Filharmonija atveria savo erdves nemokamoms ekskursijoms

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Nacionalinė filharmonija savo 70-ojo jubiliejaus proga visus kviečia į nemokamas pažintines ekskursijas ir atviras orkestro repeticijas. Plačiajai visuomenei lankyti istorinis Filharmonijos pastatas ir jo užkulisiai pirmą kartą atveriami 2010 m. lapkričio 12 ir 26 dienomis, šias ekskursijas žadama rengti visą jubiliejinį Filharmonijos sezoną.
 
Ilgametė Filharmonijos koncertų vedėja Janina Pranaitytė ekskursijų dalyviams papasakos apie pastato praeitį ir šiandieną, šimtametę architektūrą ir jos virsmus bėgant amžiams, čia vykusius žymių pasaulio muzikų pasirodymus ir Lietuvos nacionalinės kultūros raidai reikšmingus įvykius, o baigiantis ekskursijai pakvies į čia rengiamų muzikos programų atviras repeticijas.
 
Pasitikusi prie centrinio įėjimo į Filharmonijos salę, gidė vedžios stebinamai turiningais šeštą šimtmetį skaičiuojančio pastato istorijos keliais – nuo šioje vietoje išlikusių XVI amžiaus Rusų pirklių namų liekanų iki Filharmonijos koncertų lankytojams ligi šiol atvirų Miesto salės erdvių, kurias XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje suprojektavo rusų architektas Konstantinas Korojedovas.
 
Viename iš gražiausių senojo Vilniaus kampelių, Aušros vartų gatvėje, jau septynis dešimtmečius veikianti didžiausia ir seniausia Lietuvos koncertinė įstaiga – Nacionalinė filharmonija mena reikšmingus miesto kultūrinės ir politinės istorijos įvykius.
 
Pirmieji statiniai dabartinės Filharmonijos pastato vietoje atsirado XVI a. pradžioje, kai Vilniaus miestas, remiantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegija, buvo apjuostas gynybine siena (1503-1522). Šalia jos tuometis Vilniaus magistratas iš Novgorodo, Maskvos ir Tverės atvykstantiems pirkliams leido statydintis Rusų pirklių namus, istorikų vadinamus Vilniaus svečių kiemu. Gotikinių formų pastatas buvo mūrinis, dviejų aukštų, stovėjo šonu į gatvę. Pirmame aukšte buvo įsikūrusios įvairios parduotuvėlės, o antrame – patalpos atvykstantiems pirkliams apsistoti. Visa pastato teritorija driekėsi iki dabartinės Arklių gatvės.
 
XVII a. viduryje Vilniuje daugėjant prekybos pastatų, Rusų pirklių namų išorė neteko savo išskirtinumo, pastato architektūrinis ansamblis kito, ypač po didžiųjų 1645-1655 m. gaisrų. Iš Rubino bravoro Užupio priemiestyje 1748 m. kilęs gaisras neaplenkė ir Rusų pirklių namų pastato, todėl XVIII a. viduryje jis vėl buvo rekonstruotas. Pakito ir pastato vaidmuo mieste: Rusų pirklių namų reikšmė XVII-XVIII a. buvo daugiau vietinė.
 
XIX a. pradžioje Rusų pirklių namai buvo pervadinti į Svečių namus (Dom Goscinny), čia įsisteigė didmeninės prekybos namai ir viešbutis. XVIII a. pabaigoje griaunant Vilniaus gynybinius įtvirtinimus, iš likusių sveikų plytų buvo rekonstruojami svarbiausi miesto pastatai, perstatyti ir Pirklių rūmai, įgavę klasicistinę kompoziciją ir tokie išlikę iki pat XX a. pradžios.
 
Iki pat XX a. pradžios Vilnius neturėjo tinkamo miesto teatro, todėl tuometė miesto Dūma drauge nutarė teatrui ir koncertams skirtą salę įrengti rekonstruotuose Pirklių namuose. XX a. pradžioje rekonstrukcijos projektą parengė iš Rusijos atvykęs architektas ir inžinierius Konstantinas Korojedovas. Suformuotas naujas pastatas – Miesto salė (Sala Miejska) – ženklino kokybiškai naują pastato architektūrinės raidos etapą, kai jo funkcija iš prekybinės virto kultūrine. Tuo metu buvo naujai suformuotas ir Pasažo skersgatvis, išlikęs iki mūsų dienų.
 
Atsiradus naujai koncertų salei, XX a. pradžioje Vilnių į savo gastrolių maršrutus įtraukė žymūs carinės Rusijos muzikai – Fiodoras Šaliapinas, Sergejus Rachmaninovas, Aleksandras Skriabinas ir Aleksandras Glazunovas. 1907 m. čia Lietuvių savišalpos draugijos chorui dirigavo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, o 1909 m. pirmąkart Miesto salės scenoje pasirodė Vilniuje gimęs vunderkindas Jaša Heifecas (Jascha Heifetz), tapęs vienu iš iškiliausių XX a. smuikininkų.
 
1904 m. panaikinus lietuvių kalbos draudimą, čia įsisteigė pirmasis Vilniuje Petro Vileišio lietuviškas knygynas, o 1905 m. gruodžio 4-5 d. Miesto salėje buvo sušauktas Didysis Vilniaus Seimas, pirmą kartą iškėlęs Lietuvos politinės autonomijos reikalavimą. Dar po metų, 1906 m. lapkričio 6 d., Miesto salėje įvyko pirmosios lietuvių tautinės operos – Miko Petrausko „Birutės“ – premjera.
 
1940 m. birželį Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, švietimo liaudies komisaro Antano Venclovos įsakymu nuo lapkričio 1 d. buvo įsteigta Lietuvos TSR valstybinė filharmonija, įsikūrusi buvusios Miesto salės pastate. Drauge su pastatu Filharmonijai iš savivaldybės atiteko ir nuo 1940-ųjų pradžios mieste susibūręs Vilniaus simfoninis orkestras, vadovaujamas Balio Dvariono.
 
Vlado Ščiavinsko nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukoje: Pirmieji statiniai dabartinės Filharmonijos pastato vietoje atsirado XVI a. pradžioje

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra