Europos Parlamento dėka pinigus plauti bus sunkiau

Autorius: Data: 2014-03-14, 15:12 Spausdinti

Lietuvoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kasmet gauna apie 250 pranešimų apie neįprastas ir įtartinas pinigines operacijas. Jas mėgina atlikti tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiai bei įmonės. Jungtinių Tautų vertinimu dėl nusikalstamų finansinių operacijų valstybės kasmet praranda nuo 2 iki 5proc. bendrojo vidaus produkto. Bandydamas taisyti padėtį, Europos Parlamentas, praėjusį antradienį patvirtino griežtesnes pinigų plovimo prevencijos taisyklių nuostatas.

Apie įtartinus pervedimus praneš teisėsaugai

Du trečdalius pranešimų apie įtartinas finansines operacijas Lietuvoje tyrėjams pateikia kredito įstaigos – bankai, kredito unijos, draudimo bendrovės. Europarlamentarai pritarė tam, kad būtų sukurta rizikos vertinimo sistema, kuri leistų ES valstybėms geriau nustatyti ir šalinti pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo grėsmes. Bankų, finansinių institucijų, auditorių, teisininkų, buhalterių bei nekilnojamojo turto agentai privalės atidžiau stebėti įtartinus klientų pervedimus

Dažnai pinigams plauti pasirenkami jauni, patiklūs, neturintys gyvenimo patirties arba asocialūs asmenys, kurie už nedidelį atlygį sutinka į savo sąskaitą priimti svetimus pinigus ir juos išgryninti. Dažnas kliento paaiškinimas būna: „Šokiuose susipažinau su užsieniečiu, kuris paprašė paslaugos – pasinaudoti mano sąskaita, kad giminaičiai galėtų pervesti jam pinigų pragyvenimui (automobilio pirkimui, įmokai už studijas). Gautus pinigus išsigryninau ir atidaviau naujam pažįstamam, kurio pavardės nežinau. Už paslaugą gavau 50 litų.“

Būtent pastebėjus gryninant dideles pinigų sumas, pernai birželį Lietuvoje išaiškinta tarptautinė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstytojų grupuotė. Įtarimų sukėlė dvi Italijos piliečių Lietuvoje registruotos bendrovės, kurios mūsų šalyje grynino stambias pinigų sumas. Įmonės buvo nurodžiusios, kad prekiauja metalais, tačiau realiai šios veiklos nevykdė. Pinigai buvo plaunami per tarptautinę vadinamąją karuselinio sukčiavimo schemą. Bendra sandorių įvairiose Europos šalyse vertė siekė 150 milijonų eurų (beveik 520 mln. litų), o Lietuvoje šie asmenys legalizavo 1,2 mln. eurų (daugiau kaip 4 mln. litų). Manoma, kad dėl sukčiautojų veiksmų Lietuvos biudžetas galėjo patirti 300 tūkst. litų žalą. Tyrimas perduotas Italijos teisėsaugai.

Daugiau viešumo apie bendroves ir jų savininkus

Naujosiose taisyklėse, kurių projektui praėjusį antradienį pritarė Europos Parlamentas, numatoma įpareigoti viešai skelbti visų Europos Sąjungoje (ES) registruotų įmonių ir fondų savininkus. Ši informacija bus atskleidžiama tiems vartotojams, kurie patys sutiks atskleisti savo tapatybę. Šalių registrus planuojama sujungti, kad įmonės savininkus būtų galima atsekti ES ribose. „Viešieji registrai apsunkins nusikaltėlių, mėginančių paslėpti savo pinigus, gyvenimą,“ – teigė EP pranešėja Judith Sargentini (Žaliųjų frakcija, Nyderlandai).

Šiuo metu Lietuvos juridinių asmenų registre savininkus privalo skelbti tik individualios įmonės, mažosios bendrijos ir uždarosios akcinės bendrovės, o kitos akcinės bendrovės neprivalo pateikti savo akcininkų sąrašo. Jei įmonės savininkė yra užsienio bendrovė, informacijos apie jos savininkus šiandien tektų ieškoti tos valstybės registruose. Jei ES valstybių ministrai pritars Europos Parlamento siūlymui, padėtis pasikeis iš esmės.

Europarlamentarai pritarė tam, kad ES šalys privalėtų kurį laiką saugoti informaciją apie galutinius naudos gavėjus. DNB banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento ekspertė Rūta Bložytė-Saghaei teigiamai vertina šią direktyvos nuostatą: „Iki šiol bankai buvo įpareigoti nustatyti naudos gavėją, tačiau neturėjo priemonių šiam reikalavimui įgyvendinti. Geriausiu atveju bankas turėdavo įmonės akcininkų sąrašus, bet jei akcininkai būdavo kiti juridiniai asmenys, susidurdavome su sunkumais, kadangi įmonių vadovai ne visuomet suprasdavo, kas yra naudos gavėjas ir kodėl tokios informacijos reikalaujama. Viešas galutinių naudos gavėjų registras padės išspręsti šį klausimą.“

Esi svarbus politikoje? Nebijok viešumo

Europos Parlamentas taip pat išplėtė politikų, kurie turi būti atidžiau stebimi, ratą. Galiojanti direktyva numato sąvoką „politikoje dalyvaujantys asmenys“. Šiuo metu įmonės, turinčios verslo ryšių su politikoje dalyvaujančiais asmenimis, privalo gauti savo vadovybės pritarimą sandoriams su jais, taip pat imtis priemonių nustatyti jų turto ar lėšų kilmę. Kol kas patikra taikoma tik tarptautinio masto politikams. Dabar siekiama įtraukti į šią kategoriją ir svarbiausius valstybių asmenis – valstybių vadovus, ministrus ir jų pavaduotojus, aukščiausiojo ir konstitucinio teismo teisėjus, parlamentarus,  banko valdytojus, ambasadorius ir valstybinių įmonių vadovus, taip pat jų šeimos narius. „Šeimos nario sąvoka gali būti labai plati, tad patikrų apimtys, tikėtina, išaugs“, – prognozuoja R. Bložytė-Saghaei.

Griežtesnė kazino priežiūra

Europos Parlamentas balsavo už tai, kad pinigų plovimo prevencijos taisyklės būtų taikomos ir kazino verslui, o kiekviena ES valstybė pati apsispręstų, ar jas taikys ir kitoms lošimo paslaugoms. Pasak Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiojo specialisto Raimundo Štengerio, šiuo metu sudėtinga atsakyti, kaip Lietuvoje bus reguliuojama lošimo namų ir kitų lošimų veikla. „Dar nežinoma koks pinigų plovimo prevencijos lošimuose modelis bus įteisintas Lietuvoje. ES taisyklių taikymo nuostatos bus derinamos su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pinigų plovimo prevencijos specialistais“, – teigia pašnekovas.

Ateityje dar daugiau priemonių

Specialusis Europos Parlamento Organizuotų nusikaltimų, korupcijos ir pinigų plovimo komitetas praėjusiųjų metų pabaigoje parengė 2014-2019 m. Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu veiksmų planą, kurį patvirtino visas Europos Parlamentas. „Paprasti įstatymai neveikia prieš mafiją, atvirkščiai – jie padeda mafijai atsirasti. Turime suteikti įrankius žmonėms, kurie kovoja su nusikaltėliais. Reikia atkirsti mafijos vadus nuo jų turto ir jie praras savo galią“, – pažymi komiteto pirmininkė Sonia Alfano (Liberalų ir demokratų aljansas), kurios tėvas, dirbęs žurnalistu, buvo nužudytas Sicilijos mafijos.

Plane numatytos priemonės mažinti nusikalstamų organizacijų turtą ir galimus pajamų šaltinius. Jame siūloma, kad už organizuotus nusikaltimus, korupciją ar pinigų plovimą nuteisti žmonės nebegalėtų vadovauti bet kokiai valstybinei organizacijai ar jos steigti. Taip pat rekomenduojama sumažinti bankų paslaptis ir panaikinti lengvatinių mokesčių zonas. Konfiskuotas nelegalus turtas turėtų būti paskirtas socialinėms reikmėms, įsitikinę europarlamentarai.

Europos šalys raginamos dar labiau kontroliuoti nelegalias sportines lažybas ar perkamus varžybų rezultatus ir atitinkamai bausti nusikaltėlius. Tuo tarpu balsų pirkimas, europarlamentarų manymu, turi būti laikomas baudžiamuoju nusikaltimu, net jei jis iš esmės nepakeitė rinkimų rezultatų.

Plane taip pat pakartotas siūlymas įsteigti Europos prokuratūrą, kuri koordinuotų valstybėse vykdomus tyrimus ir kovotų su nusikaltėliais, siekiančiais pažeisti ES finansinius interesus. Kol kas „organizuoto nusikalstamumo“ apibrėžimas ES šalyse skiriasi, tad svarbu jį suvienodinti. Taip pat būtina atnaujinti liudininkų ir informatorių apsaugos priemones, pažymi EP nariai.

Kadangi gegužės 25-ąją vyks Europos Parlamento rinkimai, dėl daugumos šių siūlymų balsuoti turės naujai išrinktas Parlamentas. Jis taip pat turės suderinti Pinigų plovimo direktyvos tekstą su ES šalių vyriausybėmis ir galutinai jį patvirtinti.

Europos Parlamentas (EP) , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra