Europos Parlamentas pritarė beviziam režimui su Albanija ir Bosnija

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Nuo kitų metų pradžios biometrinius pasus turintys Bosnijos ir Hercegovinos bei Albanijos piliečiai gali turėti galimybę įvažiuoti į Šengeno erdvę be vizų. Gegužę tai rekomendavo Europos Komisija, o ketvirtadienį, 2010 m. spalio 7 d., tam pritarė Europos Parlamentas (538 už, 47 prieš, 41 susilaikė). Šį sprendimą lapkritį dar turės patvirtinti ES Taryba.
 
Praėjusiųjų metų pabaigoje ES nusprendė panaikinti vizų reikalavimą Serbijos, Juodkalnijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečiams. Tuo pat metu buvo nutarta, jog Bosnija ir Hercegovina bei Albanija dar neatitinka reikalavimų beviziam režimui, susijusių su nelegalia imigracija, viešąja politika bei saugumu. Šių metų gegužę Europos Komisija įvertino minėtų šalių pažangą ir rekomendavo leisti jų piliečiams, turintiems biometrinius pasus, įvažiuoti į ES Šengeno erdvę be vizų ir būti joje iki trijų mėnesių.
 
EP ragina išlaikyti stiprią ir dosniai finansuojamą regionų politiką
 
Ketvirtadienį, spalio 7 d., priimtose rezoliucijose Europos Parlamentas paragino 2013 m. prasidėsiančiu naujuoju ilgalaikiu finansiniu laikotarpiu skirti pakankamai lėšų darniai visų ES regionų plėtrai, taip pat suteikti daugiau lankstumo ES regionų politikai, atsižvelgiant į šalių ir regionų skirtumus.
 
EP Regioninės plėtros komiteto parengtoje rezoliucijoje raginama tęsti „stiprią ir gerai finansuojamą“ ES regionų politiką, toliau atsižvelgti į regionų bendrąjį vidaus produktą sprendžiant dėl paramos jiems, taip pat skirti daugiau dėmesio miestams ir priemiesčiams. Siūloma palikti Europos socialinį fondą sanglaudos politikos rėmuose. Pastaroji nuostata reiškiama ir EP Užimtumo komiteto parengtoje rezoliucijoje, kurią Parlamentas taip pat patvirtino ketvirtadienį. Kitąmet Europos Komisija ketina pasiūlyti teisės aktus dėl ES sanglaudos politikos ateities.
 
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Juozas Imbrasas (Laisvės ir demokratijos Europa) ragino pasiekti, kad ES sanglaudos politika aprėptų visus Europos regionus ir nebūtų nacionalizuojama. Europarlamentaras teigė: „Būtina užtikrinti stabilų ir tvarų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą. Stipri ir gerai finansuojama ES regionų politika yra pagrindas socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai užtikrinti. Kaip ir anksčiau, didesnis dėmesys turi būti skiriamas atsiliekantiems regionams. Gerai, kad kitu programavimo laikotarpiu planuojama skirti finansinių išteklių investicijoms, reikalingoms miestų ir priemiesčių projektams vykdyti, kartu nemažinant finansavimo kaimui, nes miestai teigiamai veikia aplinkinių kaimo vietovių ekonomiką.“
 
Europos Parlamentas ragina JAV ir Baltarusiją nebetaikyti mirties bausmės
 
Pažymėdamas spalio 10-ąją minimą Pasaulinę kovos su mirties bausme dieną, ketvirtadienį, spalio 7-ąją, Europos Parlamentas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kurioje jis dar kartą pasmerkė šią bausmę ir paragino įteisinti pasaulinį jos vykdymo moratoriumą. Rezoliucijai pritarė 574 europarlamentarai, nepritarė 25, o susilaikė 39.
 
Parlamentas dar kartą pabrėžia, jog jis nepritaria mirties bausmei „visais atvejais ir visomis aplinkybėmis“. EP ragina valstybes, kuriose mirties bausmė vis dar taikoma, nedelsiant paskelbti jos vykdymo moratoriumą, taip pat kviečia ES „panaudoti visas įmanomas diplomatijos ir bendradarbiavimo pagalbos priemones siekiant mirties bausmės panaikinimo“. Parlamentas prašo ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Sąjungos valstybes toliau laikytis bendros pozicijos šiuo klausimu.
 
Parlamentas kviečia Jungtinių Tautų Generalinę asamblėją paskelbti rezoliuciją, kurioje būtų raginama nebelaikyti mirties bausmės valstybine paslaptimi, taip pat numatyta paskirti specialųjį pasiuntinį, kuris stengtųsi įtikinti valstybes paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą ir po to ją visiškai panaikinti.
 
„Tarptautinės amnestijos“ duomenimis, 43 pasaulio valstybės vis dar taiko mirties bausmę. Pernai ją įvykdė bent 18 šalių. Vien Kinija pernai įvykdė apie 5000, arba 88 proc. visų pasaulyje įvykdytų mirties nuosprendžių. Irane mirties bausme nuteisti mažiausiai 402, Irake – mažiausiai 77, o Saudo Arabijoje – mažiausiai 69 asmenys. EP reiškia susirūpinimą, jog Irane šia bausme vis dar baudžiami nepilnamečiai, be to, ten vis dar taikoma mirties bausmė užmėtant akmenimis.
 
Baltarusija – vienintelė Europos valstybė, kurioje tebevykdoma mirties bausmė – raginama sustabdyti jos taikymą. Tą patį kviečiamos padaryti ir JAV, o Kazachstanui ir Latvijai Parlamentas siūlo „pakeisti savo nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis vis dar leidžiama išimtinėmis aplinkybėmis taikyti mirties bausmę už tam tikrus nusikaltimus“.



Europos Parlamentas siūlo sustiprinti apsaugą nuo naftos išsiliejimo
 
Įvertinę naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje pamokas, europarlamentarai siūlo „nedelsiant patvirtinti bendrą Europos tvarką, kuri leistų tarpvalstybiniu lygmeniu užkirsti kelią naftos išsiliejimui arba reaguoti į tokį naftos išsiliejimą“. Vis dėlto Parlamentas nepritarė raginimui pristabdyti naujų naftos gręžinių kūrimą jūrose.
 
Parlamentas ragina Europos Komisiją pateikti teisės aktų projektus siekiant visose ES naftos platformose ir gręžiniuose užtikrinti aukščiausius saugos standartus, „parengti griežtas nelaimingų atsitikimų prevencijos naftos platformose priemones ES lygmeniu“, taip pat naujais teisės aktais sustiprinti ES nepriklausančių šalių bendrovių, eksploatuojančių naftą jūrose netoli ES krantų, atsakomybę už nelaimės atveju žmogaus gyvybei ir aplinkai padarytą žalą. Raginama užtikrinti, kad operatoriai būtų pakankamai apsidraudę ar taikytų kitokias finansines garantijas, o jeigu jų nepakanka – numatyti papildomas finansines priemones, pavyzdžiui, įkurti su nafta susijusių nelaimingų atsitikimų žalos atlyginimo fondą.
 
Pažymėję, jog „atviroje jūroje išgaunamų dujų ir naftos gamyba Europoje smarkiai prisidedama prie tiekimo saugumo Europos Sąjungoje“, europarlamentarai nepritarė EP Aplinkos komiteto siūlymui numatyti naujų naftos gręžinių moratoriumą, kol ES mastu nebus sugriežtinti tokių gręžinių saugos standartai (285 EP nariai balsavo už tokį siūlymą, 323 prieš).
 
Parlamentas taip pat siūlo išplėsti Europos jūrų saugumo agentūros įgaliojimus, kad jie aprėptų ne tik laivų, bet ir atviroje jūroje veikiančių naftos įrenginių veiklą.
 
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės
 
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai) teigė, jog ekologinė katastrofa Meksikos įlankoje „turi tapti svarbia pamoka ir mums, europiečiams“. EP nario nuomone, Europos Komisija turėtų „įvertinti, ar ES būtų pajėgi skubiai ir efektyviai reaguoti nelaimės atveju, ir parengti Europos veiksmų planą“, nes dabartinis saugumo ir atsakomybės už padarytą žalą reglamentavimas yra „akivaizdžiai nepakankamas“. Tarp projektų, kurių saugumas galbūt nėra iki galo tinkamai įvertintas, europarlamentaras paminėjo ir „Nord Stream“ dujotiekį. Z. Balčytis ragino įpareigoti teršėją atlyginti padarytą žalą ir visoje ES taikyti privalomas draudimo programas, taip pat parengti veiksmingą stebėjimo sistemą, stiprinti patikrinimo metodus ir griežtinti minimalias privalomas ES saugos taisykles.
 
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Europos liaudies partija) taip pat ragino persvarstyti dabartinius ES teisės aktus, susijusius su saugos ir kokybės standartais, nekalbant apie naftos gavybos sustabdymą apskritai, o siekiant, kad Europoje neįvyktų tokio pobūdžio avarijų. Europarlamentarė taip pat pasidžiaugė rezoliucijos nuostatomis dėl trečiųjų šalių atsakomybės. „Europos Komisija ir ES apskritai turėtų stiprinti dialogą su trečiosiomis šalimis, kalbant apie tam tikrus energetikos infrastruktūros projektus. Tai nebūtinai Baltijos jūra ir naftos gavybos platformos ar dujotiekis „Nord Stream“, bet tai yra ir Juodoji jūra, ir Viduržemio jūra, ir konfliktinės situacijos su Šiaurės Afrika“, – pažymėjo EP narė.
 
Europos Parlamentas pažymi biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą
 
Ketvirtadienį, spalio 7-ąją, priimtoje rezoliucijoje (505 už, 22 prieš, 41 susilaikė) europarlamentarai reiškia didelį susirūpinimą, kad iki šiol iš esmės nesumažinti biologinės įvairovės nykimo tempai, o „biologinės įvairovės nykimo stabdymas nėra įrašytas į tarptautinę politinę darbotvarkę kaip ypatingos skubos klausimas“.
 
Artėjant spalio 18-29 d. Nagojoje (Japonija) rengiamai Dešimtajai biologinės įvairovės konferencijai, Parlamentas ragina Europos Komisiją ir ES valstybes atlikti joje vadovaujantį vaidmenį, kalbėti vienu balsu, iš anksto viešai paskelbti savo pozicijas ir „siekti įtikinti visas šalis imtis skubių veiksmų“.
 
Europarlamentarai ragina užtikrinti reikiamus finansinius išteklius biologinei įvairovei išsaugoti, taip pat ES mastu įsipareigoti iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, o iki 2050 m. užtikrinti, kad ekosistemos bus apsaugotos, vertinamos ir atkurtos. EP taip pat ragina „atkreipti privataus sektoriaus dėmesį į ekonominę naudą, kurią galima gauti dalyvaujant kovoje už biologinės įvairovės išsaugojimą“.
 
Parlamentas „yra sunerimęs dėl nuolat didėjančio nelegalaus genetinių išteklių naudojimo bei pasauliniu mastu plačiai paplitusio biologinio piratavimo“. EP ragina sėkmingai baigti derybas dėl tarptautinio protokolo, kuris užtikrintų galimybę naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningai bei lygiateisiškai dalytis jų nauda. Savo ruožtu europarlamentarai „dar kartą patvirtina, kad gyvybės formos ir gyvieji procesai negali būti patentavimo objektas“.
 
Rezoliucijoje apgailestaujama, kad Japonija – šalis kurioje vyks biologinės įvairovės išsaugojimo konferencija – „nepadarė jokios pažangos saugant tokias pažeidžiamas jūros gyvūnų rūšis kaip melsvasis tunas ir banginis“.
 
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjusi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė (Europos liaudies partija) teigė, jog „bioįvairovės nykimas labiausiai susijęs su dažnai nepamatuota žmogaus ūkine veikla“. EP narės manymu, „visada galima sakyti, kad aplinkosauginiai reikalavimai trukdo konkurencingumui, nes ES standartai yra aukšti, o kitų šalių – ne“, todėl svarbu surasti tinkamą pusiausvyrą. Europarlamentarė taip pat paragino tobulinti ES vykdomą poveikio aplinkai vertinimą, kad jis būtų kokybiškas ir nepriklausomas.
 
Daugiau informacijos rasite pranešime spaudai: EPIB_PS_2010_10_07.doc
 
Susisiekti: Rolandas Pyragis, EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovas spaudai
Tel. (8 5) 212 1530, 212 0766, mob. (+370) 689 53306, faks. (8 5) 261 98 28, el. paštas: rolandas.pyragis@europarl.europa.eu
 
Xinhua/Photoshot nuotr.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra