Europos Parlamentas panaikino V. Uspaskicho parlamentinę neliečiamybę

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Antradienį, 2010 m. rugsėjo 7 d., Europos Parlamentas pritarė rugsėjo 2 d. Teisės reikalų komiteto rekomendacijai ir panaikino savo nario Viktoro Uspaskicho (ALDE) parlamentinę neliečiamybę.
 
Ataskaitoje pažymima, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje V. Uspaskichas kaltinamas apgaulingu politinės partijos buhalterinės apskaitos tvarkymu laikotarpiu, kai jis dar nebuvo išrinktas EP nariu, taigi jam pateikti kaltinimai nesusiję su jam einant europarlamentaro pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu.
 
Parlamentas taip pat pažymi, jog 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas sutiko panaikinti V. Uspaskicho neliečiamybę, kad jis būtų patrauktas atsakomybėn dėl minėtųjų veikų.
 
Europos Parlamentui panaikinus V. Uspaskicho parlamentinę neliečiamybę, Vilniaus apygardos teismas galės toliau nagrinėti jo baudžiamąją bylą.
 
Europos Parlamentas siūlo kovoti su piktnaudžiavimu maisto produktų rinkoje
 
Pernelyg didelės maisto produktų kainos ne visuomet yra komerciškai pagrįstos, sakoma antradienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje. Europarlamentarai ragina ES ir jos šalis nustatyti deramą bendrovių ir asmenų teisinę atsakomybę už piktnaudžiavimą maisto rinkoje, kuris kenkia ir ūkininkams, ir vartotojams.
 
Nors maisto produktų kainos nuo 1996 m. kilo 3,3 proc. per metus, ūkininkams mokamos kainos didėjo tik 2,1 proc., tuo tarpu eksploatacijos išlaidos padidėjo 3,6 proc. Parlamentas „mano, kad prekių ir maisto produktų vartotojų kainų raida, neatitinkanti prekių kainų svyravimo, galėtų būti ženklas, kad maisto produktų tiekimo grandinėje nėra pusiausvyros“.
 
EP rezoliucijoje Europos Komisija raginama pasiūlyti teisės aktus, kurie užkirstų kelią piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi rinkoje visais maisto grandinės etapais, įskaitant jo perdirbimą, tiekimą bei prekybą juo, taip pat įpareigotų ES maisto perdirbėjus, didmenininkus bei mažmenininkus kasmet teikti ataskaitą apie jų užimamą rinkos dalį.
 
Savo ruožtu europarlamentarai ragina valstybių ir ES konkurencijos tarnybas imtis veiksmų prieš visų maisto grandinės dalyvių piktnaudžiavimą dominuojančia rinkos padėtimi. Parlamentas siūlo priimti geros komercinės praktikos kodeksus, taip pat numatyti skundų teikimo tvarką bei nuobaudas už pažeidimus. Įmonės, užsiimančios neteisėta komercine veikla, turėtų būti viešai įvardijamos, priduria europarlamentarai.
 
„Didesnis visos [maisto] grandinės skaidrumas – esminis veiksnys siekiant pagerinti konkurenciją ir atsparumą kainų svyravimams“, – pažymi Parlamentas. Kad būtų išvengta nesąžiningų kontraktinių įsipareigojimų, europarlamentarai siūlo nustatyti standartines sutartis tarp ūkininkų, maisto perdirbėjų, tiekėjų ir prekybininkų. Taip pat siūloma iki 30 dienų sumažinti didžiausią leistiną laikotarpį, per kurį prekybininkai privalo atsiskaityti su maisto gamintojais.
 
Parlamentas ragina reformuojant ES bendrąją žemės ūkio politiką atsižvelgti į ūkininkų pajamas. Rezoliucijoje taip pat kviečiama „sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms patekti į rinką visoje tiekimo grandinėje“.
 
ES parama netekusiems darbo turi būti išmokama greičiau, mano europarlamentarai
 
ES institucijos galėtų perpus sumažinti laiką, per kurį iš darbo atleisti žmonės gauna ES Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramą. Tai teigiama rezoliucijoje, kurią antradienį priėmė Europos Parlamentas.
 
2007 m. įsteigto ES Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) parama skirta padėti atleistiems darbuotojams sugrįžti į darbo rinką – persikvalifikuoti, ieškoti naujo darbo. Fondo lėšomis nefinansuojama pasyvi socialinė parama. Jo biudžetas sudaro 500 mln. eurų per metus.
 
Iš pradžių fondo parama buvo teikiama tik įmonėms iškėlus veiklą į kitas šalis dėl globalizacijos. ES finansavo iki pusės paramos, o likusias lėšas valstybės turėdavo skirti iš savo biudžetų. Pernai fondo nuostatai buvo pakeisti: ES skiriama lėšų dalis laikinai padidinta iki 65 proc., o paramos teikimo sąlygos tapo lankstesnės. Dabar pakanka to, kad atleista 500 darbuotojų vienoje ūkio šakoje, įmonėje ar regione (anksčiau buvo 1 000). Be to, paramą jau gali gauti ne tik dėl globalizacijos, bet ir dėl ekonomikos krizės atleisti asmenys. Ją galima teikti nebe vienerius, o dvejus metus.
 
EGF fondo paramą yra gavę ir Lietuvos gyventojai, netekę darbo statybos įmonėse, taip pat šaldytuvų bei tekstilės pramonėje (pastaraisiais dviem atvejais – Alytaus regione).
 
Nors fondo lėšos dabar pasiekia darbuotojus greičiau negu ankstesniaisiais metais, svarbu šią paramą dar labiau spartinti, pažymi europarlamentarai. Jie taip pat remia siūlymą 2011-aisiais EGF numatyti atskirą biudžeto eilutę bei tikisi, kad nuo 2013-ųjų šis fondas taps savarankišku.
 
Daugiau informacijos rasite pranešime spaudai EPIB_PS_2010_09_07.doc
 
Susisiekti: Rolandas Pyragis, EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovas spaudai, tel. (8 5) 212 1530, 212 0766, mob. (+370) 689 53306, faks. (8 5) 261 98 28, el. paštas rolandas.pyragis@europarl.europa.eu
 
Nuotraukoje: V. Uspaskichas prarado parlamentinę neliečiamybę

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra