Europos Parlamente prisimintos Baltijos tautų kančios

Autorius: Data: 2011-06-07 , 09:14 Spausdinti

Pirmadienio (2011 06 06) pavakarę Strasbūre pradėdamas Europos Parlamento plenarinę sesiją, jo pirmininkas Jerzy Buzek prisiminė Sovietų Sąjungos okupuotose Baltijos šalyse įvykdytų trėmimų 70-ąsias metines ir pasmerkė sovietų režimo nusikaltimus.

Priminęs, jog pagrindinis trėmimų tikslas buvo sunaikinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos visuomeninį bei politinį elitą, EP pirmininkas teigė, jog mūsų visų pareiga yra branginti šimtų tūkstančių sovietinio režimo aukų Baltijos šalyse atminimą. Savo ruožtu Parlamento vadovas pažymėjo, jog Baltijos tautų kančios suteikė joms ryžto ir jėgų po pusšimčio metų atsikovoti savo nepriklausomybę ir sugrįžti į suvienytą Europos tautų šeimą.

Iškart po šio pareiškimo sesijoje surengti debatai, skirti trėmimų metinėms. „Kalbant šiuolaikiniais terminais, šie veiksmai prilygo nusikaltimams žmonijai“, – pažymėjo Europos liaudies partijos atstovas Tunne Kelam (Estija). Jis pridūrė: „Baltijos šalyse vykdytų trėmimų atminimas dabar, po 70 metų, suteikia progą suprasti, jog jūsų praeitis yra ir mūsų praeitis, bei atvirkščiai. Išsamios žinios apie 1941 m. nusikaltimus žmonijai turi tapti integralia bendros mūsų Europos istorijos dalimi.“

Reikalaujame aiškaus Sovietų istorijos, o ypač – stalinizmo žiaurumų įvertinimo“,– sakė vienas iš Socialistų ir demokratų lyderių Hannes Swoboda (Austrija). Jis pridūrė, jog šiandieninė Rusija turi tai priimti ne kaip politinį puolimą, o kaip paramą siekiui įvertinti savo istoriją, kurioje, kaip ir kitų Europos šalių istorijoje, būta šviesių ir tamsių pusių. EP narys ragino nepamiršti ir kitų masinio žiaurumo atvejų – tokių kaip Armėnijoje XX a. pradžioje ar buvusioje Jugoslavijoje to paties amžiaus pabaigoje. Kalbėtojo įsitikinimu, Europos vienijimasis – geriausias būdas užtikrinti, kad tokie žiaurumai nepasikartotų.

Tuo tarpu Leonido Donskio (Liberalų ir demokratų aljansas) nuomone, nors Baltijos šalių izoliacija baigėsi 1991 m., tiktai Baltijos šalių įstojimas į ES 2004 m. „iš tikrųjų žymėjo ir užbaigė Europos padalijimą“, o tai, kad mes šiandien pripažįstame bei minime nekaltų Baltijos šalių žmonių trėmimo faktą, „sugrąžina Europai jos orumą, solidarumą ir konsoliduotą mūsų politinę atmintį“.

Sesijos pradžioje J. Buzek dar priminė pirmųjų iš dalies laisvų Lenkijos Seimo rinkimų bei Pekino Tiananmenio aikštės žudynių 22-ąsias metines. Savo ruožtu jis pasveikino į Parlamentą oficialaus vizito atvykusį Tadžikistano prezidentą Emomali Rahmoną.

Susisiekti: Rolandas Pyragis, EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovas spaudai, tel. (8 5) 212 1530, 212 0766, mob. (+370) 689 53306, faks. (8 5) 261 98 28, el. paštas rolandas.pyragis@europarl.europa.eu

R. Jurgaičio nuotr.

Nuotraukoje: L. Donskis teigė, kad Baltijos šalių įstojimas į ES 2004 m. iš tikrųjų žymėjo ir užbaigė Europos padalijimą

Europos Parlamentas (EP) , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra