Europos Parlamentas pritarė paramai darbo netekusiems Lietuvos žmonėms
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
1 286 darbo Lietuvos statybos įmonėse bei šaldytuvų pramonėje netekę žmonės gaus ES Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramą, skirtą padėti jiems naujai įsidarbinti. Tokį sprendimą antradienį patvirtino Europos Parlamentas.
Nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. liepos 1612 darbuotojų, dirbusių 128 Lietuvos statybos įmonėse, neteko darbo. 806 iš jų – tie, kurie dar nėra suradę kito darbo ar išėję pensijon – gaus 1 721 374 eurų paramą, iš kurių 65 proc. apmokės ES iš Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, o kita dalį – Lietuvos užimtumo fondas. Šiam sprendimui pritarė 557 EP nariai, nepritarė 43, o susilaikė 14.
ES fondo parama taip pat skirta „Snaigės“ šaldytuvų gamyklos bei dviejų jos tiekėjų – UAB „Jugos kabeliai“ ir UAB „Hoda“ – darbuotojams, netekusiems darbo. Tokių yra 651, o ES paramą gaus 480 iš jų. Visa parama sudarys 3 97 175 eurus, o ES skirs 65 proc. šių lėšų. Tokiam sprendimui pritarė 546 EP nariai, nepritarė 45, o susilaikė 14.
Sprendime dėl paramos skyrimo pažymima, jog Alytus, kur veikia „Snaigės“ įmonė, jau anksčiau kentėjo nuo išaugusios bedarbystės – ypač bankrutavus „Alytaus tekstilei“, kurios darbuotojai jau anksčiau gavo Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramą.
Abiem atvejais Lietuvos valdžios institucijos įtikino Europos Komisiją, jog šie žmonės neteko darbo dėl ekonomikos krizės. Parama apmokės darbo paiešką, mokymus bei persikvalifikavimą, taip pat verslumo skatinimą.
Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama taip pat skirta bankrutavusios Vokietijos mašinų gamybos įmonių grupės „Karmann“ darbuotojams. Paramai reikalingos ES lėšos bus pervestos iš Europos socialinio fondo biudžeto.
Ilgalaikių vizų turėtojai galės laisviau keliauti po ES
Šiuo metu ES nepriklausančių šalių piliečiai, turintys ilgalaikes Sąjungos šalių vizas, negali laisvai keliauti į kitas Sąjungos šalis ar jų kirsti. Pagal reglamentą, kurį antradienį patvirtino Europos Parlamentas, ilgalaikių ES vizų turėtojai galės keliauti į kitas Šengeno erdvės šalis ir išbūti jose iki trijų mėnesių per pusmetį – kaip ir turintys leidimus apsigyventi.
Pasak EP pranešėjo šiuo klausimu Carlos Coelho (Europos liaudies partija, Portugalija), tai, kad, pavyzdžiui, Belgijoje besimokantis studentas negali paprastai nuvykti į Nyderlanduose esančią biblioteką arba į Barseloną praleisti savaitgalio, yra „nepriimtina“. Priimtas reglamentas ištaisys padėtį.
Jo įgyvendinimas neturėtų sumažinti saugumo, nes numatyta valstybių pareiga prieš išduodant asmeniui ilgalaikę vizą pasitikrinti jo duomenis Šengeno informacinėje sistemoje, o prireikus – atsiklausti apie jį kitų ES šalių. Iki šiol tai buvo daroma tik išduodant leidimą apsigyventi.
Taip pat naujai numatyta, kad ilgalaikė viza galės būti išduoda ne ilgiau kaip metams, o jei užsieniečiui prireikia ES šalyje būti ilgiau – jam turės būti išduotas leidimas apsigyventi.
Dėl šio reglamento pasiektas Parlamento ir ES Tarybos sutarimas, taigi jis įsigalios balandžio 5 d. kartu su ES vizų kodeksu. Reglamentas negalios Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, o Danija galės per pusmetį nuspręsti, ar jį taikys.
Socialistų ir demokratų vardu diskusijoje kalbėjusi Vilija Blinkevičiūtė teigė, jog „dabar susiklosčiusi praktika šioje srityje pažeidžia trečiųjų šalių piliečių, atvykusių į ES dirbti ar mokytis, teisėtus lūkesčius“. Ji ragino „kuo greičiau“ užtikrinti jiems laisvą judėjimą Šengeno erdvėje, taip pat supaprastinti ilgalaikių vizų išdavimo tvarką. Savo ruožtu „labai svarbu užtikrinti, kad supaprastintas trečiųjų šalių piliečių judėjimas Šengeno erdvėje nesukeltų papildomos grėsmės valstybių narių saugumui“, pažymėjo europarlamentarė.
Daugiau informacijos rasite pranešime spaudai: EPIB_PS_2010_03_09.doc.
Susisiekti: Rolandas Pyragis, EP Informacijos biuras Lietuvoje, Naugarduko g.10, 01309 Vilnius, tel. (8 5) 212 1530, 212 0766, mob. (+370) 689 53306, faks. (8 5) 261 9828
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose