Faktiniai LDK valdovai grįžo į Dubingius

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 5 dieną, Dubingiuose vyko istorinis įvykis – perlaidoti 2004 metais atrasti ir antropologų, istorikų, menotyrininkų bei archeologų bendromis pastangomis identifikuoti aštuonių Radvilų giminės atstovų palaikai: LDK kanclerio, faktiškai nevainikuoto Lietuvos karaliaus Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidlovieckos–Radvilienės, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir didžiojo etmono Mikalojaus Radvilo Rudojo, jo sūnaus Mikalojaus Radvilos, Mykolo Radvilos žmonos Elenos Hlebovičaitės, Jonušo VI Radvilos (Mykolo Rudojo vaikaičio) ir Anos Sobkovnos (Kristupo Radvilo Perkūno pirmosios žmonos).

Šis, vienas iš didžiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos archeologinių ir istorinių atradimų, yra ne tik svarbus Lietuvai, bet ir kitoms buvusioms LDK valstybėms, kuriose yra išlikęs šios giminės kultūrinis palikimas ir tebegyvena Radvilų palikuonys. Istorikų teigimu, Radvilų giminė yra viena iš įtakingiausių šeimų Lietuvos istorijoje. Didikai prisidėjo tiek prie politinio, tiek prie kultūrinio šalies vystimosi. O Radvilų funduotą Nesvyžiaus (dabartinė Baltarusija) Dievo kūno bažnyčia yra pirmasis barokinės architektūros pavyzdys LDK.
Iškilminga laidotuvių ceremonija prasidėjo dar savaitės viduryje. Rugsėjo 3–4 dienomis palaikai buvo pašarvoti Radvilų rūmuose Vilniuje. Palaikų perlaidojimo ceremonija vyko Dubingiuose, atrastos renesansinės evangelikų reformatų bažnyčios mūruose įrengtoje kriptoje.
Puošnų sarkofagą, padabintą Radvilų giminės herbu – ereliu ir liūtų galvomis, juodame katafalke iš Radvilų rūmų Vilniuje į perlaidojimo vietą ant Dubingių piliakalnio atlydėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai ir stilizuotais drabužiais pasipuošusios lietuvaitės. Raudonu kilimu iki laidojimo vietos – požeminės buvusios bažnyčios kriptos atneštas sarkofagas daugeliui kėlė susižavėjimą. Kad garbingų didikų perlaidojimas būtų kuo įspūdingesnis ir įsimintinas kiekvienam, buvo pasitelktos visų su senove susijusių organizacijų pajėgos. Garbės sargyboje prie sarkofago stovėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su atkurta XIV amžiaus Lietuvos riterio apranga ir ginkluote. Lietuvos kariuomenės orkestras ir Šiaulių kamerinis choras „Polifonija“ atlikdami senove dvelkiančius kūrinius kūrė neįprastą atmosferą, savito žavesio renginiui suteikė ir visą dieną nesiliovęs lyti lietus. Perlaidojimo iškilmes vedė gerai Lietuvoje žinomi, populiariausiuose serialuose vaidinantys, aktoriai Alvydas Šlepikas ir Rimantas Bagdzevičius.
Iškilmės pradėtos XVI a. humanisto Andriaus Volano šlovinamaisiais žodžiais laidojant Mikalojų Radvilą – Dubingių ir Biržų kunigaikštį, Vilniaus vaivadą – apie jo dorybes ir drąsą mūšiuose. Po jų susirinkusiuosius sveikino bei pagarbą nekarūnuotiems karaliams atidavė Premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės vardu jis padėkojo visiems istorikams, archeologams, mokslininkams, prisidėjusiems atrandant ir identifikuojant Radvilų palaikus bei tyrinėjant šios giminės istoriją ir palikimą.
„Savo himne giedame „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Šiandien susirinkome džiaugdamiesi dar vienu šaltiniu, iš kurio semsimės stiprybės – atidarome Radvilų panteoną, Radvilų mauzoliejų. Dubingiai su galinga istorijos jėga grįžta į Lietuvos stiprybės šaltinius. Susirinkome į Dubingių piliavietę – vieną iš reikšmingiausių objektų Lietuvos istorijoje – atiduoti deramos pagarbos faktiniams LDK valdovams – Mikalojui Radvilai Juodajam ir Mikalojui Radvilai Rudajam bei dar šešiems garbingiems šios giminės atstovams. Nei viena kita didikų giminė nei Lietuvoje, nei Lenkijoje nėra davusi valstybei tiek žymių valstybininkų: kanclerių, etmonų, vaivadų postai – aukščiausios Lietuvos valstybės pareigybės buvo tapę beveik paveldimos Radvilų giminėje. Šiandien prisiliesdami prie Radvilų istorijos ir jų didybės, patys tampame šiek tiek didesni. Tad būkime verti Lietuvos didybės“, – sakė Premjeras A. Kubilius.
Ceremonijoje dalyvavo ir iš Lenkijos atvykę Radvilų giminės palikuonys – Mikolajus ir Maciejus Radvilos bei kiti Radvilų kraujo arba jų pavardę turintys žmonės iš Lenkijos ir Lietuvos, Lenkijos ambasadorius. Pasisakyti pakviestas M. Radvila dėstė:
„Įprastai laidotuvių metu mes liūdime, bet šiandien turime būti pasitikintys ir drąsūs. Džiaugiuosi, kad, praėjus 500 metų ir išgyvenus trylikai kartų, tokia giminė niekada neišnyks. Tikiu ir tuo, kad tauta, kuri prisimena savo herojus gyvenusius prieš 500 metų, niekada neišnyks“, – sakė tryliktosios po Mikalojaus Radvilos Juodojo kartos atstovas, pripažinęs, kad ši iškili giminė mūsų laikais yra praradusi buvusią istorinę galią, bet neatsižadanti prisiminimo apie ją ryšio su istorinėmis žemėmis bei pasidalino savo pamąstymais. „Mano LDK samprata kitokia nei istorikų ir lai jie nesupyksta, bet LDK ir mūsų šeimos istorija – ne akademinė disciplina, bet iš kartos į kartą perduodama tradicija. Radvilos buvo tvirtai įsikūrę Lietuvoje dar gerokai anksčiau nei Mikalojus Radvila Juodasis ir Mikalojus Radvila Rudasis tapo svarbiausiais valstybės veikėjais. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vedybos sustiprino giminės padėtį ir kartu tai paliudijo apie ypatingą Radvilų statusą dar iki šių valstybių. Mikalojus Radvila Juodasis ir Mikalojus Radvila Rudasis pakloję turtus būsimos giminės pamatams nusipelnė didelės pagarbos.

Būtent Radvilų dėka LDK tapo įtakingiausia visos Žečpospolitos gimine. Mikalojui Juodajam buvo suteiktas šventosios Romos imperijos kunigaikščio titulas. Per ateinančius šimtmečius jų palikuonys tuokėsi su svarbiausiomis to meto Europos šeimomis, tarp jų ir karališkomis. Ši giminė labai praturtėjo, tačiau niekada nepamiršo šiandien pagerbtų dviejų didžiųjų valstybės veikėjų puoselėto pakantumo ir atvirumo tradicijų. Radvilos niekada nesiliovė rūpintis savo sūnų išsilavinimu, labdaringa veikla, kultūros ir religijos rėmimu. Dabar Radvilos – kosmopolitiška šeima, tačiau niekada neišsižadėjo savo šaknų. Ar galėtumėte prisiminti kurią nors kitą šeimą turėjusią rūmus Vilniuje, Varšuvoje, Krokuvoje, Berlyne ir šalia Paryžiaus? Ne. Tuo pat metu mes visada buvo prisirišę prie savo protėvių žemės, tautų ir žmonių, tarp kurių gyvenome ištisus šimtmečius. Iki 1939 m. mes gyvenome visose ankstesnėse LDK žemėse. Mes niekada savo noru nebuvome palikę šios šalies. Jei šiandien Radvilos čia negyvena, tai tik todėl, kad buvo nužudyti, kalinti ar priversti savo kraštą palikti kartu su kitais, patirdami tragišką dalią, tekusią šioje pasaulio dalyje gyvenantiems žmonėms totalitarinio valdymo laikais.“


Taip pat sveikinimus skaitė europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis.
Skambant lotyniškai giesmei sarkofagas su Radvilų palaikais buvo nuleistas į laidojimo kriptą, papuoštą ąžuolo lapų girliandomis. Šalia jos vaidilutės padėjo baltų lelijų puokštę. Beje, giminės atstovų palaikai perlaidoti sarkofage taip, kaip jie iš pat pradžių ir buvo palaidoti. LDK XVII a. prasidėjus karui, palaikai buvo išimti iš sarkofagų ir paslėpti bažnyčioje taip, kad vėliau jų nerado net giminaičiai.
Radvilų atminimas pagerbtas trimis istorinių pabūklų salvėmis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui, kancleriui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Rudajam, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam ir visai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminei.
Pabaigoje iškilmingai sugiedotas Lietuvos himnas. Kiek vėliau visiems oficialiai leista prieiti prie kriptos padėti gėlių. Patys pirmieji tai padarė Radvilų palikuonys, Premjeras bei Molėtų rajono meras Algimantas Žiukas, o paskui juos ir likusieji ceremonijos svečiai: evangelikų reformatų bažnyčios atstovai, Radvilų kraujo arba jų pavardę turintys žmonės iš Lenkijos bei Lietuvos, Lenkijos ambasadorius, gausiai susirinkę Dubingių gyventojai ir atvykusieji iš kitų miestų. Pasigęsta tik į ceremoniją kviestos, bet taip ir neatvykusios LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės.
 
Autorių nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. Pirmieji pagarbą garbingiems didikams atidavė Radvilų giminės palikuonys, Premjeras, Molėtų rajono meras 
2. Prie puošnaus sarkofago pagarbiai išsirikiavę Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai
3.
Iškilmių proga susirinkusiuosius sveikino Premjeras A. Kubilius
4. Savo protėvius į amžiną atilsį lydėjo M. Radvila

Voruta. – 2009, rug. 19, nr. 18 (684), p. 4.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra