Europos Parlamento 2013 m. vasario 19 d. naujienos

Autorius: Data: 2013-02-19, 16:58 Spausdinti

EP komitetas siūlo 2014 m. Lietuvoje rinkti vienuolika europarlamentarų

Pagal Lisabonos sutartį 2014 m. turi būti renkamas 751 Europos Parlamento narys. Atsižvelgiant į šią ribą bei numatytą Kroatijos prisijungimą prie ES, siūloma trylikoje ES šalių rinkti mažiau europarlamentarų. EP Konstitucinių reikalų komitetas antradienį (2013-02-19) nubalsavo už tai, kad nė viena šalis neprarastų daugiau kaip vienos vietos Parlamente. Pagal šį siūlymą, kurį dar svarstys Europos Vadovų Taryba, Lietuvoje 2014 m. būtų renkama 11 EP narių – vienu mažiau negu dabar.

Komitetas beveik vieningai (21 jo narių balsavus už, 1 susilaikius) pasiūlė, kad Austrijoje, Airijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Rumunijoje, ir Vengrijoje 2014 m. būtų renkama vienu europarlamentaru mažiau nei iki šiol (žr. lentelę apačioje). Vieno balso persvara nubalsuota, kad, atsižvelgus į gyventojų skaičių, mandato turėtų netekti Austrija, o ne Švedija. Trijų vietų turėtų netekti Vokietija, nes Lisabonos sutartis neleidžia vienos šalies delegacijai turėti daugiau kaip 96 vietas (Vokietijai šiuo metu skirtos 99 vietos).

EP nariai pažymi, kad ruošiantis dar vėlesniems 2019 m. rinkimams, dėl mandatų perskirstymo turėtų būti nuspręsta iš anksto, pakoregavus ES sutartis. Kartu raginama persvarstyti ir valstybių balsavimo ES Taryboje tvarką. Konstitucinių reikalų komitetas įsipareigojo iki 2015 m. pabaigos pasiūlyti skaidrią ir objektyvią EP narių vietų paskirstymo sistemą. Ji turėtų remtis mažėjančio proporcingumo principu – daugiau gyventojų turinčiose šalyse būtų renkama daugiau europarlamentarų, o mažesnėse šalyse išrinktas EP narys atstovautų mažesniam skaičiui gyventojų. Konkretus kiekvienoje šalyje renkamų europarlamentarų skaičius būtų nustatomas įvertinus ES valstybių bei jų gyventojų skaičiaus pasikeitimus. Kartu turės būti sudaryta galimybė rinkti dalį EP narių iš bendro tarptautinio sąrašo, pažymi EP nariai…

Dėl šio siūlymo, bus balsuojama kovo 11-14 d. EP plenarinėje sesijoje. Po to vienbalsį sprendimą turės priimti Europos Vadovų Taryba. Jis įsigalios tik Parlamentui jam formaliai pritarus.

Siūlomas EP mandatų skaičiaus pasikeitimas

Valstybė

Dabartinis mandatų skaičius

Siūlomas mandatų skaičius

Skirtumas

Vokietija

99

96

-3

Prancūzija

74

74

=

Jungtinė Karalystė

73

73

=

Italija

73

73

=

Ispanija

54

54

=

Lenkija

51

51

=

Rumunija

33

32

-1

Nyderlandai

26

26

=

Graikija

22

21

-1

Belgija

22

21

-1

Portugalija

22

21

-1

Čekija

22

21

-1

Vengrija

22

21

-1

Švedija

20

20

=

Austrija

19

18

-1

Bulgarija

18

17

-1

Danija

13

13

=

Slovakija

13

13

=

Suomija

13

13

=

Airija

12

11

-1

Kroatija (po įstojimo į ES, numatyto š. m. liepos 1 d.)

12

11

-1

Lietuva

12

11

-1

Slovėnija

8

8

=

Latvija

9

8

-1

Estija

6

6

=

Kipras

6

6

=

Liuksemburgas

6

6

=

Malta

6

6

=

Iš viso

766 (po Kroatijos įstojimo į ES, numatyto š. m. liepos 1 d.)

751

-15

Europos Parlamentas siekia toliau derėtis dėl ilgalaikio ES biudžeto

Europos Parlamento frakcijų pirmininkai, pirmadienį, vasario 18 d., susitikę su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Herman Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininku José Manuel Barroso, kritiškai įvertino EVT pasiektą susitarimą dėl 2014-2020 m. ES biudžeto, dar vadinamo daugiamete finansine programa. Parlamentas pasirengęs toliau dėl jo derėtis.

Vasario 8 d. ES valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė 2014-2020 m. ES įsipareigojimams skirti 960 mlrd. eurų, o mokėjimams – 908 mlrd. eurų. Tai gerokai mažiau nei siūlė Europos Komisija.

Europos Vadovų Taryboje pasiektas kompromisas neatitinka ateities iššūkių. Parlamentas siekė ir toliau sieks šiuolaikiško ir toli siekiančio ES biudžeto, kuris padėtų įveikti ekonomikos ir finansų krizę“, – diskusijoje teigė EP pirmininko pavaduotojas Gianni Pittella (Socialistai ir demokratai, Italija).

Esame tvirtai įsitikinę, kad po dviejų ar trejų metų reikia peržiūrėti ES biudžetą. Nesutiksime su griežta taupymo politika visam septynerių metų laikotarpiui“, – teigė Europos liaudies partijos pirmininkas Joseph Daul (Prancūzija).

Dalis EP narių įspėjo, kad pasiūlytas biudžetas įtvirtina didėjančio ES biudžeto deficito tendenciją, o tai draudžia sutartys. „Šiuo metu 200 mlrd. eurų įsipareigojimų nėra apmokėti, o iki 2020 m. jų jau bus 300 mlrd. eurų. Mes kuriame Europos deficitą“, – įspėjo Guy Verhofstadt (Liberalai ir demokratai, Belgija).

Frakcijų vadovai dar kartą pareikalavo galimybės perkelti nepanaudotas ES biudžeto lėšas iš vienos srities į kitą ir iš vienų metų į kitus. „Biudžeto lankstumas yra labai svarbus“, – pažymėjo Hannes Swoboda (Socialistai ir demokratai, Austrija). „Be tinkamo lankstumo būsimoji daugiametė finansinė programa negalės tinkamai veikti“, – sutiko EK pirmininkas J. M. Barroso.

Kritikuodama „kupiną išlygų biudžetą“, Isabelle Durant (Žalieji, Belgija) ragino sutarti dėl kitokio daugiamečio biudžeto, kuris nesurištų rankų naujosios kadencijos Europos Parlamentui. 

Turėtume kalbėti ne tik apie sumas, bet ir apie išlaidų efektyvumą“, – pažymėjo Kartika Liotard (Europos vieningieji kairieji, Nyderlandai). Europos konservatorių ir reformistų atstovas Martin Callanan (Jungtinė Karalystė) teigė, kad pasiektas sutarimas yra „netobulas“, tačiau juo pasiektas „jautrus ir pragmatinis balansas“. Tuo tarpu Paul Nuttall (Laisvės ir demokratijos Europa, Jungtinė Karalystė) teigė, kad siūlomas išlaidų sumažinimas yra labai nereikšmingas, todėl Jungtinė Karalystė rimtai svarsto apie išėjimą iš ES.

EVT pirmininkas H. Van Rompuy patvirtinto Tarybos ketinimą diskutuoti su Parlamentu ir priminė, kad tarp ES valstybių pasiekta susitarimas yra „stiprus mandatas deryboms“.

Būsimasis ES ilgalaikis biudžetas nustato 2014-2020 metų laikotarpio ES išlaidų ribas atskiriems metams ir kiekvienai sričiai. Vėliau tvirtindamos metinius biudžetus, Europos Parlamentas ir ES Taryba negali viršyti šių ribų. Ilgalaikis ES biudžetas turės būti pateiktas Europos Parlamentui tvirtinti, kurį turės galią jį vetuoti.

Susisiekti: Robertas Pogorelis, Spaudos tarnyba, +370 689 53306, robertas.pogorelis@europarl.europa.eu

Reuters/Scanpix nuotr.

Europos Parlamentas (EP) , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra