Europos paveldo dienose – sieninės tapybos lobiai

Autorius: Data: 2011-09-14, 09:22 Spausdinti

2011 m. rugsėjo 16–25 dienomis Lietuvoje vyks tradiciniai Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginiai, skirti šių metų temai „Paslėpti lobiai. Sienų tapyba“.

50-yje Europos šalių vyks kultūros paveldo objektų lankymai, pažintinės išvykos, viešosios paskaitos, edukaciniai užsiėmimai, dokumentinių filmų peržiūros bei parodos.

Europos paveldo dienų renginius Lietuvoje penktadienį, rugsėjo 16 d., pradės dokumentinio filmo „Sieninė tapyba Lietuvoje“ premjera sostinės kino centre „Pasaka“. Kultūros paveldo departamento Lietuvoje koordinuojamų Europos paveldo dienų metu numatoma daugybė renginių įvairiose miestų ir rajonų savivaldybėse.

Sienų tapybos pavyzdžiai, pasak dailės istorikų, yra vieni iš išraiškingiausių ir spalvingiausių paveldo objektų, slypinčių Lietuvos miestų ir miestelių bažnyčiose, vienuolynuose, rūmuose, dvaruose, visuomeniniuose ir gyvenamuosiuose namuose. Europos paveldo dienų renginiais siekiama aktualizuoti sienų tapybos svarbą ir vertę bendrame architektūriniame kontekste, priminti iškiliausius sieninės tapybos kūrėjus, sakralinės bei pasaulietinės sienų tapybos pavyzdžius, tapybą interjeruose ir eksterjeruose, sienų tapybos atlikimo technikas.

Pasak dailės istorikės dr. Dalios Klajumienės, Lietuvoje statinių išorėje ir viduje tapytas dekoras žinomas nuo pat viduramžių. Dažniausiai buvo kuriama netikros freskos (al secco) technika, t. y. tapoma ant sauso tinko. Dėl šios technologijos specifikos kompozicijos, nuo jų sukūrimo praėjus vos 50–100 metų, prarasdavo spalvų vaiskumą ir pirminį grožį, todėl dažniausiai jas užtinkavus ant viršaus būdavo tapomi nauji siužetai. Restauruojant Lietuvos senosios architektūros kompleksus vienoje sienoje, skliaute ar lubose yra randami keli (kartais net 7–8) skirtingų stilistinių laikotarpių tapybos sluoksniai.

Klasicizmo epochoje labiausiai vertinta balta sienų spalva, todėl daugelio pastatų senosios freskos buvo nubaltintos, o naujos tapytos retai. Dėl tos priežasties nemaža XVI–XVIII a. sukurtų kompozicijų dar ir dabar yra po XIX–XX a. tinko sluoksniais ir jos žinomos tik iš negausių rašytinių šaltinių ar restauratorių atliktų polichromijos tyrimų.

XX a. aštuntajame dešimtmetyje Lietuvoje atsiradus profesionalių sienų tapybos restauratorių kartai naujam gyvenimui buvo prikelta daugybė senosios sienų tapybos kūrinių. Daugiausia jų esama sostinėje Vilniuje.

Seniausia iki mūsų dienų išlikusi freska – Vilniaus katedros kriptoje XIV a. pabaigoje nutapyta epitafinė kompozicija „Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir šv. evangelistu Jonu“. Kiti iki mūsų dienų išlikusios gotikinės sienų tapybos pavyzdžiai – taip pat iš Vilniaus statinių. Ypač įspūdingos atidengtos ir konservuotos Vilniaus Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno sienų freskos. Ši XVI a. pradžioje sukurta sienų tapyba – didžiausias Lietuvoje išlikęs gotikos tapybos kūrinys, išsiskiriantis itin sudėtinga, pagal vokiečių grafikos pavyzdžius sukurta ikonografija.

Žinoma, kad gotikos laikų tapyba gausiai puošė Trakų salos pilies menių sienas.

www.lrt.lt

Kultūra , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra