuose (Ignalinos raj.), minint miestelio 240–ąsias metines, vėliau, nuo rugpjūčio 20 d. ją buvo galima pamatyti Vilniaus įgulos Karininkų Ramovėje, o spalio 10 d. – Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete, seminaro „Pilietiškumo ugdymas globalios Europos kontekste“ metu (seminarą organizavo Lietuvos ekonomikos dėstytojų asociacija (LEDA) ir LKSD). Parodą į Punską nuvežė LKSD delegacija (B. Pacevičius, V. Račkauskas, A. Baliuka), Punsko kultūros namų klojimo teatro režisierės Jolantos Malinauskaitės–Vektorienės kvietimu. Minint Lietuvoje Baltijos kelio 20–metį, Lietuvos genocido pradžios datą – rugpjūčio 23 d., taip pat paminint Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, partizanų dieną, ši fotonovelė visą vasarą buvo eksponuota Merkinės etnografijos bei genocido muziejuje.
 
Pagaliau fotonovelė „Atmintis“ vėl grįžo į Vilnių ir nuo rugsėjo 3 dienos laukia žiūrovų bei vertintojų Lietuvos technikos bibliotekoje.
 
Kiekviename lakšte (fotokompozicijoje) puikuojasi nuo 3 iki 5 geros kokybės, „profesionaliu kampu“ nufotografuotų nuotraukų, „pagardintų“ šmaikščiais eiliuotais autoriaus posakiais ir pastebėjimais.
 
Autorius nesistengė meniškai perteikti vaizdų – tai greičiau dokumentalistika, palydėta literatūriniais pastebėjimais, kas būdinga šio žanro (fotonovelės) tradicijoms. A. Girdziušas tuose literatūriniuose „nukrypimuose“ pasistengė įpinti ir sarkazmo, ir liūdesio, ir kritikos, ir net leido sau „papolitikuoti“, ypač rodant Lenkijos valdžios požiūrį į lietuviškas tradicijas, puoselėjamas lietuviškuose kraštuose Lenkijos teritorijoje, senosios bei naujausios istorijos pateikimą per lenkiškąją prizmę… Autorius pabrėžia lietuvių patriotizmą Lenkijos teritorijoje, lietuvybės išsaugojimą ir meilę Tėvynei – tokiai artimai ir, kartais, tokiai tolimai…
 
Šiose dokumentinėse fotografijose nėra fiksuoto nuoseklumo kaip pirmoje fotonovelė „Ūla“ – fotonuotraukos lakštuose pateikiamos iš skirtingų objektų ir teritorijų. Autorių domino greičiau vizualinis derinys, o ne dokumentika, idant būtų pabrėžtas bendras bei kartu išskirtinis ryšys tarp visų jo fotografuotų paminklų žuvusiems savanoriams, partizanams. Tad tą skirtumą ir savotišką bendrumą pasistengė „sucementuoti“ eilėmis…
 
Paskutinę dieną, tikriau parodos atidarymo metu, autorius į fotonovelės „Atmintis“ ekspoziciją inkrustavo papildomą lakštą su „šiandieniniu“ pastebėjimu ir, kaip įprasta, lyriniu komentaru – Šiaulių Kryžių kalne surasto bei nufotografuoto Vorkutos politkalinių granitinio paminklo, atvaizdu. Šiame paminkle yra iškalti pranašiški žodžiai–prašymas, o gal maldos pradžia: „Viešpatie, suteik lietuviams išminties ir sąžinės…“.
 
Autorius nedviprasmiškai žiūrovams primena šių metų sausio 16 dienos riaušių prie Lietuvos Respublikos Seimo padarinius ir šiandieninių kai kurių politikų požiūrį į tuos įvykius:
„…Neskaitė kalinių maldos! – tau reikia laisvės Lietuvos?! – su šypsena iš aukšto žvelgia mūs „tarnai“, kai Seimo langus daužo „Jedinstvos“ kitataučiai, o mūsų angelai–sargai, surengę poligoną, savus vaišina kulkomis, guminėmis…
– Ko ten buvai???
– Užtat gavai!!!
– Galėjai „Stikliuose“ prie „bambelio“ sėdėti!!!
…VIEŠPATIE, SUTEIK LIETUVIAMS IŠMINTIES… NES DAUGELIS JAU SĄŽINĘ PRARADĘ…“
 
Ne paslaptis, kad šios fotonovelės autoriui tądien fotografuojant reportažą prie Seimo, VRM policininkai šovė ir gumine kulka sužalojo A. Girdziušo koją. Į paklausimą kodėl bei už ką buvo šauta į A. Girdziušą, VRM ministras Raimundas Palaitis atsakė, jog jis su nukentėjusiuoju „…kiaulių neganė“ ir „jeigu pakeitė (A. Girdziušas – aut. past.) fotografavimo žanrą (atseit, aktų fotografavimas – aut. past.), tai reikia kaltinti save…“, o į jį, t. y. VRM ministrą R. Palaitį, kreiptis tik „JŪS“…
VRM ministras R. Palaitis, matyt, sugebėjo internete surasti tik šią informaciją, o kad autorius už 1991 metų sausio mėnesio bei vėlesnių įvykių fotoreportažus apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu, mūsų „tarnas“ nesugebėjo „iššifruoti“.
 
A. Girdziušas iki šiol nesulaukė oficialaus atsakymo už ką buvo sužalotas gumine kulka…
Fotonovelė „Atmintis“ turi išliekamąją vertę savo dokumentiniais kadrais, nes ekspedicijos metu užfiksuoti siužetai laiko tėkmėje įgauna jau istoriškumo statusą. O laikas yra negailestingas. Vienintelis būdas tą istoriškumą išsaugoti – atmintis. Labai mažą mūsų tautos istorijos dalelę A. Girdziušas įdėjo į savo fotonovelę „Atmintis“.
 
P. S. Čia ne spaudai, bet galima ir pavartoti
 
Čia tik kai kurie faktai…
 
Lietuvos kariuomenės Savanorių draugija (LKSD) tradiciškai, IV kartą, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga, organizavo pažintinę išvyką – ekskursiją (2008 m. liepos 5–7 d.)po pietvakarines Lietuvos žemes ir po Suvalkų kraštą (Lenkija).
 
Ekspedicija aplankė Nepriklausomybės kovų savanorio Kazio Varkalos kapą Išlauže (Prienų r., mirė 2005 m.), DLK Kęstučio paminklą Prienuose, pirmo žuvusio Nepriklausomybės kovų karininko Antano Juozapavičiaus (žuvo 1919 02 14), savanorio Artūro Sakalausko (žuvo 1991 08 21), kario Arūno Jarmalavičiaus (žuvo 2008 05 22) ir pokario partizano Kazimiero Savičiaus–Urano (mirė 2008 01 15) kapus (visi palaidoti Alytuje), žuvusių Kalniškių (1945 05 16, 55 pavardės) ir Liepakojų mūšiuose (1945 11 21, 22 pavardės) partizanų kapus Simne (Alytaus r.) ir pačią Kalniškių mūšio vietą (šalia Krosnos, Lazdijų r.), privatų akmenų ir jotvingių krašto muziejų „Jotvingių kiemas“ (Kybartų km, Būdviečio sen., Lazdijų r., ekskursijai gidavo šeimininko brolis Arūnas Mazurkevičius) ir paminklą knygnešiui Vincui Markevičiui jo buvusioje sodyboje Gilušių kaime (Lazdijų r., per sodybos gyvenamojo namo vietą buvo pravesta SSRSLenkijos siena spygliuota viela).
 
Atvykusi į Seinus, LKSD delegacija iškart pateko į Liepos 6-osios šventę, kurią organizavo lietuviškos „Žiburio“ gimnazijos vadovybė, apžiūrėjo Seinų vyskupijos ganytojo Antano Baranausko paminklą (statytas 1999 11 28, kapo aplankyti nepavyko – bazilikoje vyko šv. Mišios) ir Lietuvos savanorių kapus Seinų kapinėse. Taip pat apsilankė Šlynakiemio kaime (Punsko valsčius), kuriame 1949 m gruodžio 13 d. žuvo du Lietuvos partizanai Jurgis Krikščiūnas–Rimvydas ir Vytautas PrabulisŽaibas. Pakeliui užsuko į Kampuočių kaimą (Punsko valsčius), kur yra pastatytas, kol kas vienintelis pasaulyje, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui (1990 03 11) skirtas akmeninis paminklas, apžiūrėjo Punsko centre esančius „194455 metų kovotojams už laisvę kritusiems Suvalkų trikampyje“ paminklus (J. ir P. Jakimavičiai yra minėtų paminklų statytojaiiniciatoriai).
 
Nuvyko į Berznyką, kuriame pagerbė 1918-20 m. žuvusių Lietuvos savanorių kapus. Kapčiamiesčio kapinėse aplankė 1831 m sukilimo dalyvės grafaitės Emilijos Pliaterytės kapą. Liškiavoje, užlipo į piliakalnius ir, atsiliepiant į Lietuvai pagražinti draugijos kvietimą „Piliakalnių šviesa“, uždegė simbolinį laužą ant Alkakalnio, dar kitaip vadinamo Bažnyčios, kalno. Aplankę vietinį muziejų, įrengtą „buvusioje cerkvėje“, užkopė į Merkinės piliakalnį pasigrožėti Merkio ir Nemuno santaka. Pakeliui nuvyko į Vilnių, stabtelėjo ties Vytauto Didžiojo paminklu Perlojoje (Varėnos r.). Vėliau,
2008 m. liepos 11 d. pažiūrėjo Žalgiro mūšio inscenizaciją, kurioje dalyvavo apie1 300 riterių, („Žalgirio dienos – 2008“, Lenkija), po to aplankė Dariaus ir Girėno žūties vietą, kurioje buvo paminėtos 75–osios lakūnų žūties metinės.
Autoriaus nuotr.

Nuotraukose:
 
1. Parodos atidarymo metu autorius A. Girdziušas (pirmas iš dešinės)
2. Bronius Pacevičius (pirmas iš kairės)
3. Vytautas Rackauskas (pirmas iš dešinės)
4. Akmenys

Naujienos iš interneto