Europos Parlamento 2013 m. gegužės 21 d. plenarinės sesijos naujienos

Autorius: Data: 2013-05-21, 16:44 Spausdinti

Europos Parlamento rinkimai – kitų metų gegužę

Kitąmet Europos Parlamento rinkimai ES šalyse turėtų vykti nebe birželį, o gegužės 22-25 d. Tokį sprendimo projektą antradienį, 2013 m. gegužės 21-ąją, patvirtino Europos Parlamentas (601 balsas už, 31 prieš, 16 susilaikė). Birželį jam dar turės vienbalsiai pritarti ES Taryba.

Kas penkeri metai ES piliečiai renka asmenis, kurie jiems atstovaus Europos Parlamente. Šie tiesioginiai rinkimai vyksta nuo 1979 m. Iki tol EP nariai buvo skiriami ES valstybių parlamentų.

ES Tarybos sprendimo projektu perkelti Europos Parlamento rinkimus iš 2014 m. birželio 5-8 d. į gegužės 22-25 d. atsižvelgiama į EP prašymą. Tai suteiks daugiau laiko naujiems EP nariams pasirengti liepą numatytiems Europos Komisijos pirmininko rinkimams, taip pat leids išvengti balsavimo Sekminių savaitgalį.

Lietuvoje Europos Parlamento rinkimai turėtų vykti 2014 m. gegužės 25 d., sekmadienį.

EP ragina apsaugoti žiniasklaidą nuo politikų ir lobistų spaudimo

Siekdama apsaugoti žiniasklaidą nuo valdžios ir lobistų kišimosi, ES turi stebėti valstybių teisės aktus, kuriais reguliuojama žiniasklaidos veikla, o prireikus – įsikišti, sakoma antradienį, gegužės 21 d., priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje. Kartu raginama persvarstyti ES garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvą, didinti žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą bei gerinti žurnalistų darbo sąlygas.

Europarlamentarai ypač susirūpinę dėl to, kad Europoje trūksta žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo. Jie siūlo ES teisinėmis priemonėmis apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir mažinti žiniasklaidos priemonių koncentraciją. Siūloma reikalauti, kad žiniasklaidos atstovai suteiktų šalių institucijoms ir visuomenei pakankamos informacijos apie jos savininkus ir faktiškus galutinius pelno gavėjus.

Europarlamentarai pažymi, kad žiniasklaidą reguliuojančios institucijos turi būti nepriklausomos ir steigiamos pačios žiniasklaidos, o žiniasklaidos organizacijų vadovų, valdybų, žiniasklaidos tarybų ir reguliuojančių institucijų paskyrimas turi remtis nuopelnais ir patirtimi, o ne politiniais ar kitais šališkais kriterijais. Parlamentas ragina ES valstybes įstatymais užtikrinti minėtų vienetų nepriklausomumą nuo politinės įtakos. Kartu siūloma persvarstyti ES garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvą: įtraukti į ją minimalius saviraiškos, informacijos ir žiniasklaidos laisvės, taip pat rinkimų ir referendumų agitacijos nešališkumo standartus.

Rezoliucijoje pažymima, kad dėl krizės sustiprėjo ekonomikos ir politikos veikėjų spaudimas žiniasklaidai, taip pat susilpnėjo tiriamoji žurnalistika, sumažėjo autentiškų reportažų ir korespondentų užsienyje. Parlamentas ragina Europos Komisiją ištirti krizės poveikį žurnalistikai ir pasiūlyti priemones padėčiai taisyti. Europarlamentarai ypač pažymi tiriamosios žurnalistikos svarbą, nes ji padeda užtikrinti demokratiją ir atskleisti nusikaltimus. Savo ruožtu jie pabrėžia nepriklausomų visuomeninių transliuotojų svarbą ir ragina skirti jiems pakankamą finansavimą, o kartu užtikrinti laisvą konkurenciją.

Parlamentas reiškia susirūpinimą, kad vis daugiau žurnalistų dirba neturėdami įprastų socialinių garantijų, dažnai įforminti kaip laisvai samdomi darbuotojai. ES valstybės privalo užtikrinti, kad žurnalistų darbo sąlygos atitiktų Europos socialinės chartijos nuostatas, pažymi europarlamentarai. Jie taip pat ragina geriau apsaugoti žurnalistus nuo spaudimo, bauginimo, grasinimų ir smurto.

Europarlamentarai ragina visas ES valstybes, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą, kuo greičiau ją panaikinti, taip pat priimti teisės aktus, kurie neleistų infiltruoti žvalgybos pareigūnų į žiniasklaidą. Kartu siūloma imtis priemonių vengti interesų konfliktų ir skatinti žurnalistikos etiką.

Teisė į saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos laisvę galioja ne vien tik tradicinėms žiniasklaidos priemonėms, bet ir socialinėms medijoms bei kitai naujų formų žiniasklaidai, pažymi EP nariai. Jie ragina ES ir jos valstybes teisiškai užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą ir atsakomybę plečiantis interneto technologijoms. Europarlamentarai taip pat atkreipia dėmesį į stiprėjantį paieškos sistemų ir kitų žinių sklaidos tarpininkų internete vaidmenį. Jie ragina įtraukti šiuos interneto subjektus į ES reguliavimo sistemą, kad būtų išvengta diskriminavimo dėl turinio ir šaltinių atrankos iškraipymo.

Europarlamentarai siūlo radikalias priemones didinti mokesčių surinkimą

Antradienį, gegužės 21-ąją, Europos Parlamentas paragino ES valstybes iki 2020 m. perpus sumažinti nesurinktų mokesčių deficitą, kuris šiuo metu sudaro apie trilijoną eurų per metus. EP nariai taip pat ragina valstybes imtis priemonių pažaboti mokesčių rojus, panaikinti teisines mokesčių surinkimo spragas ir kovoti su agresyviu mokesčių planavimu.

EP pažymi, kad vienam ES piliečiui tenka apie 2 tūkst. eurų per metus nesumokėtų mokesčių. Nors daugiausia pajamų prarandama dėl mokestinio sukčiavimo ar mokesčių slėpimo, prie to prisideda ir mokesčių vengimas bei agresyvus mokesčių planavimas.

Rezoliucijoje siūloma įpareigoti ES valstybes, siekiančias gauti finansinę pagalbą, ne tik didinti mokesčių surinkimą ir kovoti su mokestiniu sukčiavimu, bet ir kovoti su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir agresyvių mokesčių planavimu. Siūloma neskirti ES finansavimo mokestinius standartus pažeidžiančioms įmonėms, taip pat įpareigoti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančias įmones atskleisti informaciją apie gautas nuobaudas už mokesčių srities pažeidimus. Viešojo sektoriaus institucijoms siūloma suteikti teisę nutraukti viešųjų pirkimų sutartį, jei tiekėjas nevykdo mokestinių prievolių.

Kadangi mokesčiai neadministruojami ES lygiu, kova su mokestiniu sukčiavimu priklauso nuo ES valstybių pastangų. EP nariai ragina jas suvienodinti apmokestinimo bazę, sistemiškiau keistis informacija apie mokesčių pokyčius šalių viduje, taip pat sutarti dėl „mokesčių rojaus“ termino, paruošti bendrą tokių teritorijų sąrašą ir neleisti įmonėms perkelti į jas savo pelno. Savo ruožtu valstybės raginamos patobulinti muitų ir mokestinių duomenų kryžminę patikrą siekiant geriau surinkti pridėtinės vertės mokestį.

Galiausiai europarlamentarai ragina ES imtis lyderės vaidmens tarptautinėse diskusijose dėl skaidrumo ir keitimosi mokestine informacija. Rezoliucijoje pažymima, kad mokesčių vengimas daro neigiamą poveikį besivystančioms šalims, kurios, manoma, kasmet nesurenka apie 125 mlrd. eurų mokesčių, o tai dukart daugiau negu jų gaunama tarptautinė pagalba.

Tarptautinio mokestinio sukčiavimo apimtis yra skandalinga, o siekiant jį pažaboti nepakanka vienašališkų valstybių veiksmų“, – pažymėjo EP pranešėja dėl mokestinio sukčiavimo Mojca Kleva Kekuš (Socialistai ir demokratai, Slovėnija). „Artimiausiais metais reikės turėti bendrą informacijos keitimosi mokesčių srityje platformą ir ekonomikos augimą skatinančias mokesčių sistemas. Nereikia daugiau mokesčių, bet būtina turėti daugiau žmonių ir įmonių, mokančių mokesčius“, – pridūrė EP pranešėja dėl metinės mokesčių ataskaitos Ildiko Gáll-Pelcz (Europos liaudies partija, Vengrija).

EP patvirtino naujas naftos ir dujų gavybos jūroje saugos taisykles

Gegužės 21 d. Europos Parlamentas pritarė naujoms naftos ir dujų gavybos jūroje saugos taisyklėms. Jos įpareigos įmones, norinčias gauti leidimą žvalgyti, tirti ir išgauti minėtus išteklius, įrodyti savo gebėjimą atlyginti galimą žalą. Jos taip pat turės pateikti galimų pavojų analizę ir avarijų likvidavimo planus.

Įmonės, norinčios gauti leidimą žvalgyti, tirti ir išgauti naftos ar dujų išteklius ES jūrų vandenyse, turės įtikinti, kad jos turi pakankamus fizinius, žmogiškuosius ir finansinius išteklius užkirsti kelią avarijoms. Prieš pradėdamos veiklą jos privalės valstybės institucijai pateikti specialią ataskaitą, kurioje išsamiai aprašyti gavybos įrenginiai, galimi pavojai ir priemonės apsaugoti darbuotojus.

Be to, įmonės turės pateikti išsamius vidinius avarijų likvidavimo planus, o ES valstybės savo ruožtu bus įpareigotos parengti išorinius avarijos likvidavimo planus, „apimančius visus jų jurisdikcijai priskiriamus jūroje esančius naftos ir dujų įrenginius“.

ES valstybės turės per dvejus metus parengti direktyvą įgyvendinančius teisės aktus, o šiuo metu jau veikiančioms naftos ir dujų gavybos aikštelėms naujieji reikalavimai bus privalomi tik po penkerių metų.

Rezoliucijai pritarė 572 EP nariai, nepritarė 103, o susilaikė 13.

Europos Parlamentas ragina užtikrinti teisę į deramą pensiją

Ekonomikos krizė ir iššūkiai, susiję su senėjančia visuomene, atskleidė valstybinių ir investicinių pensijų sistemų pažeidžiamumą, antradienį, gegužės 21-ąją, pažymėjo Europos Parlamentas. Europarlamentarai rekomenduoja įsteigti ar išlaikyti daugiapakopes pensijų sistemas ir išsaugoti visuotines valstybines pensijas, kad visiems būtų garantuotas tinkamas gyvenimo lygis sulaukus vyresnio amžiaus.

Rezoliucijai pritarė 502 EP nariai, nepritarė 138, o susilaikė 49. Europarlamentarai siūlo ES valstybėms įsteigti ar išlaikyti daugiapakopes pensijų sistemas, sudarytas iš trijų lygių: visuotinės valstybinės pensijos, investicinės profesinės papildomos pensijos bei individualios trečiosios pakopos pensijos.

Europarlamentarai apgailestauja, kad žymiai mažinami labiausiai krizės paveiktų valstybių biudžetai, todėl daugybė pensininkų atsidūrė prie skurdo ribos. Net tikėtino ilgalaikio lėto ekonomikos augimo atveju, dėl kurio daugeliui ES valstybių tektų toliau taikyti taupymo priemones, svarbu užtikrinti visuotines valstybines pensijas, leidžiančias garantuoti tinkamas gyvenimo sąlygas, pažymi EP.

Rezoliucijoje priduriama, kad deramoms, tvarioms ir saugioms pensijų sistemoms finansuoti būtina didinti užimtumą, pavyzdžiui, palaipsniui naikinti ankstyvo išėjimo į pensiją tvarką, taip pat sudaryti sąlygas toliau dirbti net ir pasiekus pensinio amžiaus ribą.

Europarlamentarai taip pat pažymi būtinybę užtikrinti darbuotojams, dirbantiems kitoje ES šalyje, galimybę įgyti ir išsaugoti teisę į profesinę pensiją.

Trečdalis ES gyventojų yra 55 metų amžiaus ar vyresni. Senėjimas ir viešųjų finansų karpymas kelia grėsmę pensijų sistemos tvarumui. Už pensijas atsakingos ES valstybės, tačiau būtinas koordinavimas ES lygiu“, – teigė EP pranešėja Ria Oomen-Ruijten (Europos liaudies partija, Nyderlandai).

Susisiekti: Robertas Pogorelis, Spaudos tarnyba, +370 68 95 33 06, robertas.pogorelis@europarl.europa.eu

E. Digrytės nuotr.

Europos Parlamentas (EP) , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra