Europos Sąjungos Regionų komitetas: atlikti darbai ir nauji iššūkiai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

„Vorutos“ pokalbis su Europos Sąjungos Regionų komiteto vicepirmininku Gediminu Paviržiu

Papasakokite, kaip atsirado Europos sąjungos Regionų komitetas ir ką jis veikia?

Regionų komitetas (RK) įsteigtas 1994 m. dėl pagrindinių dviejų tikslų: suteikti vietos ir regionų (mūsiškai – apskričių) politikams galimybę pareikšti savo nuomonę rengiant Europos Sąjungos (ES) teisės aktus ir atkreipti dėmesį į keliančius nerimą klausimus dėl pernelyg nutolusių nuo eilinių piliečių sprendimų priėmimo procesų Briuselyje.

Juk išties net trys ketvirtadaliai ES teisės aktų įgyvendinami vietos ir regionų lygmeniu, o RK atstovauja kaip tik tam valdžios sluoksniui, kuris yra arčiausiai gyventojų. Pagal galiojančius teisės aktus Europos Komisija, Ministrų Taryba privalo konsultuotis su RK dėl siūlomų ES teisės aktų tose politikos srityse, kurios yra aktualios regionų ar vietos lygmeniu.

Antai, 1992 m. Mastrichto, o vėliau 1997 m. Amsterdamo sutartys nustatė dešimt tokių sričių, kuriose privaloma konsultuotis. Tarp jų – ekonominė ir socialinė sanglauda, transeuropiniai transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros tinklai, visuomenės sveikata, švietimas ir jaunimas, kultūra, užimtumo politika, socialinė politika, aplinkosauga, transportas, profesinis mokymas. Be šių sričių Europos Komisija, Ministrų Taryba, Europarlamentas su Regionų komitetu gali konsultuotis ir kitais klausimais, jei siūlomas teisės akto projektas gali pasirodyti aktualus regionų ar vietos valdžių lygiu.

RK gali rengti teisės aktams siūlymus (nuomones) ir savo iniciatyva, o tai reiškia, kad gali įtraukti svarstomus klausimus į kitų ES institucijų dienotvarkę.

RK gali skųstis Europos Teisingumo Teismui, jei, jo manymu, ES teisės aktas buvo priimtas ignoruojant regionų ir vietinės valdžios institucijų įgaliojimus.

Savo vidaus struktūroje RK turi suformavęs šešias šakines komisijas, kurios nagrinėja priskirtų joms sričių problemas ir siūlo RK plenarinėse sesijose atitinkamus sprendimus (nuomones). Patvirtinti sprendimai keliauja į aukštesnes ES institucijas, kurios priima teisės aktus.

Jūs užimate aukštus RK ir Ekonominės ir socialinės komisijos vicepirmininkų postus. Kokiu būdu jais tapote?

Šiuo metu RK sudaro 344 tikrieji nariai (tiek pat pakaitinių) iš 27 ES valstybių. RK nariu gali būti tik asmuo turintis regiono ar vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atsakingas išrinktai institucijai (asamblėjai). Kiekvienai šaliai yra skirta atitinkama kvota. Lietuvai skirtos devynios vietos. Tai nemažai lyginant su kvotomis tokių valstybių, kaip Vokietija, Prancūzija, Anglija, Italija, kurios turi po 24 vietas. RK yra politinis vienetas, todėl, kaip ir Europos Parlamente, atskirų valstybių delegatai be veiklos nacionalinėse delegacijose priklauso atitinkamoms partinėms grupėms: socialdemokratų, konservatorių, liberalų ir kt. Nacionalinės delegacijos formuojamos pagal tose valstybėse nustatytą procedūrą, dažniausiai remiantis rinkimų rezultatais. Todėl nacionalinės delegacijos sudarytos iš įvairių partijų. Lietuvos delegacija išrinko mane vadovu, tad tapau vienu iš RK pirmininko pavaduotojų ir Biuro nariu. Ekonominės ir socialinės komisijos pirmuoju vicepirmininku, pasiūlius socialdemokratų grupei, išrinko komisija, kurioje dirba visų ES šalių narių atstovai.

Kokius klausimus naudingus Lietuvai, Jūs sprendėte Regionų Komitete?

Lietuvos atstovai RK dirba nuo 2004 m., kai Lietuva tapo ES nare. Mūsų delegacija, vertinant kitų požiūriu, ganėtinai aktyvi, geras lankomumas. Per šį laikotarpį teko svarstyti daug įvairių klausimų ir teikti savo siūlymus. Nors pagrindinis darbas atliekamas Komisijose, dažnai teikiame siūlymus ir plenarinėse sesijose. Reikia pripažinti, kad didžioji dalis jų buvo priimta. Antai, labai buvo susidomėta žmonių, neretai giminių, gyvenančių už ES ribų, santykiais, ypač, sugriežtinus sienos apsaugą. Lietuvai tai aktualu, nes ryšių už išorės rytinių ES sienų plėtotė skatina demokratėjimą tose šalyse, vidaus valdžių decentralizaciją, modernizaciją, o tuo pačiu ir Europos saugumą ir stabilumą.

Nemažai mūsų siūlymų buvo priimta svarstant migrantų integravimo į atvykusią šalį klausimus, dėmesį jiems greitesniam kalbų įsisavinimui, jų įdarbinimo, darbų saugos, apmokėjimo problemoms. Nagrinėjant galimus migrantų grįžimo kilmės šalin klausimus, buvo atsižvelgta siūlymui padėti mokyti migrantų vaikus greta priimančios šalies kalbos ir jų gimtąją kalbą, nes tai viena iš rimtų kliūčių adaptuotis vėl sugrįžus į savo gimtinę.

Svarstant jaunimo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime problemas pateikti ir sulaukė siūlymai dėl dualinės profesinio mokymo sistemos, kurioje derinamas profesinis mokymas įmonėje ir mokykloje, kas skatina didesnę jaunų žmonių profesinę integraciją. Taip pat pritarta praktiškiems siūlymams platesniam jaunimo supažindinimui su vietos valdžios institucijų veikla, jų dalyvavimu kaip vietos tarybos narių padėjėjais ir kt. Daug dėmesio sulaukė diskusija dėl suaugusiųjų mokymosi veiksmų plano (Mokytis niekada nevėlu) ir kt.

Ne mažai diskusijų kyla dėl kalbų naudojimo ES institucijose. Lietuvių kalba nors yra pripažinta oficialia kalba, tačiau naudotis ja retai galime, todėl kaip ir kitos mažesnės šalys reguliariai keliame šią problemą.

Labai dažnai nagrinėjamos Lisabonos strategijos, naujos ES sutarties problemos. Organizavome Lietuvoje RK Prezidento Peter Straub atvykimo į Lietuvą darbotvarkę, priėmė jį pirmieji valstybės asmenys, susitikimų metu buvo aptarta daug abi puses dominančių klausimų. Man gerai įsiminė jo ne kartą pasakyti frazė: „Pasitikėkite regionų ir vietos valdžia. Patikėkite jiems daugiau sričių; suteikite jiems lėšų vystymuisi finansuoti. Taip Jūs suteiksite pasitikėjimo savimi visai šaliai, ypač jaunimui, kuriam rūpi, kas jo laukia gimtinėje“. Organizavome vienos iš komisijų išvažiuojamąjį posėdį Vilniuje, kur kitų ES šalių kolegos galėjo tiesiogiai susipažinti su Lietuvos pasiekimais, esama situacija ir tikrove.

Susitinkame su vietos gyventojais, lankomės mokyklose, kuriose su vyresnių klasių moksleiviais diskutuojame ES ir šalims narėms bei gyventojams rūpimais klausimais.

Kadangi gyvenate Vilniaus rajone, kuriame ypač aktuali kalbų tarpusavio sąveika, kaip Jums iš Briuselio atrodo šios problemos ir ką apie tai galvoja Briuselio valdininkai?

Briuselyje, ES institucijose šiuo metu – 23 oficialios kalbos. Dokumentai, kurie atsiunčiami RK nariams svarstymui pastaruoju metu praktiškai dažnai būna išversti į gimtąsias kalbas. Tačiau posėdžių metu, vertimai visada užtikrinami anglų, prancūzų, vokiečių, labai dažnai italų, ispanų kalbomis. Iš naujai įstojusių šalių beveik visada yra vertimai lenkų, rumunų kalbomis. Tad kitų šalių, tame tarpe ir Lietuvos pasiuntiniams tenka kalbėti ta kalba, kuri yra geriau žinoma. Tai apsunkina diskusijas, nes kalbantys gimtąja kalba visada turi tam tikrų pranašumų.

Niekada ir niekam nekyla abejonių, kad gyvenantys ES šalyje turėtų problemų ar būtų svarstoma dėl valstybinės kalbos šalyje žinojimo būtinumo. Tas visiems savaime aišku – privalu žinoti valstybinę kalbą, net migrantai skatinami kuo greičiau įsisavinti tos valstybės, kurioje apsigyveno kalbą dėl jų pačių ekonominės, socialinės, kultūrinės gerovės ir spartesnio integravimosi į tos valstybės visuomeninį gyvenimą.

Ką mąsto Briuselio valdininkai man sunku atsakyti. Ten daugelis jų kalba keliomis kalbomis. Bet pasikeičiant nuomonėmis tarp kolegų, vienareikšmiai sutinkama, kad būtina gerbti tautinių mažumų kalbą, bet ja kalbantys privalo gerai žinoti valstybinę kalbą.

Lietuvos žiniasklaidoje gana dažnai minimas Euroregionas „Nemunas“. Kas tai yra ir kokia jo nauda ir reikšmė?

Europoje yra daug Euroregionų. Tai juridiniai vienetai, kurie apjungia kaimyninių šalių savivaldybes ir sprendžia bendras problemas, dažnai susietas su komunikacijų vystymu, aplinkosauga, turizmu, įvairia, naudinga vietos gyventojams informacija ir t.t. Lietuvoje yra keli Euroregionai: „Nemunas“, „Ežerų kraštas“, „Saulės“, „Baltijos“.

Euroregionas „Nemunas“ sujungia arčiau esančias Baltarusijos Gardino srities, Lenkijos Palenkės vaivadijos, Kaliningrado srities, Lietuvos Marijampolės, Alytaus, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybes. Euroregionas užmezgęs ryšius su Kaliningrado, Gardino sričių savivaldybėmis didina bendradarbiavimo galimybes tarp kaimyninių šalių, minėtų sričių gyventojai tiesiogiai pamato gyvenimo pokyčius, demokratijos privalumus. Skiriamos ES lėšos sudaro galimybę vystyti visoms kaimyninėms savivaldybėms svarbias programas. Pažymėtinos iš jų: „Turizmo informacinio tinklo ir bendradarbiavimo vystymas“, „Kempingų plėtra Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione“, „Turizmo objektų ženklinimas Euroregione Nemunas“ ir kt. Tokių su ES pasieniu institucijų veiklos reikšmė dar padidėjo, įsiliejus į Šengeno erdvę.

Kokius klausimus dar šiemet numato spręsti Regionų komitetas savo posėdžiuose ir sesijose?

Kiekvienais metais pirmojoje RK plenarinėje sesijoje patvirtinama preliminari komisijų darbo programa. Iki metų pabaigos RK numato priimti dokumentus dėl „Kovos su terorizmu stiprinimo: vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas“, „Dėl piliečių teisių“, „Dėl bendros imigracijos politikos“, „Dėl miestų diplomatijos“, „Dėl ekologiškesnio transporto sektoriaus“, „Dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos“, „Pagrindų direktyva dėl vartotojų sutartinių teisių“, „Dėl Europos mažųjų įmonių įstatymo“, „Dėl koncesijų suteikimo tvarkos“, „Dėl vienodų sąlygų taikymo ne darbe principų“, „Dėl žiniasklaidos pliuralizmo“, „Europos kaimynystės politika: darbas kartu siekiant gerovės, stabilumo ir saugumo“ ir kt. aktualūs klausimai.

Neatmetu, kad programa gali pasipildyti ir kitais svarbiais klausimais, kuriuos kelia dinamiškas šiuolaikinis pasaulis.

Dėkoju už pokalbį.


Kalbėjosi Juozas Vercinkevičius

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra