Europos Parlamento 2013 m. kovo 14 d. plenarinės sesijos naujienos

Autorius: Data: 2013-03-14, 16:03 Spausdinti

EP ragina geriau užtikrinti branduolinių elektrinių saugą

Įvertinęs branduolinių elektrinių patvarumo testų rezultatus, Europos Parlamentas
ragina nustatyti privalomus ES branduolinės saugos standartus ir sugriežtinti
atsakomybę už branduolinę saugą. EP taip pat ragina Sąjungai nepriklausančias
kaimynines valstybes atlikti skaidrius jų branduolinių reaktorių patvarumo testus.

„Patvarumo testai parodė, kad beveik visos branduolinės elektrinės turi įgyvendinti tam tikras saugos gerinimo priemones“, – pažymima ketvirtadienį, 2013 m. kovo 14 d., priimtoje EP rezoliucijoje, kuriai pritarė 414 EP nariai, nepritarė 116, o susilaikė 83. Europarlamentarai siūlo į persvarstomą Branduolinės saugos direktyvą įtraukti privalomus saugos standartus bei sukurti Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupę. Tuo tarpu saugos stiprinimo išlaidas turėtų padengti patys branduolinių elektrinių operatoriai, įsitikinę EP nariai. Jie taip pat siūlo įpareigoti ES valstybes užtikrinti savo branduolinės saugos institucijų funkcinį nepriklausomumą nuo įmonių ar institucijų, remiančių arba eksploatuojančių branduolinę energiją.

EP manymu, branduolinių įrenginių operatoriai ir atliekų tvarkymo licencijų turėtojai
turėtų būti visiškai apsidraudę ir pasirengę avarijų atveju atlyginti žmonėms bei aplinkai padarytą žalą. EP Energetikos komiteto pirmininkė Amalia Sartori (Europos liaudies partija, Italija) pirmadienį vykusiose diskusijose klausė Europos Komisijos, kurias patvarumo testavimo išvadas ji rengiasi įtraukti į atnaujinamą Branduolinės saugos direktyvą, bei ragino greičiau pateikti svarstyti teisės aktą dėl draudimo nuo branduolinių nelaimių.

Rezoliucijoje pažymima, kad „ES aplink 47 branduolines elektrines, kuriose veikia
111 reaktorių, 30 km spinduliu gyvena daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų“. EP nariai
apgailestauja, kad testai nevertino avarinės parengties už objektų ribų, kuri yra labai
svarbi siekiant sumažinti branduolinių avarijų pasekmes. Kita vertus, „net jei branduolinė elektrinė sėkmingai išlaiko patvarumo testą, tai nėra jos saugos garantija“, – pažymi EP.

Parlamentas taip pat ragina Europos Komisiją ir ES valstybes siekti, kad Sąjungai
nepriklausančios kaimyninės šalys atliktų skaidrius savo branduolinių reaktorių
patvarumo testus. Kadangi tokios šalys kaip Baltarusija, Rusija ir Turkija neatliko šių
testų, jos „primygtinai raginamos laikytis tarptautinių saugos standartų ir bendradarbiauti su tarptautiniais ekspertais per visus branduolinių elektrinių rengimo, statymo, eksploatavimo ir eksploatacijos nutraukimo etapus“. Šios šalys taip pat raginamos prisijungti prie ES skubaus keitimosi radiologine informacija sistemos (ECURIE).

Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės. Zigmantas Balčytis (Socialistai ir
demokratai) EP diskusijoje teigė: „Vien artimiausiais metais teks investuoti iki 25 mlrd. eurų, kad veikiantys branduoliniai reaktoriai atitiktų reikalaujamus standartus. Šiuo metu ES susiduria ir su kita problema – tai, kai Europos Sąjungoje veikiantys reaktoriai turi būti uždaryti. Šis procesas bus ilgalaikis ir brangiai kainuojantis. Todėl šiuo metu galiojantis principas, jog už branduolinę saugą turi būti atsakinga vien valstybė narė, kurioje veikia arba yra uždaroma branduolinė jėgainė, nėra teisingas. Nelaimės atveju pasekmės išplistų už valstybės narės ribų, o pačios valstybės neturi pakankamai patirties ir resursų suvaldyti šiuos procesus. Todėl raginčiau Komisiją peržiūrėti branduolinės saugos bei atsakomybės principus, taip pat nustatyti priežiūros ir atsakomybės mechanizmą ES lygmeniu.“

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Europos liaudies partija) kalbėjo: „ES turi neapleisti
savo pozicijų ir išlikti aukštų branduolinių standartų lyderė pasaulyje. Rezoliucijos tekstas atspindi nuoseklią Europos Parlamento poziciją dėl atominių elektrinių trečiosiose šalyse, joms taip pat turi būti taikomi aukščiausi saugos standartai ir atlikti atsparumo testai. Tai, kad Rusija ir Baltarusija atliktų testus nepalankiausiomis sąlygomis, yra tiesioginis ES interesas, nes šios elektrinės turės galimą neigiamą poveikį bent kelioms ES šalims. Dabartinė padėtis, kai nėra vykdomos net konsultacijos su poveikį patiriančiomis šalimis, yra labai neraminanti.“

EP ragina kovoti su susitarimais dėl varžybų baigties

Ragindamas griežtinti kovą su susitarimais dėl varžybų baigties, Europos Parlamentas siūlo įpareigoti visas ES šalis taikyti baudžiamąją atsakomybę už tokią veiklą, taip pat uždrausti lažybas dėl varžybų, kuriose dalyvauja nepilnamečiai.

Europolo duomenimis, per pastaruosius keletą metų pasaulyje nustatyta 680 įtartinų
futbolo varžybų, iš kurių 380 vyko Europoje. Europolas pareiškė, kad šie skaičiai
yra tik ledkalnio viršūnė. „Vis didesnį susirūpinimą kelia klastingi tam tikrų asmenų,
įsigyjančių futbolo klubus tam, kad toliau galėtų toliau vykdyti susitarimus dėl varžybų baigties ir pinigų plovimą, ketinimai“, – pažymima ketvirtadienį priimtoje EP rezoliucijoje.

Europarlamentarai priduria, jog dėl tokių susitarimų žaidėjams gali būti laiku nemokami atlyginimai, jie gali būti bauginami ir šantažuojami.

EP ragina valstybes, sporto organizacijas ir lažybų rengėjus netoleruoti korupcijos ir kartu parengti strategiją, skirtą kovoti su susitarimais dėl varžybų baigties. Europos Komisija raginama užtikrinti, kad visos ES šalys į savo baudžiamąją teisę įtrauktų susitarimus dėl varžybų baigties, taip pat įsteigtų atitinkamus specializuotus teisėsaugos padalinius ir reguliavimo institucijas. Savo ruožtu siūloma ES mastu numatyti bendras minimalias sankcijas už tokią veiklą. Lažybos dėl varžybų, kuriose dalyvauja nepilnamečiai, turėtų būti uždraustos visoje ES, įsitikinę europarlamentarai. Kadangi lažybas dėl varžybų, dėl kurių baigties susitarta, daugiausia siūlo ne ES esantys lažybų organizatoriai, raginama pasitelkti tarptautines pastangas.

EP siūlo sugriežtinti bausmes už neapykantos nusikaltimus

„Europos Sąjungoje niekada neturi būti priimtina jokios rūšies netolerancija
ir diskriminacija“, – pažymima rezoliucijoje, kurią ketvirtadienį didele balsų
dauguma priėmė Europos Parlamentas. Joje raginama sugriežtinti atsakomybę už
neapykantą kurstančių kalbų skatinimą ir neapykantos nusikaltimų kurstymą.

EP su nerimu pažymi, kad ES šalyse plinta diskriminacija ir neapykantos nusikaltimai,
susiję su rasizmu, ksenofobija, priešiškumu romams ir žydams, religine netolerancija, taip pat lytine orientacija, lytine tapatybe ar priklausymu mažumai.

Europarlamentarai ragina ES ir jos valstybes stiprinti kovą su tokiais nusikaltimais. Jie kviečia užtikrinti deramą švietimą ir puoselėti pagarbos bei tolerancijos kultūrą, o kartu užtikrinti, kad žmonės žinotų savo teises ir praneštų apie neapykantos nusikaltimus. Pastarieji turi būti registruojami ir veiksmingai tiriami, už juos turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, o nukentėjusieji turi gauti deramą paramą, apsaugą bei kompensaciją, pažymima rezoliucijoje.

EP prašo persvarstyti 2008 m. ES Tarybos pamatinį sprendimą dėl baudžiamosios
atsakomybės už rasizmo ir ksenofobijos nusikaltimus, patvirtinti ES lygybės, susijusios
su lytine orientacija ir lytine tapatybe, veiksmų planą, bei užtikrinti nacionalinių romų
integracijos planų įgyvendinimą. Savo ruožtu siūloma suteikti daugiau galių valstybių
institucijoms, atsakingoms už kovą su diskriminacija, siekiant sugriežtinti atsakomybę už neapykantą kurstančių kalbų skatinimą ir neapykantos nusikaltimų kurstymą.

EP remia griežtesnes sankcijas Šiaurės Korėjai

Šiaurės Korėja turi sustabdyti visas branduolines programas ir susilaikyti nuo
tolesnių provokuojamųjų veiksmų, ketvirtadienį pareiškė Europos Parlamentas.
Savo rezoliucijoje europarlamentarai parėmė griežtesnes sankcijas Šiaurės
Korėjai.

EP smerkia Šiaurės Korėjos atliktą branduolinį bandymą ir jos pareiškimą dėl teisės
panaudoti branduolinį ginklą prevenciniais tikslais. Parlamentas taip pat apgailestauja,
kad Šiaurės Korėja nutraukė visus su Korėjos Respublika sudarytus nepuolimo
susitarimus, nutraukė tiesioginę telefono liniją su Seulu ir uždarė bendrą abiejų Korėjų
pasienio punktą. Europarlamentarai remia griežtesnes ES ir Jungtinių Tautų paskelbtas sankcijas Šiaurės Korėjai, taip pat ragina šią šalį atnaujinti savo ankstesnius pažadus laikytis raketų bandymų moratoriumo.

Šiaurės Korėjos branduoliniai klausimai turi būti sprendžiami diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis, pažymi EP nariai. Jie kviečia atnaujinti Šešių šalių derybas tarp Šiaurės Korėjos, Pietų Korėjos, Kinijos, Rusijos, Japonijos ir JAV.

Europarlamentarai taip pat ragina Kiniją, kaip pagrindinę Šiaurės Korėjos prekybos sąjungininkę, panaudoti savo įtaką siekiant užtikrinti, kad konfliktas nebūtų toliau eskaluojamas.

Rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas prastėjančia žmogaus teisių šalyje, kuri,
pasak Jungtinių Tautų specialiųjų pranešėjų Šiaurės Korėjai, gali prilygti nusikaltimui
žmoniškumui. Europarlamentarai ragina Šiaurės Korėją sustabdyti be teismo vykdomas egzekucijas ir prievartinius žmonių dingimus, išlaisvinti politinius kalinius ir paskelbti mirties bausmės vykdymo, kurį šalies piliečiai, įskaitant vaikus, verčiami stebėti, moratoriumą.

Susisiekti: Robertas Pogorelis, Spaudos tarnyba, +37068953306,
robertas.pogorelis@europarl.europa.eu

Europos Parlamentas (EP) , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra