Europos Parlamentas paminėjo 80-ąsias trėmimų iš Baltijos šalių metines

Autorius: Data: 2021-06-10 , 11:20 Spausdinti

Europos Parlamentas paminėjo 80-ąsias trėmimų iš Baltijos šalių metines

Tremtinių palaikų pargabenimas. Kėdainiai, 1989 m. liepos 28 d. Nuotraukos šaltinis – vdu.lt

www.voruta.lt

Trečiadienio vakarą Europos Parlamente (EP) surengta diskusija, skirta 1941 m. birželio 14 d. prasidėjusių masinių trėmimų iš Baltijos valstybių ir Lenkijos 80-osioms metinėms.

Europarlamentarai pabrėžė, kad šie tragiški įvykiai yra bendros ES istorijos dalis, kurios negalima pamiršti ir iš kurios būtina mokytis.

Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) tvirtino, kad komunizmo nusikaltimai – trėmimai ir gulagai – taip pat yra ES istorijos dalis, todėl apie juos būtina pasakoti visiems Europos gyventojams. „Esame atsakingi už savo istoriją, kad galėtume iš jos mokytis. Komunizmo nusikaltimai niekada nesulaukė moralinio ar teisinio tarptautinės bendruomenės įvertinimo. Visa gulago sistema ir masiniai trėmimai, kuriuos įsakė, suplanavo ir įvykdė sovietinis komunistinis režimas, turi būti pripažinti nusikaltimu žmonijai“, – sakė R. Juknevičienė.

Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai) pabrėžė, kad tai liūdna diena, nudažyta daugybės žmonių raudomis, skausmu ir netektimis. „Šią baisiąją istorijos patirtį mes turime prisiminti, apie ją kalbėti ir dėl to, kad jaunoji karta žinotų nepagražintą istorijos pusę. Labai neramina, kad dabartinis Rusijos režimas vis dažniau pamiršta Stalino ir kitų raudonojo teroro architektų nusikaltimus, istorija vėl pradedama naudoti propagandiniais tikslais, mokslininkams neleidžiama tyrinėti istorinių archyvų“, – kalbėjo europarlamentaras, raginęs ES institucijas dėti daugiau pastangų įvertinant ir įamžinant šią istorinę patirtį.

„Smerktina, kuomet trėmimus organizavusi sovietinė valdžia turi įstatymų apsaugą dabartinėje V. Putino Rusijoje. Kuomet pasakojimai apie trėmimus prilyginami nusikaltimui, naikinami trėmimų muziejai ir persekiojami istorikai. Praradimai, kai per sovietų pradėtą deportaciją buvo ištremta 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų, kas prilygsta dviem trečdaliams Strasbūro gyventojų, laikytini nusikaltimu, kurį mes turime pasmerkti“, – pažymėjo Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą).

Dace Melbārde (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Latvija) prilygino trėmimus genocidui, kuriuo Stalinas siekė palaužti laisvą gyventojų valią. Ji priminė, kad buvo ištremta ir daugiau nei 1,2 mln. lenkų. Savo ruožtu EP narys Martin Schirdewan (Kairės frakcija, Vokietija) teigė, kad vertinant praeitį, negalima pamiršti ir sovietų indėlio išvaduojant Europą iš nacizmo.

Už lygybę atsakinga Europos Komisijos narė Helena Dalli teigė, kad ES gimė iš Antrojo pasaulinio karo ir holokausto pelenų kaip priešprieša totalitarinėms valstybėms ir idėjoms. Anot jos, šių tragiškų istorijos įvykių atminties išsaugojimas ir atsakomybė už ateitį yra vienas iš pamatinių ES tikslų.

Prieš aštuoniasdešimt metų apie 50 tūkst. Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečių, daugiausia politinis ir socialinis elitas, buvo žiauriai ištremti iš savo namų SSRS okupuotose Baltijos valstybėse. Tremtiniai buvo vežami gyvuliniais vagonais į Sibirą, kur buvo priversti kęsti badą, šaltį ir priverstinį darbą. Beveik pusė iš jų mirė tremtyje.

Europa Lietuva Tremtis , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra