Europos Parlamento rinkimai: ant permainų slenksčio

Autorius: Data: 2014-05-23, 15:14 Spausdinti

Šią savaitę Lietuvoje ir kitose ES šalyse renkamas naujos sudėties Europos Parlamentas. Įsigaliojusi Lisabonos sutartis jam suteikė daugiau teisių, todėl šie rinkimai suteiks didesnę galimybę rinkėjams daryti įtaką būsimam Europos Sąjungos politikos kursui ir naujiems ES įstatymams.

Nors ES teisės aktai įpareigoja taikyti proporcinę rinkimų sistemą ir ne didesnį nei 5 proc. rinkimų slenkstį, Europos Parlamento rinkimai rengiami pagal atskirų valstybių įstatymus ir tradicijas. Pavyzdžiui, kiekviena ES valstybė pati nusprendžia, kurią dieną per rinkimams skirtą keturių dienų laikotarpį – 2014 m. gegužės 22–25 d. – jos piliečiai eis balsuoti. Štai Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje rinkimai tradiciškai vyksta ketvirtadieniais. Kadangi Lietuvoje EP rinkimai vyks gegužės 25 d., olandai ir britai bus priversti palaukti, kol nubalsuosime mes, ir tik tada sužinos savo balsavimo rezultatus.

Kiek EP narių renkame?

Šiemet visoje Europoje renkame 751 europarlamentarą. Kiekviena ES valstybė renka pagal gyventojų kiekį proporciškai nustatomą europarlamentarų skaičių. Daugiau gyventojų turinčioms šalims skiriama daugiau vietų nei mažesnėms šalims.

Kiekvienai šaliai tenka mažiausiai šeši mandatai – tiek atstovų deleguoja Maltos, Liuksemburgo, Kipro ir Estijos rinkėjai.  Daugiausia europarlamentarų – 96 – renka Vokietija. Lietuvai naujajame Parlamente tenka 11 vietų. 2004 m. Lietuva rinko 13, 2009 m. – 12 europarlamentarų. Šio skaičiaus sumažėjimas siejamas su Kroatijos priėmimu į ES ir gyventojų skaičiaus pasikeitimais.

Kompromiso ir mažumų teisių apsaugos principai išlaikomi netgi formuojant Parlamento sudėtį: mažųjų šalių europarlamentarai atstovauja mažesniam skaičiui rinkėjų nei didžiųjų. Panašiai – derinant didžiųjų ir mažųjų šalių interesus – priimami ir svarbiausi ES sprendimai. Būtent todėl Lietuvos rinkėjai realiai gali prisidėti prie visai Europai, o kartu ir mūsų šaliai aktualių sprendimų.

„Iš esmės negalima teigti, jog „Briuselis mums liepia“, kaip kartais nuo atsakomybės bando pabėgti kai kurie mūsų politikai“, – sako Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Dr. Mindaugas Jurkynas. ES ir jos valstybės, pasak jo, yra pasidalinusios kompetencijas. Ten, kur valstybės, jų vyriausybės ir parlamentai sprendžia šalies reikalus, ES institucijos iš esmės nesikiša; ten, kur sprendimai priimami ES lygiu, kiekvieną šalį reprezentuoja jos atstovai ES Taryboje, o jų rinkėjus – joje išrinkti europarlamentarai. Juk Europos Komisijai pasiūlius įstatymo projektą, jam turi pritarti tiek Taryba, tiek Europos Parlamentas. Tad Lietuvos ir kitų ES šalių atstovai kartu, derėdamiesi ir ieškodami kompromisų, nusprendžia, kokie bus ES įstatymai, teigia prof M. Jurkynas.

Intrigos 2014 m. rinkimuose prideda dar ir tai, kad nuo to, kuri politinė jėga surinks daugiausia balsų, priklausys, kas bus pasiūlytas  į kitos svarbios Europos Sąjungos institucijos – Europos Komisijos – pirmininkus. Taip siekiama sustiprinti demokratiją ES lygiu. Tai reiškia, kad tiesiogiai rinkdami Europos Parlamento narius, rinkėjai per juos atiduos ES valdžios vairą tiems politikams, kuriais labiausiai pasitiki.

Kandidatai į likusias Europos Komisijos narių pareigybes taip pat turės pereiti griežtą europarlamentarų patikrą. Europos Parlamentas ne kartą yra atmetęs jam pristatytus nekvalifikuotus ar susikompromitavusius kandidatus.

Balsuoti už partiją ar asmenį?

Rinkdami europarlamentarus Lietuvoje, rinksimės ne tik iš vienos ar kitos politinės partijos, bet ir galėsime atiduoti balsą už konkretų tos partijos politiką. Panaši – atvirojo kandidatų sąrašo – sistema naudojama 18 iš 28 ES šalių. Tuo tarpu 8 kitose šalyse naudojama uždarojo sąrašo sistema: jose politikų reitingavimas vyksta partijų viduje, o rinkimuose piliečiai balsuoja tik už patvirtintą partijos narių sąrašą. Dar dvi šalys – Airija ir Malta – taiko vadinamąją perkeliamojo balso sistemą, kuomet iškart balsuojama už asmenis.

Įdomu tai, kad teisės aktai nedraudžia ES piliečiui kandidatuoti į Europos Parlamentą bet kurioje ES šalyje. Tokią galimybę svarstė buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi, mat balotiruotis Italijoje jam neleidžia galiojantis teismo nuosprendis.

2009 m. Europos Parlamento rinkimuose balsavo apie 43 proc. rinkimų teisę turinčių ES piliečių. Lietuvoje šis skaičius tesiekė apgailėtinus 21 proc. Šiais metais Europos Parlamento rinkimai sutampa su Lietuvos prezidento rinkimų antruoju turu. M. Jurkynas mano, jog tai padidins rinkėjų aktyvumą, nors dalis rinkėjų, kurių kandidatai nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, gali ir neateiti. Politologo teigimu, didelis visuomenės aktyvumas rinkimuose yra labai svarbus, nes tuomet teisingiau ir demokratiškiau atstovaujama žmonių nuomonei.

Kaip ten bebūtų, tikruosius skaičius sužinosime jau po šio savaitgalio. Rinkėjų balsai bus suskaičiuoti greitai, tačiau balsavimo rezultatai nebus skelbiami, kol rinkimai nesibaigs kitose ES šalyse. Lietuvoje pirmieji rezultatai, tikėtina, bus paskelbti vidurnaktį iš sekmadienio į pirmadienį.

Europos Parlamentas (EP) ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra