Europos Parlamentas griežtina poziciją dėl Lenkijos

Autorius: Data: 2017-11-16 , 11:00 Spausdinti

Europos Parlamentas griežtina poziciją dėl Lenkijos

www.voruta.lt

 

Europos Parlamentas griežtina poziciją dėl Lenkijos

Atsižvelgdamas į nepakankamą Lenkijos pažangą, trečiadienį Europos Parlamentas (EP) pasiūlė parengti specialųjį pranešimą dėl padėties šioje šalyje, kuris leistų pradėti Lenkijos balsavimo teisės ES Taryboje suspendavimo procesą.

 

EP nariai įsitikinę, kad pastaruoju metu Lenkijoje padidėjo pavojus, kad bus iš esmės pažeistos ES pagrindinės vertybės. Jie susirūpinę dėl netinkamo valdžių atskyrimo principo įgyvendinimo, teismų nepriklausomumo apribojimo ir pagrindinių teisių pažeidimų.

Parlamentas įpareigojo savo Piliečių laisvių komitetą „parengti specialųjį pranešimą, kuriuo ES Taryba būtų raginama imtis veiksmų pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį“. Šis straipsnis suteikia galią Tarybai pripažinti šiurkštaus ES vertybių pažeidimo pavojų tam tikroje ES šalyje. Pažeidimams įgavus nuolatinį pobūdį, pavyzdžiui, jei Lenkija atsisakytų vykdyti ES rekomendacijas, Taryba galėtų vėliau nuspręsti suspenduoti jos balsavimo teisę. Tai antrasis kartas (po Vengrijos), kai EP inicijuoja šią procedūrą.

Europarlamentarai ragina Lenkiją gerbti susirinkimų laisvę, visiškai įgyvendinti Europos Komisijos bei Venecijos komisijos rekomendacijas ir nepriimti naujų teismų reformų įstatymų, nebent jais būtų visiškai užtikrintas teismų nepriklausomumas. Lenkija taip pat raginama laikytis ES Teisingumo Teismo nutarties ir nedelsiant sustabdyti didelio masto medienos ruošos darbus Belovežo girioje.

Savo ruožtu EP nariai griežtai smerkia „ksenofobines ir fašistines“ eitynes Varšuvoje. Jie taip pat ragina Lenkijos vyriausybę gerbti moterų ir mergaičių teises bei „užtikrinti nemokamą ir prieinamą kontracepciją be diskriminacijos“.

Rezoliucijai pritarė 438 EP nariai, nepritarė 152, o susilaikė 71.

 

 

EP Tyrimų biuro pažyma apie ES teisės viršenybės mechanizmo taikymą (2016 m.):

http://www.europarl.europa.eu/EPRS/EPRS-Briefing-573922-Understanding-EU-rule-of-law-mechanisms-FINAL.pdf

Europos Parlamentas sustiprino apsaugą nuo nesąžiningo importo

Atnaujintos ES prekybos taisyklės, kurias trečiadienį patvirtino Europos Parlamentas (EP), leis geriau apsaugoti ES rinką nuo pigių prekių iš tų šalių, kuriose jos subsidijuojamos, taip pat kuriose nesilaikoma darbo ar aplinkosaugos standartų.

 

ES plieno, aliuminio, dviračių, cemento, chemijos, keramikos, stiklo, popieriaus ir saulės baterijų pramonė priversta konkuruoti su trečiųjų šalių pertekline produkcija, kuri dažnai remiasi nesąžininga prekybos praktika – dempingu ir subsidijomis.

 

Pirmą kartą pasaulinės prekybos istorijoje priimtos ES taisyklės įpareigos visas į Sąjungos rinką produkciją tiekiančias šalis gerbti tarptautinius darbo ir aplinkosaugos standartus. Taip siekiama sustiprinti ES verslo ir darbo vietų apsaugą nuo pigaus importo, kai užsienyje pagamintos prekės parduodamos pigiau negu jų rinkos kaina ar net savikaina.

Naujosios taisyklės leis ES „ryškaus rinkos iškraipymo“ atveju padidinti importo muitus arba jį apriboti. ES įmonėms nebereikės pateikti išsamių įrodymų, kad jų konkurentai subsidijuoja savo produkciją dempingo tikslu – tokius įrodymus rinks Europos Komisija. Savo ruožtu Komisija, spręsdama dėl prekybos apsaugos priemonių, turės atsižvelgti į ES profsąjungų nuomonę.

„Šiandien diskutuojame ne tik apie tai, ar Kinija yra rinkos ekonomika, bet ir ar mūsų europinė sistema gali ir turi sukurti visiems lygias prekybos sąlygas. Atsakymas – taip, nes mes siekiame sąžiningos konkurencijos“, – pažymėjo EP pranešėjas Salvatore Cicu (Europos liaudies partija, Italija).

ES taisyklėms pritarė 554 EP nariai, nepritarė 48, o susilaikė 80. Jos jau neformaliai suderintos su ES Taryba, todėl nebeliko kliūčių joms įsigalioti.

EP Tyrimų biuro pažyma apie naująsias taisykles:  http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2017/595905/EPRS_BRI(2017)595905_EN.pdf

Europarl TV reportažas apie kovą su dempingu:

https://www.europarltv.europa.eu/lt/programme/economy/tackling-trade-dumping

 

 

EP ragina užtikrinti teisės viršenybę Maltoje

 

Malta turi sustiprinti teisės viršenybę, o Europos Komisija – atidžiau stebėti jos taikymą šalyje. Tai pažymima trečiadienį priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje (466 balsai už, 49 prieš, 167 susilaikė).

 

Įvykiai Maltoje, kuomet buvo nužudyta organizuotą nusikalstamumą, korupciją ir mokesčių vengimą tyrusi žurnalistė, kelia didelį susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų, demokratijos ir pagrindinių teisių padėties, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir policijos bei teismų nepriklausomumą. Europarlamentarai apgailestauja, kad Maltos policija neištyrė kelių rimtų įtarimų korupcija, pinigų plovimu bei netinkama bankų priežiūra, o dalis įtarimų sulaukusių asmenų toliau tebeina pareigas vyriausybėje.

 

Europarlamentarai kviečia Europos Komisiją pradėti teisės viršenybės dialogą su Malta bei įvertinti, ar šalis tinkamai laikosi pinigų plovimo ir bankų veiklos reguliavimo taisyklių. Savo ruožtu, susirūpinę dėl pilietybės įgijimo pasinaudojant investavimo programomis, EP nariai ragina Maltą atskleisti, kas įsigijo šios šalies pasą ir kokias teises jis suteikia.

Parlamentas taip pat ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį žurnalistės Daphnės Caruanos Galizios nužudymo tyrimą ir į jį įtraukti Europolą.

 

Garso ir vaizdo medžiaga profesionalams:

http://audiovisual.europarl.europa.eu/video/I146294/inauguration-ocaruana-galizia-press-room-tajani

 

Europos Parlamentas siūlo įkurti Rytų kaimynėms skirtą fondą

 

Kitą savaitę Briuselyje rengiamas Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų įsteigti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai skirtą patikos fondą. Tam trečiadienį pritarė europarlamentarai (519 už, 114 prieš, 47 susilaikė).

 

Rezoliucijoje, kurios parengimą koordinavo ir Europos Parlamento (EP) narė iš Lietuvos Laima Andrikienė (Europos liaudies partija), sveikinama Rytų partnerystės šalyse pasiekta pažanga: dalis Rytų partnerių įgyvendina ryžtingas reformas, o Gruzija, Ukraina ir Moldova naudojasi ES beviziu režimu bei laisvosios prekybos sutartimis.

Europarlamentarai pažymi, kad tolesnis ES bendradarbiavimas su Rytų kaimynėmis turi remtis griežtomis sąlygomis. Jie teigia nepritarsiantys jokiems naujiems susitarimams su šalimis, kurios nepaiso ES vertybių, taip pat persekioja žmogaus teisių gynėjus ar žurnalistus.

Artėjant lapkričio 24 d. Briuselyje rengiamam Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimui, europarlamentarai siūlo jame įsteigti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai skirtą patikos fondą, kuris sutelktų privačias ir viešąsias investicijas į socialinę ir ekonominę infrastruktūrą. Jie taip pat ragina taikyti „Rytų partnerystės plius“ modelį ES asociacijos susitarimus turinčioms šalims, padariusioms esminę reformų įgyvendinimo pažangą. Jis reiškia, kad šios šalys galėtų ilgainiui prisijungti prie muitų, energetikos ar skaitmeninės sąjungos, o galbūt net ir Šengeno erdvės ar tarptinklinio ryšio tarifų panaikinimo.

Savo ruožtu Parlamentas ragina atidžiai stebėti Astravo atominės elektrinės projekto plėtojimą, taip pat užtikrinti visapusį tarptautinių branduolinės saugos bei aplinkosaugos susitarimų ir prievolių laikymąsi.

Rezoliucijoje taip pat siūloma skatinti ir remti ekonomikos reformas Rytų partnerystės šalyse, kurios leistų ilgainiui panaikinti monopolijas, apriboti oligarchų vaidmenų, taip pat sustiprinti kovą su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu.

Europarlamentarai įsitikinę, jog svarbu išlaikyti kolektyvinį spaudimą Rusijai siekiant išspręsti konfliktus rytų Ukrainoje, okupuotuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose ir Padniestrėje, taip pat paremti ginkluotos Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos policijos misijos dislokavimą Rytų Ukrainoje.

EP pranešėja Laima Andrikienė kalbėjo: „Siūlome labai konkrečius žingsnius, kurie užtikrintų Rytų partnerystės politikos sėkmę – „Rytų partnerystės plius“ modelį, kuris apimtų patikos fondą, naują Europos investicijų planą ir finansinės paramos asociacijos susitarimų įgyvendinimui mechanizmą. Jis nebūtų skirtas oligarchams, bet kurti darbo vietas paprastiems žmonėms, padėti viešajam sektoriui, taupyti energiją ar vykdyti šalies rekonstrukciją.“

Kitas EP pranešėjas Knut Fleckenstein (Socialistai ir demokratai, Vokietija) pridūrė: „[Rytų kaimynių] įsiliejimas į muitų, energetikos ar skaitmeninę sąjungą, taip pat Šengeno erdvę, bei laipsniškas tarptinklinio ryšio tarifų panaikinimas nubrėžia galimas Rytų partnerystės politikos plėtros kryptis. Tam, žinoma, būtina, kad Rytų partnerės įgyvendintų bendrai sutartas reformas.“

ES Rytų partnerystė pradėta įgyvendinti 2009 m., siekiant skatinti ES ir šešių Rytų kaimynių politinę asociaciją ir ekonominę integraciją: Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.

 

EP Tyrimų biuro pažyma apie tris Rytų partneres: Gruziją, Armėniją ir Azerbaidžaną:

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/fiches_techniques/2013/N45162/04A_FT(2013)N45162_LT.pdf

2017 m. ES Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimo tinklalapis:

http://www.consilium.europa.eu/en/meetings/international-summit/2017/11/24/

Europos Parlamentas (EP) , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra