Evangelikų reformatų kunigas R. Mikalauskas: „Valdžios atstovai turi įsigilinti į mūsų problemą“

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Pastaruoju metu daug kalbama apie vienos iš tradicinių religinių bendrijų – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios susiskaldymą. Būtent tą priežastį ir nurodo oficialūs valstybės asmenys, paklausti, kodėl perlaidojant kunigaikščių Radvilų atstovų, išpažinusių reformatų tikėjimą, palaikus Dubingiuose atlikti religinių apeigų nebuvo pakviesti čia pat buvę Lietuvos reformatų bažnyčios dvasininkai, taip pat kunigai iš Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, JAV.
 
Apie tai, kas iš tikrųjų šiandien vyksta šioje negausioje, tačiau gilias tradicijas turinčioje religinėje bendruomenėje, žurnalistė Aurelija Arlauskienė kalbėjosi su Lietuvos evangelikų reformatų generaliniu superintendentu, kunigu Rimu Mikalausku.
 
***
Viešojoje erdvėje Lietuvos evangelikų reformatų vardu prisistatomi du vienos Bažnyčios vadovai – jūs ir Algimantas Kvedaravičius. Todėl galima suprasti ir valdžios atstovus, kurie, vengdami nesusipratimų per tokį iškilmingą renginį, iš viso atsisakė reformatų religinių apeigų, ir didžiųjų Lietuvos kunigaikščių palaikai perlaidoti kaip bedievių, nors jie atvedė į Lietuvą reformaciją, statė bažnyčias, buvo giliai tikintys žmonės.
 
Tenka tik apgailestauti, kad neaiškios vieno žmogaus ambicijos sunaikino kelių mėnesių darbą. Prieš kelis mėnesius premjerui Andriui Kubiliui paskelbus kunigaikščių Radvilų perlaidojimo datą ir sudarius vyriausybinę komisiją, Reformatų bažnyčia, kuriai tesėtai Lietuvoje atstovauja Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodas, taip pat ėmė ruoštis šioms iškilmėms.
 
Radvilų Biržų–Dubingių giminė ir jų veikla visiems reformatams Lietuvoje yra itin svarbios. Regis, visai suprantama, kad dvi nepriklausomos institucijos – valstybė ir Bažnyčia – tokia proga gali ir turi bendradarbiauti. Dėl to įvyko ne vienas bendras Bažnyčios ir vyriausybinės komisijos atsakingų asmenų pasitarimas. Buvo numatytas dvasininkų dalyvavimas perlaidojimo iškilmėse.
 
Kas gi buvo sutarta?
 
Kad Bažnyčia pakvies užsienio reformatų vadovus iš Lenkijos, Vokietijos, JAV, Švedijos, Šveicarijos, Nyderlandų, Škotijos ir kt. valstybių, o valstybė apie tai informuos šių valstybių diplomatines atstovybes.
 
Laidotuvių ceremonijoje turėjo giedoti Vilniaus evangelikų reformatų parapijos choras „Giesmė“. Buvo suplanuotos dviejų atsisveikinimo vakarų sakralinės evangelikų reformatų valandos.
 
Kai viskas buvo aptarta ir suplanuota, A. Kvedaravičius sukruto siūlyti savo paslaugas ir kelti pretenzijas Vyriausybės sudarytai komisijai. Komisija, matyt, suglumo, nes turėjo priimti sprendimą, su kuo toliau dirbti.
 
Likus kelioms dienoms iki iškilmių, man pranešta, kad Reformatų bažnyčia yra pašalinta iš perlaidojimo ceremonijos. Neliko nieko kito, kaip greitai perorganizuoti savo veiksmus.
 
Tačiau nepaisant to, mes, reformatai, dėkojame organizatoriams už sudarytas palankias sąlygas kartu su užsienio kunigais laikyti pamaldas Dubingių evangelikų reformatų bažnyčioje ir naujai pašventinti kapavietę, kai valstybinė ceremonija jau buvo pasibaigusi. Maldoje buvo prisiminti čia palaidoti savos konfesijos broliai ir seserys.
 
Eltos išplatintame Vyriausybės pranešime rašoma: „Premjero sudarytai Radvilų perlaidojimo tarpžinybinei darbo grupei, vadovaujamai Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio, iškilo problemų, nes oficialiose iškilmėse siekė dalyvauti dvi Lietuvos evangelikų reformatų religinės organizacijos. Dėl to darbo grupė paliko teisę pačioms evangelikų reformatų religinėms bendrijoms apsispręsti dėl religinių apeigų atlikimo laiko ir būdo.
 
Nepavykus susitarti dėl vieningo dalyvavimo iškilmėse, darbo grupė priėmė sprendimą, kad abiejų evangelikų reformatų religinių bendrijų atstovai atskirai atliks religines apeigas Radvilų giminės atstovų palaikų pagerbimo ir lankymo dienomis, taip pat perlaidojimo dieną, kriptos lankymo metu“. Vadinasi, sprendimą leisti evangelikams reformatams patiems susitarti dėl apeigų priėmė darbo grupė?
 
Vertinu, kad Vyriausybė pajuto atsakomybę ir surado laiko dėl šio įvykio pasiteisinti. Tačiau iš šio oficialaus pasiteisinimo matyti, kad teisi – viena darbo grupė, o neteisios „dvi evangelikų reformatų organizacijos“…
 
Tiesa, kad problemų iškilo. Dar iki darbo grupės sudarymo jų buvo. Norėdamas jų išvengti nuo pat pradžių atkreipiau dėmesį į galimą destruktyvų A. Kvedaravičiaus elgesį ir neigiamą reakciją į mūsų bendradarbiavimą. Matyti, kad į tai nebuvo atsižvelgta.
 
Kartu dirbome iki paskutinių dienų. Paskui žodžiu buvome informuoti, kad sprendimą priims premjeras. Tačiau dabar regime, kad premjeras visai niekuo dėtas.
 
Susidaro įspūdis, kad buvo kalbama viena, o dabar – rašoma kita. Apie darbo grupės leidimą mums susitarti su A. Kvedaravičiumi sužinojau iš pranešimo. Nesuprantu šitokio pasiteisinimo, nes Vyriausybės darbo grupė turėjo pati priimti sprendimą – dirbs su mumis, ar dirbsime kaip atskiros institucijos.
 
Darbo grupė ir taip neturėjo įgaliojimų iš mūsų atimti teisę tartis, tad ir negalėjo palikti teisės mums tartis ar nesitarti su kažkokiu skandalingu piliečiu. Esame laisvi bet kada tartis ar nesitarti su bet kuo ir be Vyriausybės leidimo. Apie jokius pasitarimus su A. Kvedaravičiumi nebuvo nė kalbos.
 
Likus tik dienai iki iškilmių buvome informuoti, kad A. Kvedarvičius reikalauja penktadienio vakarą nuo 18 val. skirti laiko jam. Nutarėme nekelti įtampos ir neapsunkinti gyvenimo darbo grupei, tad sutikome nusileisti ir numatytų penktadienio pamaldų laiką paankstinome viena valanda, o vakaro atsisveikinimo liturgiją nutarėme pradėti valanda vėliau – 19 val.
 
Su Vyriausybės pranešimu galiu sutikti tik dėl to, kad perlaidojimo metu religinės evangelikų reformatų apeigos buvo atliktos, tačiau tik iš dalies. Buvo atliktos vakaro atsisveikinimo liturgijos ir kapavietės pašventinimo liturgija – jau po ceremonijos. Tačiau nebuvo jokių evangelikų reformatų liturgijos apeigų išlydint, lydint ir atvykus prie kriptos.
 
Buvo tik valstybinė – sekuliari ceremonija, tačiau nebuvo nė evangeliškos giesmės ar maldos. Po ceremonijos susirinkusiems žmonėms nebuvo pranešta, kad po lankymo, praėjus pusvalandžiui, vyks evangelikų reformatų pamaldos.
 
Beje, Vyriausybė neturi jokių įgaliojimų mums leisti ar neleisti laikyti pamaldas vieniems ar kartu su kuo nors kitu. Tai nusprendžiame mes patys. Valstybė ir jos sudaryta darbo grupė taip pat galėjo derinti savo darbą su atsakingais Bažnyčios asmenimis ar su bet kuo, kas buvo suinteresuotas dalyvauti šiose iškilmėse.
 
Man labai gaila, kad atsakingi valstybės tarnautojai, gaunantys už savo darbą atlyginimą iš mokesčių mokėtojų, nesugeba savo darbo derinti su savo šalies piliečiais. Savo darbo broką jie slepia žemindami Bažnyčios vardą.
 
Šis įvykis mums – karti pamoka. Esame dėkingi Molėtų rajono savivaldybei už sudarytas sąlygas laikyti pamaldas. Taip pat – už paliktą įgarsinimo aparatūrą, kuria galėjome naudotis per pamaldas. Dėl to buvome sutarę žodžiu, ir savivaldybės žodis per šią šventę mums buvo patikimesnis nei Vyriausybės.
 
Per pamaldas Dubingiuose atsiprašydamas už padarytas klaidas kreipiausi į susirinkusiuosius. Žinoma, ir mes, kaip Bažnyčios vadovai, norėdami išvengti šios nemalonios situacijos, aptemdžiusios iškilmingą įvykį, padarėme klaidų.
 
Su valdininkais turėjome palaikyti ryšį raštu, o iškilus problemoms, siūlyti daugiau galimų ir visoms pusėms priimtinų sprendimų. Atsižvelgti į galimą valstybės tarnautojų biurokratiškumo inerciją.
 
Per laidojimo ceremoniją A. Kubilius sakė, kad Radvilos Lietuvoje puoselėjo J. Calvino idėjas, tačiau neužsiminė nei apie jų priklausymą Evangelikų reformatų bažnyčiai, nei apie nuopelnus jai. Įdomu, kad ir ant Radvilų kapavietės paminklinės lentos nėra paminėta, jog jų palaikai ilsisi pačių statytoje Dubingių evangelikų reformatų bažnyčioje.
 
Esu įsitikinęs, kad tokių nesusipratimų yra dėl to, jog Vyriausybės vadovams per pastaruosius 20 metų tradicinių religijų, turinčių nehierarchinę santvarką Lietuvoje, klausimais patarinėja Romos katalikų hierarchų deleguoti atstovai ar asmenys, neturintys patirties su nehierachinėmis religijomis.
 
Tai paaiškintų situaciją, kodėl iki šiol valstybė nesugeba nustatyti santykių su jų kompetentingomis bendrijų vadovybėmis pagal tradicinių religijų teisę. Kalbama ne tik apie reformatus, bet ir apie kitas nehierarchines konfesijas, kurias neva skaldo nesutarimai. Manau, kad patarėjas, kuris spręstų nehierarchinių konfesijų reikalus, Vyriausybei yra būtinas
 
Dokumentai liudija, kad Lietuvoje veikia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodas, įregistruotas 2002 m., kurio generalinis superintendentas esate jūs bei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija, įregistruota 1995 m., ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia, įregistruota 2003–iaisais, kurioms vadovauja A. Kvedaravičius. Tai kas iš tikrųjų turi teisę atstovauti Lietuvos reformatų bažnyčiai?
 
Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodas įregistravimo teisėtumą nagrinėjo Lietuvos administracinis teismas, taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šiuose teismuose priimti sprendimai dėl šio juridinio asmens teisėto registravimo.
 
Viešai skelbiama, kas turi įgaliojimus atstovauti šiam juridiniam asmeniui, kas yra įgaliotas vadovas. Kas ir kaip įgaliojo atstovauti kitiems dviem minėtiems juridiniams asmenims bei ar jie gali atstovauti visiems Lietuvos evangelikams reformatams – duomenų rasti sudėtinga.
 
Valstybė pasirinko kompromisinį kelią – bendrauja su abiem evangelikų reformatų juridinių asmenų vadovais ir nesiaiškina, ar jie pagal bažnytinės teisės normas turi aukščiausiosios vadovybės – Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įgaliojimus, ar ne.
 
Bandymas geranoriškai visoms suinteresuotoms pusėms susėdus prie stalo išsiaiškinti Teisingumo ministerijoje baigėsi nesėkmingai – iš septynių suorganizuotų susitikimų Teisingumo ministerijoje paskutinius du iš jų pilietis A. Kvedaravičius tiesiog ignoravo.
 
Valdžios atstovams derėtų įsigilinti į valstybės ir evangelikų reformatų santykių problemą, o ne eskaluoti ją, tvirtinant, kad evangelikai reformatai yra susiskaldę.
 
Tai kas pagal bažnytinės teisės normas turi aukščiausiosios vadovybės – Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įgaliojimus?
 
Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia – Unitas Lithuaniae – Sinodas. Jo vadovybė turi visus aukščiausiosios Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinės vadovybės – Sinodo įgaliojimus. Būtent šis juridinis asmuo ir jo vadovybė tęsia Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo 1924 m. nustatytus ryšius su užsienio evangelikais reformatais – yra Pasaulio reformuotų bažnyčių aljanso narė.
 
Šis aljansas vienija nuosaikios krypties evangelikus reformatus ir yra didžiausia evangelikų reformatų sąjunga pasaulyje. Jai priklauso visos pagrindinės – nacionalinės Europos ir kitų kontinentų evangelikų reformatų bažnyčios.
 
Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia – Unitas Lithuaniae – Sinodas taip pat palaiko tiesioginius partnerystės ryšius su Europos ir Pasaulio reformatų bažnyčiomis, su Lietuvių evangelikų reformatų Sinodo kolegijos vadovybe Čikagoje.
 
Kiek ir kur Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios parapijų veikia šiuo metu?
 
Iš viso yra 11 parapijų: Biržuose, Vilniuje, Kėdainiuose, Nemunėlio Radviliškyje, Panevėžyje, Švobiškyje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune, Papilyje ir Salamiestyje. Taip pat vykdome ganytojišką veiklą, gausėja įšventintų dvasininkų. Biržų rajono mokyklose šalia katalikų tikybos ir etikos mūsų Bažnyčios katechetai dėsto evangelikų reformatų tikybą.
 
Yra prieškaryje veikusi ir po Nepriklausomybės atgavimo atkurta Lietuvos evangelikų reformatų jaunimo draugija „Radvila“, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia – Unitas Lithuaniae – Sinodas 2004 m. Medeikių kaime, Biržų rajone, įsteigė vaikų globos namus, veikia reformatųkatalikų senelių globos namai Nemunėlio Radviliškyje, Biržų rajone, sėkmingai gyvuoja sekmadieninės vaikų mokyklėlės, vasaros vaikų, jaunimo ir šeimų dvasinio ugdymo stovyklos, remontuojamos bažnyčios, parapijų namai – kuriama bazė dvasiniam darbui.
 
Vilniuje kas mėnesį leidžiamas informacinis-edukacinis leidinys „Vilniaus reformatų žinios“ ir almanachas „Apžvalga“. Operatyvias naujienas publikuoja internetinis portalas www.ref.lt.
 
Didžiuojamės, kad savo dvasinę misiją sugebame vykdyti tik iš tikinčiųjų aukų bei 2 proc. pajamų mokesčio paramos. Neturime nekilnojamojo turto, kuris būtų skirtas komerciniams tikslams. Valstybės teikiama kasmetinė finansinė parama yra tik maža dalis, kurią išleidžiame remontuodami sovietmečio nacionalizacijos suniokotas bažnyčias, neretai valstybės saugomus kultūros paminklus.
www.lrytas.lt
 
ref.lt nuotr.
 
Nuotraukoje:Tenka tik apgailestauti, kad neaiškios vieno žmogaus ambicijos sunaikino kelių mėnesių darbą“, sakė kun. R. Mikalauskas

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra