Europos Parlamento 2013 m. balandžio 18 d. plenarinės sesijos naujienos

Autorius: Data: 2013-04-18, 15:31 Spausdinti

Europos Parlamentas pritarė vizų išdavimo supaprastinimui ukrainiečiams ir moldavams

Ukrainos ir Moldovos žurnalistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei jaunimas galės lengviau gauti trumpalaikes ES vizas. Tai numatoma ES ir minėtų šalių susitarimuose, kuriems ketvirtadienį pritarė Europos Parlamentas.

Supaprastinti kelionės tikslą patvirtinančių dokumentų reikalavimai Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijų atstovams, žurnalistams, taip pat laisvųjų profesijų atstovams, dalyvaujantiems tarptautinėse parodose, konferencijose ir seminaruose. Be to, šių kategorijų atstovams nebebus taikomas 70 eurų vizos išdavimo mokestis, o Ukrainos biometrinių tarnybinių pasų turėtojams, planuojantiems trumpalaikes keliones į ES, vizų išvis nereikės. Kartu patikslintas daugkartinių vizų galiojimas. Europos Komisijos duomenimis, tokių vizų pastaruoju metu išduodama gerokai daugiau, o apskritai nuo 2009 m. iki 2011 m. ukrainiečiams išduotų ES vizų skaičius padidėjo 33,8 proc.

Prieš balsavimą vykusiose diskusijose dalis EP narių išreiškė susirūpinimą dėl Ukrainoje svarstomų įstatymų projektų, kurie apribotų seksualinių mažumų teises.

EP taip pat pritarė vizų režimo su Moldova supaprastinimui. Paprastesni kelionės tikslą patvirtinančių dokumentų reikalavimai galios žurnalistams ir jų techninės komandos nariams, ES piliečių artimiems giminaičiams, oficialių ES tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų dalyviams, taip pat krovinių ir keleivių vežimo įmonėse dirbantiems tarptautinių reisų vairuotojams. Nebebus taikomas vizos išdavimo mokestis ES piliečių artimiems giminaičiams, žurnalistus lydinčiai komandai, jauniems seminarų, konferencijų, kultūrinių, sporto ar mokslinių renginių dalyviams, pilietinės visuomenės atstovams ir kai kuriems kitiems. Tuo tarpu biometrinius tarnybinius pasus turintiems Moldovos piliečiams nebereikės vizų trumpalaikėms kelionėms į ES.

EP siekia apriboti išmontavimui skirtų laivų išvežimą į užsienį

Ketvirtadienį, 2013 m. balandžio 18 d., Europos Parlamentas balsavo už tai, kad būtų griežčiau kontroliuojamas išmontavimui skirtų laivų išvežimas į užsienį. Europarlamentarai siūlo nustatyti saugaus laivų perdirbimo finansavimo mechanizmą, sukurti perdirbimo planus visiems senesniems laivams bei numatyti baudžiamąją atsakomybę už grubiausius pažeidimus.

Pagal ES Atliekų vežimo reglamentą pavojingų atliekų eksportas iš ES į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) nepriklausančias šalis uždraustas nuo 1998 m. Bet kuris laivas, kuriame yra įvairių pavojingų medžiagų ir kuris išplukdomas iš ES tam, kad būtų išmontuotas, pats yra pavojinga atlieka, taigi teisėtai išmontuotas gali būti tik EBPO šalyse. Tačiau tokia teisinė nuostata labai dažnai apeinama. Europos Komisijos duomenimis, 2009 m. daugiau kaip 90 proc. su ES vėliava plaukiojančių laivų išmontuoti už EBPO ribų, daugiausia Pietų Azijoje (Indijoje, Pakistane ir Bangladeše), naudojant vadinamąjį ištraukimo į krantą metodą, kuris daro didelį poveikį aplinkai ir sveikatai.

Reglamento pakeitimuose siūloma parengti visame pasaulyje veikiančių laivų perdirbimo kompleksų, atitinkančių tam tikrus standartus, sąrašą. Su ES vėliava plaukiojantiems laivams nebūtų taikomas Atliekų vežimo reglamentas tuo atveju, kai jie plukdomi išmontuoti į kompleksus, įtrauktus į šį sąrašą.

Europarlamentarai papildomai siūlo sukurti mechanizmą, pagal kurį būtų finansuojamas aplinkos atžvilgiu saugus laivų perdirbimas. Jis būtų finansuojamas iš mokesčio, kurį mokėtų visi Į ES uostus įplaukiantys laivai, nebent jų savininkai būtų sumokėję užstatą įsipareigodami išmontuoti savo laivus pagal ES nustatytus standartus.

Taip pat siūloma nustatyti laivuose esančių pavojingų medžiagų sąrašą ir įpareigoti sukurti perdirbimo planus visiems perdirbti skirtiems arba senesniems negu 20 metų ES laivams. Be to, siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus laivų perdirbimo kompleksams, siekiant užkirsti kelią išmontavimui ant kranto, bei numatyti reguliarų šių kompleksų tikrinimą. Parlamentas taip pat siūlo įpareigoti valstybes numatyti baudžiamąsias sankcijas už grubiausius pažeidimus.

Pataisytam dokumentui pritarė 499 EP nariai, nepritarė 50, o susilaikė 55. Priėmę pataisas, europarlamentarai atidėjo galutinį balsavimą dėl šio reglamento, kad galėtų siekti kompromiso su ES Taryba. Prieš balsavimą kalbėjęs EP pranešėjas Carl Schlyter (Žalieji, Švedija) informavo patyręs didžiulį lobistų spaudimą šiuo klausimu ir ragino vadovautis tik teisinga informacija. Jo teigimu, dėl siūlomų pakeitimų ES uostų kaštai padidėtų vos 3,2 proc.

Serbijoje, Kosove ir Juodkalnijoje būtinos reformos, pažymi EP

Juodkalnija, Serbija ir Kosovas galės greičiau įstoti į ES, jei paspartins reformas ir įtvirtins gerus santykius su kaimynėmis. Tai ketvirtadienį, balandžio 18 d., pareiškė Europos Parlamentas. EP nariai ragina šias šalis stiprinti kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat įtvirtinti teisės viršenybę, teismų bei žiniasklaidos nepriklausomumą ir pagrindines laisves.

Serbija. Jei Serbija išlaikys dabartinę spartą reformuojant teismų sistemą ir kovojant su korupcija, taip pat užtikrins žiniasklaidos laisvę ir mažumų teises, stojimo į ES derybos galėtų prasidėti jau šį birželį. EP pranešėjas Jelko Kacin (Liberalai ir demokratai, Slovėnija) atkreipė dėmesį, kad derybų pradžia padėtų reformas palaikančioms jėgoms Serbijoje ir prisidėtų prie šalies ekonomikos atsigavimo. Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad į Belgrado ir Prištinos dialogą turi būti labiau įtraukti šių šalių parlamentai ir pilietinė visuomenė.

Kosovas. EP nariai pareikalavo, kad Kosovo valdžia imtųsi neatidėliotinų reformų teisės viršenybės, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, mažumų apsaugos, administracinių pajėgumų ir prekybos srityse. Tai leistų greičiau pradėti dialogą dėl Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo, pažymi europarlamentarai.

„Apgailestauju, kad ES valstybės ne iki galo remia Kosovo pastangas. Penkios iš jų yra vis dar nepripažinusios šios šalies. Jos turi pakeisti savo nuomonę, kad Kosovas galėtų dalyvauti Europolo ir Interpolo organizacijose bei sporto renginiuose“, – teigė EP pranešėja Ulrike Lunacek (Žalieji, Austrija). Kosovo nepriklausomybės iki šiol nepripažino Ispanija, Graikija, Rumunija, Slovakija ir Kipras.

Juodkalnija. EP nariai pažymi solidžią šalies integracijos į ES pažangą ir svarų Juodkalnijos vaidmenį sutvirtinant regiono stabilumą. Jie ragina šalies valdžią veiksmingiau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, geriau apsaugoti žiniasklaidos laisvę, taip pat užtikrinti moterų teises bei lyčių lygybę. Pasak EP pranešėjo Charles Tannock (Europos konservatoriai reformistai, Jungtinė Karalystė), „sklandžios derybos su Juodkalnija yra rimtas signalas Vakarų Balkanų kaimynams, kad ES plėtra nesibaigia su Kroatijos naryste“.

Europos Parlamentas balsavo dėl gyventojų skaičiaus nustatymo taisyklių

Ketvirtadienį, balandžio 18-ąją, Europos Parlamentas balsavo dėl ES demografinės statistikos rinkimo ir apdorojimo taisyklių pakeitimų. Šios taisyklės naudojamos ir kvalifikuotai balsų daugumai ES Taryboje apskaičiuoti, taip pat skirstant ES paramą. Dėl šio reglamento toliau bus deramasi su ES Taryba.

ES valstybės iki šiol naudoja skirtingas demografinės statistikos rinkimo, apdorojimo ir persiuntimo Europos Komisijai sistemas. Siūlomos bendros taisyklės padėtų surinkti kokybiškesnius demografinius duomenis. Tokie duomenys pasitelkiami ne tik įvairiose ES politikos srityse, bet ir nustatant kvalifikuotą balsų daugumą ES Taryboje, taip pat skirstant ES paramą atskiroms šalims.

Remiantis naujomis taisyklėmis, kurioms pritarė Europos Parlamentas, ES šalies „nuolatiniais gyventojais“ būtų laikomi asmenys, kurie gyveno ar planuoja gyventi toje valstybėje ilgiau nei vienerius metus. Tuo tarpu į kitą ES valstybę daugiau kaip metams išvykę ir tai deklaravę asmenys nebūtų laikomi šalies, kurios piliečiai jie yra, gyventojais. EP pranešėjas Csaba Sógor (Europos liaudies partija, Rumunija) nepritarė šiai nuostatai, nes, jo įsitikinimu, tai nubaustų didelę emigraciją patiriančias šalis. Vis dėlto pranešėjo siūlymas netaikyti tokių duomenų Tarybos kvalifikuotos daugumos apskaičiavimui nesulaukė Parlamento paramos.

Kol kas Parlamentas tik pritarė šio teisės akto pataisoms, bet nebalsavo dėl viso reglamento. Tai leis pradėti neformalias derybas su ES Taryba siekiant sutarti dėl šių taisyklių per pirmąjį svarstymą.

Susisiekti: Robertas Pogorelis, Spaudos tarnyba, mob. tel.: +370 689 53306, robertas.pogorelis@europarl.europa.eu

Europos Parlamentas (EP) , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra