Europos Parlamento 2013 m. liepos 3 d. plenarinės sesijos naujienos

Autorius: Data: 2013-07-04, 09:25 Spausdinti

D. Grybauskaitė pristatė Lietuvos pirmininkavimo prioritetus Europos Parlamente

Trečiadienį, 2013 m. liepos 3 d., Strasbūre surengtoje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatė šalies pirmininkavimo ES Tarybai programą. Dauguma diskusijoje kalbėjusių EP narių sveikino Lietuvą su pirmuoju pirmininkavimu ES Tarybai. Europarlamentarai kvietė aktyviai kovoti su jaunimo nedarbu, sparčiau kurti energetikos vidaus rinką bei priartinti Rytų kaimynes prie ES. Keletas EP narių ragino Lietuvą geriau užtikrinti seksualinių ir tautinių mažumų teises.

D. Grybauskaitė kalbėjo: „Būtent čia, Europos Parlamente, daugiau nei prieš dvidešimt metų pirmą kartą buvo išgirstas lietuvių laisvės troškimas, kurį Jūs padėjote garsiai paskleisti po visą pasaulį. Būtent čia mes pradėjome savo kelionę nuo valstybės atkūrimo iki visateisės narystės Europos Sąjungoje, kelionę, kurios tikslą pasiekėme vos per dešimt metų. Šiandien Lietuva grįžta į Europos Parlamentą didžiuodamasi pasirinktu keliu, neabejodama dėl Europinės krypties ir pasirengusi sutelkti visas Europos jėgas siekdama susitarti dėl geresnės, stipresnės ir vieningesnės bendros visų mūsų ateities. Tuomet, kaip ir dabar, Europos Parlamentas atliko lemiamą vaidmenį atstovaudamas skirtingiems mūsų įvairialypių visuomenių interesams. Be to, per ilgus veiklos metus Europos Parlamentas buvo ta institucija, kurioje atviro ir sąžiningo dialogo būdu buvo puoselėjamos mūsų bendros europietiškos vertybės.

Prieš dvidešimt trejus metus tokios taikos, demokratijos ir gerovės vertybės Lietuvoje atrodė nepasiekiama svajonė. Dabar ji išsipildė. Ir mūsų pareiga padėti, kad ši svajonė išsipildytų kiekvienam Europos piliečiui Šiaurėje ir Pietuose, Rytuose ir Vakaruose. […] Žmonės tikisi, kad Europos Parlamentas ir Taryba priims tokius sprendimus, kurie padės sukurti daugiau darbo vietų ir išlaikyti stabilų Europos šalių ekonomikos augimą. Po penkerių ekonominio sunkmečio metų žmonės pagrįstai yra nekantrūs ir trokšta realių rezultatų. Todėl per labai trumpą laiką privalome priimti daug sprendimų. Svarbu ne tik užversti teisės aktų bylas, svarbiausia atverti galimybes mūsų piliečiams. Tik užtikrindami Europos finansinį atsparumą, gerindami jos konkurencingumą ir skatindami augimą galime sukurti naujų darbo vietų ir atkurti visuomenės pasitikėjimą Europos projektu. Tvirtai tikiu, kad to galime pasiekti, jei dirbsime VISI kartu. VISI prisiimsime atsakomybę. VISI laiku imsimės reikalingų veiksmų. Ir valstybės narės, ir Europos institucijos.“

Savo kalboje Prezidentė D. Grybauskaitė minėjo konkrečius prioritetus, kuriems skirs dėmesio Lietuva, – tai glaudesnis valstybių ekonominės ir biudžeto politikos koordinavimas, veiksmingos bankų sąjungos kūrimas, ekonomikos augimo skatinimas ir nedarbo mažinimas, energijos vidaus rinkos kūrimas ir klimato politika, elektroninių paslaugų skatinimas ir kibernetinis saugumas, konkrečių 2014-2020 m. ES finansinių programų suderinimas, taip pat laisvosios prekybos sutarčių su Europos prekybos partneriais rengimas bei Rytų partnerystė.

Savo ruožtu Europos Parlamento pirmininkas Martin Schulz išreiškė įsitikinimą, kad Lietuva sėkmingai paskatins reformas visoje ES. „Tai nebus lengvas pirmininkavimas. ES turi sparčiai priimti rekordiškai daug teisės aktų, nes artėja šios teisėkūros kadencijos pabaiga.“ Pridūręs, kad „Lietuva protingai pasirinko savo pirmininkavimo prioritetus“, EP pirmininkas palinkėjo jai sėkmės.

Europos Parlamentas pritarė politiniam susitarimui dėl 2014-2020 m. ES biudžeto

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pritaria derybų su ES Taryba dėl ilgalaikio ES biudžeto 2014-2020 m. rezultatams ir pažymi, kad Parlamentas pasiekė esminius savo tikslus – užtikrinti lankstumą perkelti nepanaudotas lėšas į kitus metus ir kitas programas, taip pat numatyti biudžeto peržiūros galimybę atsižvelgus į ekonominę padėtį.

Savo ruožtu sutarta persvarstyti dabartinę ES biudžeto išteklių sistemą siekiant ją supaprastinti, padaryti skaidresnę, teisingesnę ir atskaitingesnę. Paskutiniame derybų raunde taip pat sutarta nuo 2,5 mlrd. iki 3,5 mlrd. eurų padidinti ES fondą skurstantiesiems. ES valstybės galės pasirinkti, ar joms priklausančią lėšų dalį jos skirs paramos maistu programai.

ES Taryba taip pat įsipareigojo padengti 2013 m. susidariusį 11,2 mlrd. eurų mokėjimų deficitą. Vėliausiai liepos 9 d. ES valstybių ekonomikos ir finansų ministrai priims formalų sprendimą dėl pirmosios skolos dalies (7,3 mlrd. eurų) apmokėjimo, o rudens pradžioje priims sprendimą dėl likusios dalies. Europos Parlamentas siekia, kad 2014 m. ES biudžetas būtų priimtas tik apmokėjus senas sąskaitas.

Derybų rezultatai bus įtvirtinti reglamente ir tarpinstituciniame susitarime, kuriam turės pritarti daugiau kaip pusė visų EP narių. Parlamentas pasirengęs balsuoti dėl šių teisės aktų rugsėjį, kai tik bus parengta galutinė tekstų redakcija, atspindinti Tarybos ir Parlamento pasiektą susitarimą.

Europos Parlamentas pritarė euro įvedimui Latvijoje

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė tam, kad 2014 m. sausio 1 d. Latvija taptų euro zonos nare. Šalis jau yra sulaukusi teigiamos Europos Komisijos rekomendacijos bei politinio ES valstybių vadovų pritarimo.

Rezoliucijoje, kuriai pritarė 613 EP narių, nepritarė 67, o susilaikė 29, sveikinamos Latvijos gyventojų „ypatingos pastangos įveikti finansų krizę“. Kartu šalis kviečiama išlaikyti reformų spartą, sustiprinti savo ekonomikos valdymo struktūras ir sumažinti šešėlinę ekonomiką.

EP ragina Latvijos vyriausybę imtis veiksmingiau šalinti struktūrinius darbo rinkos trūkumus, mažinti skurdą ir stabdyti didėjančią pajamų nelygybę. Savo ruožtu kviečiama toliau užtikrinti griežtą Latvijos bankų priežiūrą.

Europarlamentarai pažymi, kad kainų stabilumas Latvijoje labai priklauso nuo pagrindinių produktų, ypač energijos, kainų pokyčių. Kadangi tai susiję su didelės dalies energijos importu iš vieno šaltinio, raginama imtis priemonių spręsti šią problemą.

Europos Parlamento nuomonė šiuo klausimu yra patariamoji. Galutinį sprendimą dėl Latvijos prisijungimo prie euro zonos liepos 9 d. priims ES finansų ministrai.

Europos Parlamentas įspėja Vengriją gerbti ES vertybes

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Vengrijos valdžią nedelsiant pataisyti padėtį ir užtikrinti, kad nebeliktų abejonių dėl pagarbos ES vertybėms. Jei ji neištaisys padėties, siūloma ES Taryboje svarstyti galimybę remiantis ES sutartimi suspenduoti tam tikras Vengrijos teises.

Parlamentas apgailestauja, kad rengiant ir tvirtinant Vengrijos Konstituciją „trūko skaidrumo, atvirumo ir įtraukties bei galiausiai bendro sutarimo, kurio galima tikėtis vykstant šiuolaikiniam demokratiškam pagrindinio teisės akto leidybos procesui“. Europarlamentarai ragina Vengriją panaikinti tas į šalies konstituciją neseniai įtrauktas nuostatas, kurias šalies Konstitucinis teismas anksčiau paskelbė jai prieštaraujančiomis. Taip pat rekomenduojama priiminėti mažiau konstitucinių įstatymų, užtikrinti, kad konstituciniame procese dalyvautų visos parlamento partijos, bei garantuoti teisminių institucijų nepriklausomumą.

Kartu Europos Parlamentas ragina Vengriją užtikrinti objektyvias ir teisiškai privalomas valstybinių žiniasklaidos ir reguliavimo institucijų vadovų skyrimo procedūras. Europarlamentarai taip pat kviečia Vengrijos valdžios institucijas „prisiimti atsakomybę benamiams“, išplėsti šeimos apibrėžties taikymo sritį ir sustiprinti romų integraciją.

Jei Vengrijos valdžios atsakas neatitiktų ES vertybių, ES Taryba turėtų svarstyti galimybę pritaikyti ES sutarties 7 straipsnio nuostatą dėl šiurkštaus ES vertybių pažeidimo pavojaus. EP taip pat siūlo suburti „Kopenhagos mechanizmą“, kuris leistų stebėti, kaip Sąjungos valstybės laikosi esminių ES vertybių ir stojimo į ES kriterijų.

Rezoliucijai pritarė 370 EP narių, nepritarė 249, o susilaikė 82.

Europos Ombudsmene išrinkta pirmoji moteris

Trečiadienį Europos Parlamentas per trečiąjį balsavimo turą Europos Ombudsmene pirmąkart išrinko moterį – airę Emily O’Reilly. Slaptai balsuodami jos kandidatūrą parėmė 359 europarlamentarai. Strasbūre reziduojantis Europos Ombudsmenas tiria piliečių skundus dėl netinkamos ES institucijų administravimo praktikos.

E. O’Reilly pakeis graiką Nikiforos Diamandouros, kuris rengiasi išeiti į pensiją.

Europos Parlamentas sutiko su finansinių sandorių mokesčiu vienuolikoje ES šalių

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė tam, kad vienuolikoje ES šalių galėtų būti taikomas finansinių sandorių mokestis. Numatoma sandorius akcijomis ir skolos vertybiniais popieriais apmokestinti 0,1 proc, o išvestinėmis finansinėmis priemonėmis – 0,01 proc. Kartu europarlamentarai siūlo laikinai numatyti mažesnius tarifus valstybių obligacijų ir pensijų fondų sandoriams.

Parlamentas remia Europos Komisijos siūlymą, kad finansinių sandorių mokesčio taikymo sritis turėtų būti plati ir apimtų tiek akcijas, tiek obligacijas ir išvestines finansines priemones. Parlamentas pritaria Komisijos pasiūlytiems šio mokesčio tarifams: 0,1 proc. akcijų bei skolos vertybinių popierių sandoriams ir 0,01 proc. išvestinių finansinių priemonių sandoriams.

Kartu EP nariai ragina mažesniu tarifu apmokestinti pensijų fondų veiklą bei prekybą mažų ir vidutinių įmonių akcijomis. Jie siūlo iki 2017 m. sausio prekybą valstybės skolos vertybiniais popieriais apmokestinti 0,05 proc. tarifu. Pensijų fondų prekybą akcijomis ir skolos vertybiniais popieriais siūloma apmokestinti 0,05 proc. tarifu, o šių fondų prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis – 0,005 proc.

Savo ruožtu europarlamentarai siūlo leisti valstybėms taikyti didesnius tarifus ne biržos finansiniams sandoriams, kurie yra rizikingesni, mažiau kontroliuojami bei nepakankamai skaidrūs.

Europarlamentarai siūlo įteisinti nuostatas, pagal kurias nesumokėjęs finansinių sandorių mokesčių akcijų pirkėjas nebūtų teisiškai užtikrintas, kad vertybiniai popieriai tapo jo nuosavybe. Tokiu būdu vengti mokėti šį mokestį būti brangu.

Europos Parlamento nuomonė mokesčių klausimais yra patariamoji. Dėl galutinio teisės akto spręs vienuolika glaudesnio bendradarbiavimo procedūroje dalyvaujančių ES valstybių: Austrija, Belgija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Graikija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija ir Ispanija. Prie jų bet kada galės prisijungti ir kitos šalys.

Europos Parlamentas pritarė taršos leidimų įšaldymui

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė siūlymui įšaldyti prekybą dalimi apyvartinių taršos leidimų (ATL). Toks poreikis atsirado tuomet, kai dėl ekonomikos krizės ir per didelio leidimų kiekio jų kaina drastiškai nukrito. Tikimasi, kad prekybos ATL įšaldymas paskatins įmones investuoti į mažiau teršiančias technologijas.

Europos Komisija siūlo įšaldytus leidimus gražinti į rinką 2019-2020 metais. Europarlamentarai mano, kad atsiradus ypatingoms aplinkybėms Europos Komisija vieną kartą galėtų pakoreguoti ATL grąžinimo į rinką laikotarpį ne daugiau kaip 900 mln. ATL, jei nebūtų nustatyta didelės įmonių iškėlimo iš ES rizikos. Vis dėlto jie nepritarė EP Aplinkos komiteto pasiūlytoms pataisoms dėl laipsniško ankstesnio įšaldytų leidimų gražinimo į rinką ir dalies ATL pardavimo pajamų skyrimo ekologiškų technologijų fondui.

Teisės aktui su pataisomis pritarė 344 EP nariai, nepritarė 311, o susilaikė 16. Parlamentas toliau derėsis su ES Taryba ir Europos Komisija dėl pirmojo svarstymo susitarimo šiuo klausimu.

ES bus labiau pasirengusi kovoti su epidemijomis

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė naujoms taisyklėms, kurios sustiprins ES pajėgumus kovoti su tarptautinio masto epidemijomis ir kitomis grėsmėmis sveikatai. Bus sukurtas skubaus įspėjimo mechanizmas ES mastu, sudarytos sąlygos skelbti krizinę situaciją visoje ES ir palengvinta galimybė ES valstybėms kartu pirkti reikiamas vakcinas.

Naujosios taisyklės remiasi patirtimi, įgyta kovojant su tokiomis krizėmis, kaip 2009 m. gripo H1N1 pandemija, 2010 m. vulkaninių pelenų debesies sukelta krizė ar 2011 m. E.coli bakterijos protrūkis ES reagavimo į panašias krizes sistema bus sustiprinta – užtikrintas geresnis valstybių veiksmų koordinavimas ir sutrumpintas reagavimo į krizę laikas.

EP nariai pritarė schemai, kurios dėka ES valstybės galės sutaupyti lėšas kartu pirkdamos reikiamas vakcinas. Naujosios taisyklės taip pat leis skelbti Europoje „ekstremalią visuomenės sveikatos situaciją“, kuri paspartins prieigą prie reikiamų vaistų. Šiuo metu ES turi laukti tol, kol Pasaulio sveikatos organizacija visuose žemynuose paskelbia tarptautinio masto ekstremalią situaciją.

Kad sistema veiktų skaidriai, ekspertai, konsultuojantys dėl atsako į minėtas krizes, turės pateikti interesų deklaraciją ir joje nurodyti visus faktus, dėl kurių asmuo gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas.

Šis sprendimas, kuriam pritarė XX EP narių, xxx nepritarė, o xxx susilaikė, įsigalios jį paskelbus ES Oficialiajame leidinyje.

Susisiekti: Robertas Pogorelis, Spaudos tarnyba, +37068953306, robertas.pogorelis@europarl.europa.eu

*************************************************

Lietuvos Respublikos Prezidentės kalba, pasakyta Europos Parlamente 2013 m. liepos 3 d., pristatant pirmininkavimo prioritetus

Dėkoju, Pone Pirmininke.

Gerbiamieji Europos Parlamento nariai,

labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi turėdama galimybę kreiptis į Jus.

Esu čia, kad Jums pristatyčiau šešis mėnesius truksiančio Lietuvos pirmininkavimo prioritetus.

Tačiau man ir visiems lietuviams ši svarbi akimirka turi ir kitą, daug platesnę simbolinę prasmę.

Nes būtent čia, Europos Parlamente, daugiau nei prieš dvidešimt metų pirmą kartą buvo išgirstas lietuvių laisvės troškimas, kurį Jūs padėjote garsiai paskleisti po visą pasaulį.

Būtent čia mes pradėjome savo kelionę nuo valstybės atkūrimo iki visateisės narystės Europos Sąjungoje, kelionę, kurios tikslą pasiekėme vos per dešimt metų.

Šiandien Lietuva grįžta į Europos Parlamentą didžiuodamasi pasirinktu keliu, neabejodama dėl Europinės krypties ir pasirengusi sutelkti visas Europos jėgas siekdama susitarti dėl geresnės, stipresnės ir vieningesnės bendros visų mūsų ateities.

Tuomet, kaip ir dabar, Europos Parlamentas atliko lemiamą vaidmenį atstovaudamas skirtingiems mūsų įvairialypių visuomenių interesams.

Be to, per ilgus veiklos metus Europos Parlamentas buvo ta institucija, kurioje atviro ir sąžiningo dialogo būdu buvo puoselėjamos mūsų bendros europietiškos vertybės.

Prieš dvidešimt trejus metus tokios taikos, demokratijos ir gerovės vertybės Lietuvoje atrodė nepasiekiama svajonė.

Dabar ji išsipildė. Ir mūsų pareiga padėti, kad ši svajonė išsipildytų kiekvienam Europos piliečiui Šiaurėje ir Pietuose, Rytuose ir Vakaruose.

Didžiai gerbiami Europos Parlamento nariai,

norėčiau padėkoti pirmininkavimą baigiančiai Airijai.

Airijos atstovai yra nepaprastai puikūs kolegos, su kuriais buvo smagu dirbti ir kurie gali didžiuotis savo svarbiais pasiekimais.

Beje, pripažįstu, kad norėčiau, jog pirmą kartą imantis pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai mūsų padėtis būtų geresnė, nei yra dabar.

Artėja teisėkūros ciklo pabaiga ir kitais metais bus renkamas naujas Europos Parlamentas.

Tai reiškia, kad visų mūsų, o ypač iš eilės pirmininkaujančių trijų šalių – Airijos, Lietuvos ir Graikijos – pečius prislėgs itin sunki darbų našta, kuria dalysimės.

Žmonės tikisi, kad Europos Parlamentas ir Taryba priims tokius sprendimus, kurie padės sukurti daugiau darbo vietų ir išlaikyti stabilų Europos šalių ekonomikos augimą.

Po penkerių ekonominio sunkmečio metų žmonės pagrįstai yra nekantrūs ir trokšta realių rezultatų.

Todėl per labai trumpą laiką privalome priimti daug sprendimų.

Svarbu ne tik užversti teisės aktų bylas, svarbiausia atverti galimybes mūsų piliečiams.

Tik užtikrindami Europos finansinį atsparumą, gerindami jos konkurencingumą ir skatindami augimą galime sukurti naujų darbo vietų ir atkurti visuomenės pasitikėjimą Europos projektu.

Tvirtai tikiu, kad to galime pasiekti, jei dirbsime VISI kartu.

VISI prisiimsime atsakomybę.

VISI laiku imsimės reikalingų veiksmų.

Ir valstybės narės, ir Europos institucijos.

Delsimas priimti svarbiausius sprendimus nėra paprastas atidėliojimas.

Tai – negebėjimas, vadovų negebėjimas pasiūlyti sprendimus, keliantis grėsmę visam mūsų projektui.

Taryba ir Parlamentas buvo sukurti tam, kad parodytų kelią, kuriuo turime eiti. Būtent šiam tikslui mus paskyrė, išrinko ir įgaliojo mūsų žmonės.

Pone Pirmininke, gerbiamieji Europos Parlamento nariai,

vadovauju šaliai, kuri puikiai žino, kaip nelengva priimti sunkius sprendimus ir kokia jų tikra kaina, bet kartu supranta, kokios naudos galima tikėtis, kai tokie būtini sprendimai priimami.

Dėl mano šalies žmonių ryžtingumo dabar Lietuvos ekonomika auga sparčiausiai Europoje.

Aš atstovauju šaliai, kuri stiprybės semiasi iš vienybės.

Didžiai gerbiami Europos Parlamento nariai,

Europa daug investavo į bendrosios rinkos plėtrą.

Tai plačiausia ir labiausiai integruota laisvo prekių, paslaugų ir žmonių judėjimo erdvė pasaulyje.

Iš esmės europiečiai gali laisvai pasirinkti, kurioje Europos Sąjungos šalyje jie nori gyventi ir dirbti.

Pasinaudoję šia teise per 15 mln. europiečių išvažiavo iš savo šalies – mokytis, dirbti, praturtinti savo ir mūsų gyvenimų.

Nepaisant šios ekonominės krizės, Europos BVP yra didesnis nei bet kurio kito pasaulio regiono.

Europos ekonomikos varomoji jėga vis dar yra smulkiosios ir vidutinės įmonės – čia jos svarbesnės nei bet kuriame kitame žemyne.

Mes esame pirmaujanti prekybinė galia, sudaranti beveik 20 proc. viso pasaulio importo ir eksporto.

Europa vis dar yra didžiausias investuotojas ir dažniausiai užsienio investuotojų pasirenkamas regionas.

Be to, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės suteikia pusę visos pagalbos pasaulyje.

Europiečiai neabejingi kitų poreikiams.

Mūsų žmonės tesi savo pažadus.

Dabar mūsų eilė tesėti savo pažadus jiems.

Per ateinančius šešis mėnesius visais būdais diskutuokime ir dalykimės savo problemomis.

Bet nepamirškime tesėti savo pažadų.

Tik realūs rezultatai parodys mūsų pasiryžimą laikytis esminių Europos Sąjungos sutarties nuostatų – demokratijos, taikos ir gerovės.

Todėl savo pirmininkavimo metu Lietuva ragina visas valstybes nares ir institucijas susitelkti ir kurti patikimą, augančią ir atvirą Europą.

Tai mūsų kertiniai prioritetai.

Mums reikia patikimos Europos.

Kadangi patikimumas yra stabilios ekonomikos pagrindas.

Šio tikslo lygiai turi siekti pirmininkaujanti šalis, Europos Parlamentas, Komisija ir visų valstybių narių vyriausybės.

Būti patikimam reiškia sutelkti politinę valią priimti svarbius sprendimus ir juos įgyvendinti.

Būti patikimam reiškia įrodyti mūsų demokratinį teisėtumą veiksmais, kurie atitiktų visų mūsų piliečių interesus.

Būti patikimam reiškia priimti reikalingus sprendimus šiandien ir jų neatidėlioti.

Netgi nepopuliarius sprendimus.

Būti patikimam reiškia atrasti būdą dirbti kartu, be kita ko, glaudžiau koordinuojant mūsų ekonominę ir biudžeto politiką.

Europos Parlamentas ir Taryba jau susitarė dėl bendro bankų priežiūros mechanizmo.

Priėmėme vadinamuosius dviejų ir šešių teisės aktų dėl ekonomikos valdysenos rinkinius.

Praėjusių metų kovo mėnesį 25-ios valstybės narės pasirašė Fiskalinę drausmės sutartį, įsipareigodamos laikytis nustatytos griežtos struktūrinio biudžeto deficito ribos ir nuosekliai sumažinti savo įsiskolinimus.

Atėjo laikas šiuos pažadus įgyvendinti.

Europos Taryba, Parlamentas ir Komisija dabar turi dirbti išvien ir susitarti dėl tikros ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo.

Be to, turime sukurti veiksmingą bankų sąjungą.

Todėl savo pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva sieks kuo didesnės pažangos derėdamasi dėl bendro bankų priežiūros mechanizmo, užtikrinančio, kad ir euro zonos šalys, ir tos valstybės narės, kurios jai nepriklauso, galėtų prisidėti kurdamos veiksmingą ekonomikos valdysenos sistemą ir turėtų galimybę naudotis jos teikiamais pranašumais.

Svarbiausias tikslas – auganti Europa.

Atkurti Europos Sąjungos patikimumą yra pirmasis žingsnis gerinant bendrą Europos ekonomikos padėtį.

Nors mūsų pažanga akivaizdi, dar daug ką reikia nuveikti.

Tačiau siekdami atgauti mūsų žmonių pasitikėjimą, turime užtikrinti tvarų augimą.

Tik įgyvendindami į ekonomikos augimą orientuotą politiką galime sumažinti nepriimtinai aukštą nedarbo lygį, ypač tarp jaunimo.

Kiekvienas bedarbis – vyras ir moteris, jaunas ir senas – turi savo istoriją.

Rūpesčių ir neišsipildžiusių svajonių istoriją.

Todėl savo pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva negailės jėgų ir sieks spręsti šią neatidėliotiną ir vis pavojingesnę nedarbo problemą.

Mes skirsime daug dėmesio darbo vietų kūrimui.

Įgyvendindami Jaunimo garantijų iniciatyvą ieškosime naujų būdų sukurti sąlygas, skatinančias kurti darbo vietas, ypač jaunimui.

Gerbiamieji Europos Parlamento nariai,

skatinant ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą esminį vaidmenį atlieka mūsų bendroji paslaugų rinka. Įgyvendinus Paslaugų direktyvą buvo pasiekta reikšminga pažanga, tačiau vis dar pasitaiko kliūčių.

Todėl pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva įgyvendins teisėkūros iniciatyvas, kurių tikslas – sukurti tinkamą sistemą komandiruojamiems darbuotojams.

Augant ekonomikai turi būti ne tik kuriamos darbo vietos, bet ir tausojama aplinka.

Ir atvirkščiai – formuojant klimato politiką būtina kruopščiai įvertinti jos poveikį mūsų pramonės konkurencingumui.

Šiais metais Lietuva vadovaus Europos Sąjungos pasirengimui kasmetinei Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai, kurioje bus siekiama naujo pasaulinio susitarimo 2015 metais.

Labai svarbu, kad visos šalys pasauliniu lygiu rimtai pasiryžtų derinti konkurencingumą ir aplinkos politiką.

Geriau veikianti vidaus rinka skatins spartesnį ekonomikos augimą.

Nuo jos sukūrimo vidaus rinka yra didžiausia Europos Sąjungos ekonominė sėkmė.

Vidaus rinka sukūrė milijonus darbo vietų.

Skatino konkurenciją ir sumažino kainas.

Pavyzdžiui, energijos ištekliai.

Anot Europos Komisijos, jeigu Europos Sąjunga taps visiškai integruota rinka, 2015 m. ji sutaupys net 35 mlrd. eurų per metus elektros energijos išlaidų, palyginti su 2012 metais.

Šiandien Europos gyventojai ir įmonės už energiją moka pernelyg brangiai.

Tai kenkia mūsų ekonomikos konkurencingumui ir mažina vartotojų perkamąją galią.

Dėl to, kad nėra energijos vidaus rinkos, susidaro energetinio saugumo vakuumas.

Todėl Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija neseniai susitarė skubiai imtis veiksmų ir įveikti šiuos iššūkius energetikos srityje.

Susitarėme, kad energijos vidaus rinka turi būti sukurta iki 2014 m., o po 2015 m. nė viena Europos Sąjungos valstybė narė neturi likti atskirta nuo Europos dujų ir elektros tinklų.

Šis įsipareigojimas turi išlikti kertiniu punktu mūsų energetikos darbotvarkėje.

Todėl savo pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva aktyviai sieks paspartinti darbus šioje srityje.

Mes atidžiai stebėsime, kad jau sutartos priemonės ir teisiniai pagrindai, ypač Trečiasis energetikos paketas, būtų tinkamai įgyvendinami.

Tačiau Lietuva yra tvirtai įsitikinusi, kad būtina skirti daugiau lėšų moderniai Europos Sąjungos energetikos infrastruktūrai sukurti.

Todėl skirsime ypatingą dėmesį tam, kad būtų susitarta dėl europinių bendro intereso projektų, finansuojamų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

Be to, sieksime plėtoti išorinį Europos Sąjungos energetikos politikos matmenį – svarbiausią elementą baigiant kurti energijos vidaus rinką.

Kol nebus sukurta energijos, paslaugų ir skaitmeninės ekonomikos vidaus rinka, europiečiams gali kilti abejonių dėl to, kiek vertinga yra mūsų Sąjunga.

Todėl pirmininkavimo metu Lietuva sutelks pastangas, kad būtų įgyvendintas Pirmasis bendrosios rinkos aktas, ir sieks pažangos įtvirtinant Antrojo bendrosios rinkos akto iniciatyvas.

Kiti svarbūs prioritetai yra skaitmeninė rinka ir Paslaugų direktyvos įgyvendinimas.

 

Pone Pirmininke, didžiai gerbiami Europos Parlamento nariai,

plačiajuosčio ryšio ir elektroninės atpažinties infrastruktūros plėtros išlaidų sumažinimas gali pakeisti visų Europos Sąjungos įmonių vykdomą veiklą.

Todėl mes paremsime elektroninių viešųjų pirkimų ir elektroninių sąskaitų iniciatyvas.

Jos labai svarbios siekiant pagerinti viešojo administravimo efektyvumą ir padidinti visos bendrosios rinkos konkurencingumą.

Žinoma, mums nepavyks skaitmenizuoti ekonomikos, neužtikrinus kibernetinio saugumo.

Šiandien privalome liautis kovoję su šios problemos padariniais ir turime išspręsti pačią problemą.

Gerbiamieji Europos Parlamento nariai,

būdami išmintingi ir turėdami daug patirties Jūs neabejotinai suprantate, kad šių mano išdėstytų prioritetų įgyvendinimas gali užtrukti ilgiau nei šešių mėnesių trukmės Lietuvos pirmininkavimo laikotarpis.

Tačiau nesiruošiu teisintis dėl didelių ambicijų.

Iš dalies šios ambicijos yra pagrįstos įsitikinimu, kad prieš kitus gegužės mėnesį įvyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą visi turime parodyti Europos rinkėjams, kiek daug mums pavyko pasiekti per šią kadenciją.

Pasiekus politinį sutarimą dėl Daugiametės finansinės programos (DFP), turime judėti pirmyn ir priimti visus su daugiamečiu biudžetu susijusius teisės aktus iki 2013 m. pabaigos.

Turbūt Jums nereikia priminti, kad tarp tokių pasiūlymų yra įvairių daugiamečių programų, kaip antai „Jaunimo garantijų sistema“, „Horizontas 2020“ ir sanglaudos lėšos – jos visos labai svarbios skatinant investicijas, augimą ir darbo vietų kūrimą.

Ši atsakomybės našta slegia visų mūsų – valstybių narių vyriausybių ir institucijų – pečius.

Nenuvilkime Europos žmonių.

 

Pone Pirmininke, didžiai gerbiami Europos Parlamento nariai,

džiaugiuosi galėdama šiandien pasveikinti naujai prisijungusią 28-ą Europos Sąjungos valstybę narę.

Kroatijos žmonės turėtų didžiuotis, kad jų pastangos siekiant narystės buvo sėkmingos.

Stojimo sąlygos yra iš esmės sudėtingos. Tie, kuriems pavyksta įveikti sunkumus, supranta, kad Europos Sąjunga yra atvira, pasiruošusi ir duoti, ir gauti.

Europai geriausiai sekasi tuomet, kai ji yra atvira.

Tai tokia Europa, kuri visuomet kovojo už taiką, demokratiją ir žmogaus teises.

Europa, kuri po 50 metų trukusių konfliktų ir nesutarimų vėl sėkmingai suvienijo visą žemyną.

Šios pastangos buvo įvertintos Nobelio taikos premija – apdovanojimu, kuris įkvepia mus skleisti šias vertybes ir už dabartinių Europos Sąjungos ribų.

Kadangi atvira Europa yra esminis mūsų Sąjungos principas, savo pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva sieks laisvosios prekybos sutarčių su Europos prekybos partneriais.

Sutelksime dėmesį į derybas dėl laisvosios prekybos sutarčių su Japonija, Viduržemio jūros regiono šalimis ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Tuo pat metu sieksime glaudesnės integracijos tarp Europos Sąjungos ir jos Rytų partnerių.

Europietišką kryptį pasirinkę Europos Sąjungos partneriai turi žinoti, kad jie irgi yra laukiami ir galės prisijungti prie mūsų šeimos, kai tik bus pasirengę.

Labai norėčiau, kad lapkričio mėnesį Vilniuje įvyksiantis vadovų susitikimas būtų laikomas puikia galimybe ir Europos Sąjungai, ir jos kaimynėms iš Rytų.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad vadovų susitikime Vilniuje gali būti pasiekta svarbi pažanga siekiant abiem pusėms svarbaus tikslo dėl politinės asociacijos ir ekonominės integracijos tarp Europos Sąjungos ir Rytų kaimynų.

Šiuo ir kitais aspektais savo pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva nori artimiau bendradarbiauti su visomis Europos Sąjungos institucijomis ir ypač su Europos Parlamentu.

 

Pone Pirmininke, gerbiamieji Europos Parlamento nariai,

daug dėmesio skirdami mums itin svarbiems ekonominiams klausimams rizikuojame pamiršti esminius Europos Sąjungos principus.

Mūsų Sąjunga yra vertybių Sąjunga.

Pirmasis ir pagrindinis tokios Sąjungos tikslas yra suteikti žmonėms geresnį gyvenimą.

Šiuos metus Europa paskelbė piliečių metais pabrėždama, jog privalome parodyti savo žmonėms, kad Europos Sąjunga yra patikima, ji auga ir išlieka atvira kitiems.

Mes visi privalome rodyti pavyzdį.

Netausoti jėgų įgyvendindami sprendimus, kurie sudarys sąlygas žmonėms naudotis savo laisvėmis ir realizuoti galimybes.

Noriu pasinaudoti šia proga ir kreiptis į Jus, gerbiamieji Europos Parlamento nariai, pagalbos įgyvendinant ambicingą pirmininkaujančios Lietuvos darbotvarkę.

Nes siekiant mūsų bendro tikslo svarbiausias veiksnys yra glaudus ir veiksmingas bendradarbiavimas tarp mūsų institucijų.

Šiandien Europos piliečiai ypač nekantriai laukia rezultatų.

Nepaisydama neramių perspektyvų, Lietuva yra gerai pasirengusi įveikti mūsų laukiančius iššūkius.

Ir visi kartu su Jūsų pagalba mes galime pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Taigi, imkimės darbo.

 

Dėkoju už dėmesį.

Esu pasiruošusi atsakyti į Jūsų klausimus.

*****************************

EP narių pasisakymai liepos 3-čios diskusijoje Lietuvos pirmininkavimo tema.

Vaizdo ir garso įrašus originalo kalba galite rasti čia:

http://www.europarl.europa.eu/ep-live/en/plenary/video?debate=1372835246836

Nuotraukoje: D. Grybauskaitė pristatė Lietuvos pirmininkavimo prioritetus

Europos Parlamentas (EP) , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra