Filatelijos paroda Alytuje

Autorius: Data: 2011-06-14, 09:03 Spausdinti

Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus

Neseniai apyvartoje pasirodė du nauji pašto ženklai iš serijos „Iš muziejų fondų“, skirti Alytaus kraštotyros muziejui. Muziejuje taip pat vyko ir parodos „Laiškai iš Alytaus“ atidarymas. Naujuose dailininko Viliaus Bručo kurtuose pašto ženkluose vaizduojami Alytaus kraštotyros muziejaus eksponatai – Rūtos Indrašiūtės keramika ir XX a. pr. kalvio dumplės. Kiekvienas ženklas išleistas 200 tūkst. tiražu, jų nominali vertė – po 2 litus. Kartu su naujais pašto ženklais išleistas ir pirmos dienos vokas bei suvenyrinis lapas.

Renginio dieną pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, pirmosios dienos datos spaudu buvo antspauduojama Alytaus centriniame pašte ir vieną valandą Kraštotyros muziejuje parodos atidarymo metu. Muziejuje vokai buvo antspauduojami ir specialiu parodai „Laiškai iš Alytaus“ skirtu antspaudu. Parodoje lankytojai galėjo apžiūrėti senovinius laiškus, atvirlaiškius, pamatyti pašto antspaudų kolekciją nuo carinės Rusijos laikų iki dabar. Buvo galima susipažinti ir su pašto veikla, apžiūrint alytiškių pašto darbuotojų nuotraukas, kitus eksponatus. Parodą rengė Vilma Jenčiulytė, Kraštotyros  muziejaus istorijos skyriaus vedėja. Nemažai prisidėjo studentė Vilija Balevičiūtė, rinkusi medžiagą Makniūnuose, kolekcionieriai: Algimantas Antanevičius, Šarūnas Šimkevičius, Birutė Malaškevičiūtė, Rimas Paškauskas, Jonas Uosaitis ir kiti. Gausiai parėmė eksponatais ir Ryšių istorijos muziejus. Alytaus pašto viršininkė Giedrė Urkienė  padėkojo parodos rengėjams. Kolekcionierius H. Kebeikis, kaunietis, jaunystėje gyvenęs Alytuje, kalbėjo, kad labai domisi krašto istorija, apžiūrėjęs parodą atrado daug naujo. Jis muziejui įteikė albumą apie Lietuvos tiltus. Kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, padėkojusi susirinkusiems į parodos atidarymą, paragino neišmesti nereikalingų „popierių“, o atiduoti juos muziejui.

Tarpukario Alytaus gimnazijoje buvo didelis būrys moksleivių, besidominčių filatelija – pašto ženklų kolekcionavimu. Rinko primityviai, pašto ženklus klijuodavo į storesnius sąsiuvinius, atskirai valstybėmis, štampuotus ir neštampuotus kartu, sugadindami nenuplaunamais klijais. Energingesni ir labiau pasiturinčių tėvų vaikai susirašinėdavo su užsienio kolekcininkais, keisdavosi pašto ženklais. Jiems patardavo kai kurie mokytojai ir nenuilstamas visuomenininkas, gimnazijos gydytojas Simas Janavičius, didesniems sirgaliams net ženklų nupirkdavęs. 1933 m. pasirodo pirmasis Alytaus kolekcininkų laikraštis „Nauja filatelija“, vienas iš pirmųjų tokio pobūdžio leidinių provincijoje [Antrasis Alytaus kolekcininkų laikraštis „Dzūkijos bibliofilas“ išleistas tik 2003 m.]. Leidėjas ir atsakingas redaktorius buvo V. Mačernis, o redaktorius – studentas J. Černiauskas, 1932 m. baigęs Alytaus gimnaziją. Gal neatsitiktinai ir ilgametis Lietuvos filatelistų draugijos pirmininkas Vytautas Vyšniauskas kilęs iš Alytaus. Šis filatelistas gimęs Kriauniuose, Alytaus rajone. Savo pirmuosius pašto ženklus kolekcininkas gavo nemokamai. Tuomet 9 metų vaikui Alytaus apskrityje draudimo agentu dirbęs jo tėvas atidavė daug naudotų vokų. Mokydamasis gimnazijoje, o vėliau Kauno politechnikos institute studijuodamas inžineriją Vytautas į pašto ženklus mažai kreipė dėmesio – nebuvo laiko. Tik apie 1958-uosius V. Vyšniauskas prisiminė vaikystėje pradėtą rinkti kolekciją. Ir visa galva pasinėrė į filatelijos sūkurį. Kolekcijai jis užsidirbdavo dirbdamas inžinieriumi įvairiose statybos organizacijose. Vienu metu vadovavo Seimo leidyklai, kiek anksčiau buvo vyriausiosios rinkimų komisijos narys. Dirbo ir Lietuvos techninio sporto draugijos finansininku, o prieš kurį laiką teko ragauti net aktoriaus duonos. V. Vyšniauskas ilgus metus buvo Lietuvos filatelistų draugijos pirmininku. 2004 m. Atėnų olimpiadoje jo pašto ženklų kolekcija „Krepšinio istorija ir olimpinis krepšinis“ iškovojo bronzos medalį. Tai ta pati, tik šiek tiek atnaujinta kolekcija, taip pat nuskynė bronzą ir 2000 metais per Sidnėjaus olimpiadą. Filatelistas dalyvavo ir 1980 m. Maskvos olimpiadoje. Tiesa, tuomet Maskvoje rinkosi tiktai užsienio kolekcininkai, o vietiniams savo kolekcijas teko pristatyti Taline. Vienintelis Lietuvos filatelistas, dalyvavęs trijų olimpiadų filatelijos parodose, pats nebuvo nukeliavęs nei į Sidnėjų, nei į Atėnus – jo kolekcijas į abi vasaros žaidynių sostines nuvežė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Olimpiadose medalius nuskynusi kolekcija prasideda pirmuoju pasaulyje išleistu pašto ženklu, kuriame pavaizduoti krepšininkai. Tai 1934 m. ženklas, skirtas Artimųjų Rytų sporto žaidynėms.

Kitame kolekcijos lape – 1939-aisiais Lietuvoje išspausdinti pašto ženklai, skirti tais metais mūsų šalyje vykusiam Europos krepšinio čempionatui. Krepšinio istoriją V. Vyšniauskas sudėjo į 80 lapų. Tiek kolekcijos buvo demostruojama Atėnuose. Ten kiekvienam filatelistui buvo paskirta ne daugiau kaip penki stendai po 16 lapų. Komisija Atėnuose vertino ne tik 175 filatelistų surinktus ženklus, bet ir kolekcijų apipavidalinimą. Buvo pastebimas kiekvienas nustatytų griežtų normų neatitinkantis dalykas. Krepšinio kolekcijos 80 lapų – tiktai lašas toje ženklų ir antspauduotų vokų, atvirukų jūroje, kuri buvo užtvindžiusi V. Vyšniausko butą. Dėžės su įvairiausiomis knygomis, žurnalais, pašto ženklų katalogais buvo sukrautos ir rūsyje, ir buto balkone. Krepšinis irgi neišsiteko tuose 80 lapų, kurie paštu grįžo iš Atėnų kartu su Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Jackques Rogge bei jo pirmtako, olimpinės filatelijos sąjungos vadovo Juano Antonio Samarancho pasirašytu diplomu. V. Vyšniausko kambario lentynose buvo daugybė aplankų, kuriuose – įvairiuose žemynuose išleisti pašto ženklai apie krepšinį, taip pat – skirti įvairiems šios sporto šakos čempionatams, turnyrams. Filatelistas dar rinko dviračių sporto kolekciją. Beje, su sportu susijusi ne pati didžiausia Vytauto sukauptų pašto ženklų dalis – jis renko daugybės kitų įvairių temų kolekcijas. Labai vertingi ženklai, kurie užklijuoti ant vokų ir persiųsti paštu, įdomūs ir įvairiomis progomis išleisti atvirukai. Vieną laišką V. Vyšniauskas gavo ir iš Atėnų per olimpiadą. Šį laišką filatelistas brangino, nes ant spaudo vaizduojamas krepšininkas – tai vienintelis Atėnų olimpiados antspaudas su krepšiniu. LTOK paklaustas, kokia suma apdausti jo Atėnuose demonstruojamą kolekciją, kiekvieną iš 80 lapų V. Vyšniauskas ją įvertino šimtu litų. Kolekcininko teigimu, jis turi labai blogą sąvybę. Jeigu žmogus neturi kokio ženklo, o jis turi jų kelis, atiduoda, pinigų neima. O pats dažniausiai pirkdavo ženklus. Daugiausiai jų įsigijo Vilniaus kolekcininkų klube.V. Vyšniauskas priklausė ir tarptautinei filatelistų sąjungai. Kai iš katalogų arba iš savo draugų užsienyje sužinodavo, kad pasirodė naujas pašto ženklas, tinkantis jo kolekcijai, Vytautas negalėdavo ramiai nusėdėti ir tapdavo medžiotoju. Ir būdavo labai patenkintas, kai trokštamas laimikis atsidurdavo jo bute.

Greta šio kolekcininko verta prisiminti ir kitą iškilų Alytaus filatelistą – Vladą Stasiukyną, vieną iš Alytaus kolekcininkų klubo įkūrėjų ir pirmosios Alytaus kolekcininkų parodos, įvykusios 1993 metais, organizatorių. Tačiau apie jį plačiau pasiskaitysite Šarūno Šimkevičiaus knygoje apie Dzūkijos kolekcininkus. Druskininkiečius Kęstutį Broniukaitį ir Julių Jasaitį taip pat vienija aistra pašto ženklams. Šis hobis juos taip užvaldęs, kad abu kolekcininkai ilgai nemąstę prisipažino – jei tik galėtų, mielai skirtų jam visą savo laika. J. Jasaitis rimtai užsiiminėti filatelija pradėjo baigęs universitetą. Žinoma, vaikystėje visi ką nors renka. Jis irgi jau tada bandė kolekcionuoti pašto ženklus. Tačiau paaugliškas Juliaus susidomėjimas filatelija baigėsi, kai užsinorėjo magnetofono. Nunešė savo kolekciją į Kauno filatelistų klubą, pardavė už 200 rublių ir nusipirko geidžiamą daiktą. Baigęs universitete chemijos specialybę, dirbo Mokslų akademijoje. Ten buvo toks kolega, išprotėjęs dėl filatelijos. Taip jis ir užkrėtė iš naujo. Tada jau rimtai užsikabinta. Pirmojo tada įsigyto pašto ženklo nė neatsimena – juk, pasak jo, užvaldo ne daiktas, detalė, o idėja ir azartas. Paskui „nutekėjo“ į Druskininkus, nes žmona čia gyveno. O K. Broniukaitis susidomėjo filatelija būdamas 8 metų. Jau buvo domėtasi istorija, Lietuvos valstybe, Smetonos laikų prisiminimais, veikė anų laikų nostalgija. Prieškario dvasios įtakojamas, Kęstutis rinko tik lietuviškus pašto ženklus. Tokių, aišku, laisvai nusipirkti nebuvo įmanoma, todėl kolekcininkai stengdavosi jų gauti įvairiausiais būdais. Pats mainydavo pašto ženklus į patefono plokšteles. Pusseserė turėjo jų daug ir atiduodavo nusibodusias. K. Broniukaitis aistringai kolekcionavęs, kol baigė vidurinę mokyklą. Paskui įstojo į Medicinos akademiją ir hobiui nebeliko laiko. Bet kartą, K. Broniukaičiui jau gyvenant Druskininkuose, gydytojas A. Deščeras, matyt, žinojęs apie seną kolegos aistrą, atnešė dovanų karpytą smetonišką pašto ženklą su kunigaikščio Kęstučio atvaizdu bei smetonišką pašto ženklų bloką. To ir tetrūko. Širdis suvirpėjo ir pradėta vėl.   Tada, 8-ajame dešimtmetyje, ir Druskininkuose veikė filatelistų klubas. Bet susirinkdavo tik 6-8 žmonės, todėl Kęstutis važinėjo į Kauną, kur iki šiol filatelistai renkasi kiekvieną sekmadienį, ir kartais į Vilnių, kur tokie susitikimai vyksta šeštadieniais. Šis hobis užima labai daug laiko, pašto ženklus gali žiūrinėti ir žiūrinėti. Mat ženklai būna labai įvairūs – išleisti ant skirtingo popieriaus, su skirtingais vandens ženklais, įvairiais danteliais, o brangiausi – atspausdinti su klaidomis. Didžiausias malonumas – tvarkyti savo kolekcijas, studijuoti katalogus. K. Broniukaitis pirkdavo po kelias kolekcijas ženklų, vokus, specialius pašto ženklams leidžiamus lankstinukus – per metus susidarydavo visai rimta suma. Šeimai nesakydavo, kiek kainuoja, arba labai sumažindavo kainą – nulį nubraukdavo sumos gale, o kartais ir du.

Keletą eksponatų parodai pateikė ir Šarūnas Šimkevičius. Savęs nelaikantis filatelistu, kolekcininkas pašto ženklus rinko dar darželio laikais. Pagrindinė šio bibliofilo tema – senoji periodinė spauda, tačiau ir pašto ženklų rinkinio jis nesunaikino. Išlikę vaikystėje rinkti albumai, nevengiama ir papildymų. Specialiai pašto ženklų jau nebeperka, tačiau renka savotišku būdu – neišmesdamas gautų vokų. Daugumas žmonių gautus vokus tiesiog išmeta, o Šarūnas juos pasideda. Tiksliau – ne visus, pūstus vokus ir jis naikina, sukarpo, išsikirpdamas pašto ženklus, mat tokie vokai užima daug vietos. Tiesa, keletas net ir storųjų vokū yra padėta saugojimui. O štai standartinius vokus kolekcininkas priglaudžia.

Parodai bibliofilas pateikė tarpukarinį pašto ženklą su Alytaus pašto antspaudu. Dar saugo pašto ženklą su Varėnos antspaudu. Kadangi kolekcininkas mėgsta įvairius senus dokumentus, susijusius su miesto istorija, tai mielai priglaudžia vieną kitą senovinį Alytaus voką ar atvirlaiškį. Vienas iš naujausiai įsigytų eksponatų – tarpukario atvirukas, siųstas iš Italijos į Simną. Įdomu, kad jis su žydiškais rašmenimis, antspauduotas Simno pašto antspaudu. Senųjų Dzūkijos vokų ir atvirlaiškių bibliofilas iš viso turi apie 20. Kartą vienas kolekcininkas jam siūlė įsigyti didžiulę tarpukario Dzūkijos atvirlaiškių kolekciją. Deja, dėl lėšų stokos Šarūnas sugebėjo įsigyti tik 4: Nemunaičio, Pakašavo, Laukintukų, Karklynų vietovių atvirlaiškius. Dauguma tų atvirlaiškių buvo su vietos antspaudais. Įdomu, kad įsigijęs vieną atvirlaiškį pastebėjo, kad jau iš anksčiau savo kolekcijoje turi vieną tarpukarinę knygą, priklausiusią šio atvirlaiškio adresatui. Tokiais atvejais verta prisiminti taisyklę, kad gamtoje atsitiktinumų nebūna. Daiktai irgi turi savo likimus.

Paroda veiks iki 2011 m. liepos 30 dienos, su pertrauka nuo rugsėjo 4 iki spalio 4 d.

Parodos , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra