Evangelikių moterų sąjunga
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti
Mūsų parapijos diplomuotas istorikas Kornelijus Šišla tęsia paskaitų ciklą apie Biržų krašto evangelikų reformatų veiklą Nepriklausomos Lietuvos laikais. Šį kartą, 2009 m. gruodžio 3 d.,
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija bei LERB jaunimo draugija „Radvila“
Vilniaus visuomenę į Mokytojų namų Svetainę pakvietė paklausyti paskaitos „Lietuvių evangelikių moterų sąjunga Biržų krašte 1929–1940 metais“. Kaip kai kas pajuokavo: „paklausyti, ką jaunasis Kornas naujo pasakys apie seną“.
Istorikas K. Šišla, pradėjęs paskaitų ciklą apie Biržų krašto reformatų veiklą 1918–1940 metais, buvo pažadėjęs plačiau aptarti unikalią Evangelikių moterų sąjungą, kurią 1929 m. įkūrė superint. Jono Šepečio žmona Klara Vilcke Šepetienė, labai pagyvinusią reformačių moterų gyvenimą Biržų krašte. Lietuvos evangelikių moterų sąjunga veikė Nepriklausomoje Lietuvoje 1929–1940 m. Šios sąjungos veikla buvo įvairi.
Ji rengė paskaitas ir vakarus, rūpinosi vaikų auklėjimu, steigė mokinių bendrabučius, vaikų aikšteles, darželius, užsiėmė labdara, ligonių ir senelių priežiūra. Per Kalėdas vaikams buvo ruošiamos eglutės, vasarą organizuojamos šventės vaikams, pavargėlių prieglaudai aukojami drabužiai, rengiamos darbelių parodos, renkami rankdarbiai labdaros loterijoms. Per Sinodus rengiami specialūs renginiai, ruošiamos vaišės, kviečiami paskaitininkai. Pavasariais, balandžio – gegužės mėnesiais, buvo organizuojamos Švaros savaitės aplinkai tvarkyti. Sąjungos veikloje daugiausia reiškėsi jos iniciatorė, įkūrėja, ilgametė pirmininkė (1929–1936), superint. Jono Šepečio žmona Klara Šepetienė. Moterų sąjunga savo skyrius buvo įkūrusi daugelyje Biržų krašto miestelių ir didesnių kaimų: Biržuose, Papilyje, Nem. Radviliškyje, Švobiškyje, Gavėniškyje, Medeikiuose ir kt. Skyriai rengdavo Arbatėles, pasikviesdamos svečių iš kitų skyrių ar net miestų. Taip papilietės buvo pasikvietusios Sofiją Čiurlionienę, Liansbergaitę. Moterys kolektyviai užsiprenumeruodavo žurnalus „Moteris ir Pasaulis“, „Motina ir vaikas“.
1936 m. vasario 25 d. K. Šepetienė atsisakė pareigų ir Sąjungos pirmininke buvo išrinkta Kolegijos prezidento dr. Mikelėno žmona Ona Mikelėnienė. Tais metais į Sąjungos Centro Valdybą buvo išrinktos: kunigienės Barnelienė ir Šepetienė, Biržų vargonininko žmona Sprindienė, mokytoja Šernienė, Elena Nastopkienė, Bružienė, Jievaltienė, Klybienė, K. Rumpienė. Evangelikių moterų sąjunga buvo išsirinkusi garbės narį – Kolegijos prezidentą, kuratorių Jokūbą Mikelėną.
1940 metais Papilyje, prieš sovietams uždarant visas Lietuvos visuomenines organizacijas, įvyko paskutinis Lietuvių evangelikių moterų sąjungos atstovių suvažiavimas. Pirmininkė Ona Mikelėnienė papasakojo apie įvairialypę moterų veiklą: „Moterų sąjunga iš aukų išlaikė bendrabutį mokiniams, vaikų darželį, rengė Kalėdų eglutes, mokinių darbelių parodėles. Moterys skyriuose rinko aukas, kad įsigytų savoms bažnyčioms gerus, naujus uždangalus Dievo stalui ir sakyklai, rūpinosi išausti laidojimui skirtus užklojimus ir gedulingas juostas, pirko žvakides. Moterys dirbo iš pasišventimo, visomis išgalėmis stengėsi prisidėti prie gyvosios Bažnyčios kūrimo“.
Vienu iš paskutinių Biržų evangelikių moterų renginių buvo Arbatėlė, atsisveikinimo su išvykstančiu tarnauti į Kauną karo kapelionu, kun. A. Balčiausku, proga.
1940 metų antroje pusėje Lietuvių evangelikių moterų sąjunga nustojo egzistavusi.
K. Šišlos paskaita apie Lietuvių evangelikių moterų sąjungos veiklą Biržų krašte 1929–1940 metais sukėlė nostalginių minčių: ar nereikėjo, atgavus nepriklausomybę, mums – reformatėms atgaivinti buvusios Sąjungos veiklą? Juk atsikūrė reformatų jaunimo draugija „Radvila“?
Pasinaudota: „Mūsų sparnai“ Nr. 16, 17; reformatų laikraščio „Sėjėjas“ 1936, 1939, 1940 metų komplektais.
Nuotraukoje: Istorikas K. Šišla
